Pirmadienis, 5 birželio, 2023
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Visuomenė Ukrainos balsas

Ties Bachmutu kasdien – po 100 okupantų lavonų

Rusijos agresijos apžvalga 2023 05 02

Aurimas Navys, Mindaugas Sėjūnas, VšĮ Visuomenės informacinio saugumo agentūra, www.facebook.com, www.alkas.lt
2023-05-02 12:28:19
8
Ukrainos gynėjas pyškina driskius | facebook.comGeneralStaff.ua nuotr.

Ukrainos gynėjas pyškina driskius | facebook.comGeneralStaff.ua nuotr.

Geopolitinė padėtis

Šveicarija pirmą kartą po 2002 metų, kai tapo 190-ąja pilnateise Jungtinių Tautų nare, perims pirmininkavimą jos Saugumo tarybai. Šveicarijos ambasadorė JT Paskal Baerisvil (Pascale Baeriswyl) tradicinėje atidarymo spaudos konferencijoje sakė, kad jos šalis siekia 15 Tarybos narių vienybės ir yra „tiltų statytoja“. Vis dėlto ji pripažino, kad tikisi „kai kurių karštų ar poliarizuotų diskusijų“.

Šveicarijos dienotvarkėje paminėta rytoj vyksianti sesija, kuria siekiama užtikrinti taiką ateityje, taip pat vėliau numatyti renginiai civilių gyventojų apsaugai ginkluotų konfliktų metu bei posėdis dėl humanitarinės padėties Ukrainoje.

Visiškai tuščios kalbos. Kaip galima „statyti tiltus“ svarstant priemones taikos užtikrinimui ateityje, kai Ukrainoje vyksta skerdynės, Sudane pilietinis karas perėjo į dar aršesnę fazę, o Izraelis nusprendė bombarduoti Alepo miesto Sirijoje oro uostą, kuris yra gyvybės siūlas, užtikrinantis humanitarinės pagalbos srautą metų metus karo siaubus išgyvenančiai šaliai?

Buvęs JAV ambasadorius JT ir buvusio prezidento Donaldo Trampo patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Džonas Boltonas sakė, kad „gaila, bet mažų mažiausiai ironiška“, kad Šaltojo karo pabaigoje 1990-1991 m. duotas pažadas Saugumo Tarybai būti tikrai veiksminga ir spręsti pasaulines krizes virto niekuo.

Jis turėjo galvoje ją seniai ištikusį ir tebesitęsiantį paralyžių dėl Rusijos ar Kinijos veto teisės, kuri neleidžia iš esmės spręsti Ukrainos ir kitų karštųjų pasaulio taškų klausimų.

Tačiau kalbant apie teroristinę Rusiją, problema yra žymiai gilesnė, nei jos ar Kinijos veto teisė.

Vakarų šalys itin keistai remia ir gelbėja Ukrainą: ne tik pačios viena ranka siųsdamos ginklus ir paramą ukrainiečiams, o kita – prekiaudamos su karo nusikaltėlių valdoma agresore, bet ir versdamos Ukrainą užtikrinti rusiškų dujų tranzitą per jos teritoriją.

Kiekvieną dieną per pastaruosius metus per Sudžos dujotiekį iš Rusijos Europą pasiekia vidutiniškai 40 mln. kubinių metrų dujų, ir mums labai keista, kad tokioje ilgoje dujų tiekimo sistemoje kažkodėl niekaip niekas „nepataisomai nesugenda“.

Dar daugiau, Rusijos teroristams raketomis apšaudant ligonines ir vaikų darželius, JAV ir ES tęsia prekybą su Rusija dėl labai abejotinai skambančio pasiteisinimo, kad ekonominių santykių nutraukimas „sugriautų pasaulinę ekonomiką“.

Iki pat šių metų kovo, JAV prekyba su Rusija kiekvieną mėnesį teroristams atnešė pusę milijardo JAV dolerių, o prekyba su ES – vidutiniškai 5 milijardus eurų.

Tokiais tempais remiant Ukrainą „tiek, kiek reikės“, deja, Maskvos sutriuškinimo teks palaukti.

Reikšmingi postūmiai

Po pirmadienio išpuolio Maskvos raketos pataikė į Pavlogradą, esantį rytinėje Dnepro srityje. Žuvo du žmonės ir 40 buvo sužeista, pranešė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis.

Į miestą buvo paleistos septynios raketos ir „kai kurios buvo perimtos“, tačiau kitos pataikė į pramoninį objektą ir sukėlė gaisrą, sakė valdžios institucijos. Regiono valdžios duomenimis, padaryta žala 24 daugiabučiams namams, 89 namams, šešioms mokykloms ir penkioms parduotuvėms.

Raketos taip pat pataikė į tris kitas Dnepro srities vietoves, apgadindamos gyvenamuosius pastatus ir mokyklą, sakė regiono pareigūnas Serhijus Lysakas.

Rusijos terorizmo ministerijos kalbėtojas Konašenkovas vakar sakė, kad karo nusikaltėlių valdoma valstybė surengė „grupinį raketų smūgį tolimojo nuotolio tiksliaisiais oro ir jūrų ginklais į Ukrainos gynybos pramonės objektus… buvo smogta į visus nurodytus objektus“.

Rusijos paskirtas pareigūnas okupuotoje Zaporožės srityje kolaborantas Vladimiras Rogovas džiūgavo, kad per ataką buvo smogta amunicijos ir degalų sandėliams Pavlograde, o tai, pasak jo, sutrukdys Ukrainos planuojamam kontrpuolimui.

Ukrainos energetikos ministro Hermano Haluščenkos teigimu, atakos taip pat apgadino Ukrainos elektros tinklų infrastruktūrą, kuriai atstatyti prireiks kelių dienų. Jis sakė, kad be elektros energijos liko beveik 20 000 žmonių Chersono mieste ir platesniame regione, taip pat Dnepro srityje.

Subingalviai iš FSB ir Generalinio štabo Maskovijoje supranta, kad dvėseliena iš Rasiejos platumų nusėti Ukrainos laukai praneša vieną aiškią žinią: Ukrainos puolimas neišvengiamas, o gintis nebėra kam.

Todėl paskutiniai pasispardymai galimi tik raketomis. Tokius teroristinius išpuolius savo kailiu teko patirti vienam iš šių eilučių autorių, kai Talibanas apšaudydavo sąjungininkų bazes Afganistane. Skirtumas tik tas, kad rusotalibų atstovai Lavrovo taip vadinamu veidu šlaistosi po tarptautines pasaulinės reikšmės institucijas.

Baltieji rūmai pirmadienį pareiškė, kad jų skaičiavimais, vien nuo gruodžio mėnesio Rusija patyrė 100 000 žmogiškųjų nuostolių, įskaitant daugiau kaip 20 000 žuvusiųjų, kai Ukraina atrėmė smarkų Rusijos pajėgų puolimą Rytų Ukrainoje.

Baltųjų rūmų Nacionalinio saugumo tarybos atstovas spaudai Džonas Kiorbis (John Kirby) sakė, kad JAV vertinimai pagrįsti naujai išslaptinta amerikiečių žvalgybos informacija. Jis nedetalizavo, kaip žvalgybos bendruomenė nustatė šį skaičių.

Dž. Kiorbis sakė, kad beveik pusė nuo gruodžio mėnesio žuvusiųjų yra „Vagnerio“ samdiniai, daugelis jų – nuteistieji, kurie buvo paleisti iš kalėjimo.

Šie skaičiai sutampa su mūsų vertinimu, kurį buvome pateikę prieš keletą mėnesių. Džiaugiamės, kad neapsirikome ir viliamės, kad šiuos skaičius analitikai gavo patys, o ne tiesiogiai paėmė iš mūsų apžvalgų. Juokaujam.

Kiorbis sakė, kad Rusijos aukų skaičius „šiame mažame Bachmuto miestelyje“ atitinka kai kuriuos nuožmiausius Antrojo pasaulinio karo kovų laikotarpius, įskaitant Ardėnų puolimą – paskutinę didelę Vokietijos puolimo kampaniją Vakarų fronte – ir Gvadalkanalo kampaniją – pirmąjį didelį Sąjungininkų puolimą prieš Japoniją.

Trumpai

Ukraina kuria kovinę raketą „Trembita“. Savanoriai planuoja sukurti nedidelę sparnuotąją raketą su reaktyviniu varikliu. Pagrindinė šio ginklo paskirtis būtų smogti nutolusiems taikiniams ir priversti priešą eikvoti oro gynybos atsargas.

Švedijos ir Suomijos karinės jūrų pajėgos paskelbė aukštą kovinę parengtį dėl Rusijos karinių laivų buvimo netoli elektros tiekimo linijų jūroje.

„Pastaruoju metu daug galvojau apie geros rūšies kariuomenės sukūrimą, kad ji galėtų persikelti į įvairias valstybes ir ginti tautas, kurias engia tos šalys, vadinančios save demokratiškiausiomis“, – pareiškė Putino lelė R. Kadyrovas. Čia mums kyla vienas klausimas – galvojo kuo, kuria vieta?

Partizanai dirba toliau: Briansko srityje nuo bėgių nuvažiavo traukinys su naftos produktais. Rusijos žiniasklaida praneša, kad buvo susprogdinti geležinkelio bėgiai.

Rusija šalia Bachmuto laiko apie 25 000 Rusijos karių, sakė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Rytų grupės atstovas spaudai Čerevatijus.

Pasak jo, Rusija šioje kryptyje turi 65 tankus, 450 šarvuotų kovos mašinų, 154 patrankas ir 56 salvinės ugnies sistemas. Kasdieniai Rusijos ginkluotųjų pajėgų nuostoliai šioje kryptyje siekia apie 100 karių.

Suomijos ir Jungtinių Valstijų bendradarbiavimo gynybos srityje susitarime numatyta, kad Suomijos teritorijoje bus galima dislokuoti JAV karius ir karinę įrangą, taip pat vyks bendros karinės pratybos.

Lietuvoje

Šalyje lankosi Lenkijos premjeras Mateušas Moravieckis. Vilniuje jis susitiks su aukščiausiais mūsų politiniais vadovais. Vyriausybių vadovų susitikime numatoma aptarti regiono saugumo, paramos nuo Rusijos karinės agresijos besiginančiai Ukrainai klausimus, taip pat dvišalį Lietuvos ir Lenkijos bendradarbiavimą bei pasirengimą NATO viršūnių susitikimui Vilniuje.

Numatyta, kad premjerė Ingrida Šimonytė ir Lenkijos ministras pirmininkas M.Moravieckis dalyvaus Lenkų kultūros namų Vilniuje priestato atidaryme.

Mes žinome, kad daugelis jūsų galvojate, esą lenkai tik ir gviešiasi mūsų žemių, Vilniaus krašto ir nerimstate, negalėdami atleisti beveik dvidešimt metų trukusios sostinės okupacijos prieš šimtmetį.

Vis gi, reiktų peržengti savo skaudulius, nubrėžti aiškią liniją įsivardinant bendrą mūsų valstybių istoriją, kurioje būta ir juodų dienų, bei judėti toliau. Maskva ilgą laiką siekė sukiršinti Vilnių ir Varšuvą, todėl būtų labai neprotinga ir toliau dirbti jai į ranką.

Kaip visada, mums regisi, tiek Lietuvoje, tiek ir su užsienio kaimynais bendraujant, ir krikščioniška, ir pragmatiška ieškoti to, kas vienija, o ne to, kas išskiria.

Žinoma, labai aiškiai suvokiant, kad su teroristais ir karo nusikaltėliais, paieškomais tarptautiniu mastu, nei krikščionybė, nei pragmatiškumas neturi nieko bendra. Jų atveju, kartu su kaimynais reikia imti lazdas į rankas ir gerai išvadelėti prievartautojams ir grobikams šonus.

Ypatingas ačiū rėmėjams: DT Artelė, UAB ir Lietuvos aludarių gildijai. Mūsų darbo tęsimui itin svarbi visų jūsų parama. Siūlome aktyvius mokymus: https://tinyurl.com/f352n3uw

Visuomenės informacinio saugumo agentūra, sąskaitos Nr. LT447300010172065624

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. Ukrainiečiai ties Kremina sutriuškino Rusijos marodierius
  2. Si Dzinpingas ir Putinas paragino nutraukti karą Ukrainoje
  3. Rusijos ir Baltarusijos invazija. Padėties apžvalga 2022 10 21 12:00
  4. Rusijos ir Baltarusijos invazija. Padėties apžvalga 2022 10 27 11:00
  5. Rusijos ir Baltarusijos invazija. Padėties apžvalga 2022 11 03 11:00
  6. Rusijos ir Baltarusijos invazija. Padėties apžvalga 2022 11 05 11:00
  7. Rusijos ir Baltarusijos invazija. Padėties apžvalga 2022 12 14 11:00
  8. Pasitikėjimo ir tikėjimo kredito linijos Rusijai uždarytos
  9. Šventas politikų naivumas ar naujų protokolų tvaikas?
  10. Leopardai, kurie sudraskys Rusiją
  11. Viltinga generolo prognozė: karas gali baigtis šiemet
  12. „Rusija pralaimėjo“
  13. Kremliaus ambasadorius JT: Vakarai vedami ryžto sunaikinti Rusiją
  14. Patruševas ir Putinas patyliukais vakar vakare plempė vodkę
  15. Artėja diena, kai putinui maldos nepadės

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Pastabos 8

  1. Dainius Razauskas says:
    1 mėnuo ago

    Lenkų ie lietuviškai nuosekliai rašoma e, todėl Moravieckis turėtų būti Moraveckis.
    Iš visos širdies pritardamas norui draugauti ir bendrarbiauti su visais dorais kaimynais ir ne kaimynais, siūlyčiau vis dėlto nepainioti gerų norų su tikrove.
    Nes Lenkija paprasčiausiai naudojasi padidėjusia Rusijos grėsme savo naudai, „hibridinėmis“ priemonėmis – naivių, žioplų ir išdavikų lietuvių rankomis tęsdama aną XX a. tarpukario okupaciją.
    Net užuojauta nebeima, kaip žioplai lietuviai eilinį sykį ant to pasimauna.

    Atsakyti
    • Taigi says:
      1 mėnuo ago

      Manau,ne tik žioplumas, bet ir finansavimas iš atitinkamų fondų galimai duoda savo vaisius- tada per valstybinę televiziją kartais bandoma aiškinti,kad Vilnija nėra Aukštaitija, kad lietuvių kaimai prie Nalibokų girios atsirado XIX amžiuje, kad Adomas Mickevičius,kilęs iš Rimvydų giminės, Vladislovas Sirokomlė yra lenkų poetai, rašytojai (nors save laikė lietuviais, vienas parašė poemą “Gražina”, kitas – poemą “Margiris” ) ir pan. Džeimsas Džoisas ( James Joyce) , Keitė O’ Brajen ( Kate O’ Brien) yra airių rašytojai, nors rašė angliškai.

      Atsakyti
    • Žemyna says:
      1 mėnuo ago

      O aš manau priešingai – kad tie, kas nežiūrint suslavintų pavardžių, širdyje liko lietuviais, turėtų pavardėje E, nes mums pavardės priesagoje būtent E lietuviškiau skamba…
      O suslavintose pavardėse būtent IE (arba Ė) – grynai slaviškai skamba.
      (Matot – tie litvinai tokie jau tinginiai ir skručai – jei jau rašo, tai tik tiek raidžių, kiek garsų girdi! Nesulauksi, kad dar porą raidžių nuo savęs pridėtų…)

      Atsakyti
  2. jo says:
    1 mėnuo ago

    Atrodo, lyg ir ne idiotai rašo, lyg ir ne pagarsėję parsidavimu Lenkijai…, o tokius klaikiai primityvius propagandinius stereotipus apie Lietuvos-Lenkijos santykius rašo!
    Peržengus tuos vadinamuosius „savo skaudulius“ (kai taip parašo, tai, atrodo, turiu pajausti kaltę dėl tų „savo skaudulių“ ir susigėsti, kad tuos Lietuvos skaudulius pastebiu, jaučiu ir suvokiu, ir atleisti kaltes kaltininkei Lenkijai, kuri, deja, tų kalčių nepripažįsta ir dėl jų nesigaili)… Taigi susigėdus dėl šio savo neprotingumo ir peržengus tuos skaudulius, vis tik turiu pastebėti, kad skauda ne tiek dėl praeities, o labiau dėl dabartinio kvailo valstybės elgesio, kuris lemia, kad ir vėl judame toliau tuo pačiu pažįstamu keliu, kuris jau kažkada atnešė tuos prisakytus pamiršti skaudulius. Vadinasi neišmokome istorijos pamokų, einame istoriją kartoti, einame link naujų tokių pačių skaudulių.
    Ir einame keliu, kuriame iš vienos pusės matome savo nuolankų pataikavimą „strateginei partnerei“, analogišką į Baltarusijos pataikavimą Rusijai (gal šitaip palyginus aiškiau matosi kaip mes patys atrodome?), iš kitos pusės matome, kad Lenkijos elgesys panašus į Rusijos elgesį (nuolatinės pretenzijos dėl kalbos, dėl „mažumos teisių“). Ar yra dar Lietuvoje tokių fenomenų kaip „Lenkijos kultūros namai“ (dar ir priestatą jiems atidaro, nes dar per mažai pas mus jų kultūros…)? Tik Rusija bandė pastatyti analogiškus „Maskvos namus“ – dėl jų dar laiku susipratome, sustabdėme. Negirdėjau, kad Prancūzija reikalautų vardan draugystės pastatyti prancūzų kultūros namus, arba Vokietija – „Berlyno namus“.

    Atsakyti
  3. Nuoroda says:
    1 mėnuo ago

    ПІОНТКОВСЬКИЙ: до взяття Півдня ВСЕ ГОТОВО, путін БЛАГАЄ Захід про нічию,
    – youtube.com/watch?v=Rnp9r6Zxh4w
    (Laisvas vertimas: Viskas parengta atsiimti Ukrainos Pietus. Putinas maldauja Vakarų lygiųjų)

    Atsakyti
  4. Neskriauskit Dimos! says:
    1 mėnuo ago

    „Valdžioje – vieni rusofobai“: D. Medvedevas vėl suabejojo Lenkijos teise egzistuoti
    – alfa.lt/aktualijos/pasaulis/valdzioje-vieni-rusofobai-d-medvedevas-vel-suabejojo-lenkijos-teise-egzistuoti/288495/
    „Tai paskutinis Putino karas“. Kaip prezidentas per metus sunaikino daugiau nei 20 metų kurtą kariuomenę
    – alfa.lt/aktualijos/pasaulis/tai-paskutinis-putino-karas-kaip-prezidentas-per-metus-sunaikino-daugiau-nei-20-metu-kurta-kariuomene/288487/

    Žiniasklaida: V. Putinas ir A. Lukašenka nepakviesti į Karolio III karūnavimo ceremoniją
    – alfa.lt/aktualijos/pasaulis/ziniasklaida-v-putinas-ir-a-lukasenka-nepakviesti-i-karolio-iii-karunavimo-ceremonija/288566/
    Kaip gaila. Neteks stebėti, kaip mažiausiai porą valandų vėluos apeigos, nes, kaip ir visada, visi lauks pasirodant svarbiausio dalyvio – JE V.P.

    Atsakyti
  5. Povilas says:
    1 mėnuo ago

    Okupantų lavonų niekada nebus per daug. Slava Ukrainie!

    Atsakyti
  6. Žodžio laisvė says:
    1 mėnuo ago

    O gal pats laikas paprašyti iš Lenkijos atsiprašymo už kadaise mums padarytas skriaudas ???

    Atsakyti

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Kiti Straipsniai

Vaikas su akiniais | pixabay.org nuotr.

Kaip pagerinti savo prastą regėjimą?

2023 06 05
Vinco Češkevičiaus šeima | punskas.pl nuotr.

S. Birgelis. Dabar ir prieš daugelį metų Aradnykuose (IV)

2023 06 05
Dirbantys su archeologinio paveldo tyrimais, išsaugojimu ir populiarinimu pristato savo veiklą | S. Samsonas, LN nuotr.

Artėja Europos archeologijos dienos Lietuvoje 

2023 06 05
Ukraina nugalės | facebook.com/GeneralStaff.ua nuotr.

Ukrainai būtina pasiūlyti narystę NATO jau dabar

2023 06 04
Erika Drungytė Sąjūdžio 35-mečio konferencijoje LMA 2023-06-03 | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

E. Drungytė. Sąjūdžio žmonės: galimybių brėžiniai, realybės skivytai

2023 06 04
Elektra | enmin.lrv.lt nuotr.

Atostogoms paruoškite ir elektros prietaisus

2023 06 04
Ukrainos gynėjai | facebook.com/GeneralStaff.ua nuotr.

Ukraina stato ženklus, nurodančius kryptis į okupantų pozicijas

2023 06 04
Sodo darbai | pixabay.com, Miller Eszter nuotr.

Sodo darbai įsibėgėja: kaip išvengti nelaimių?

2023 06 03
Geniniai paukščiai | „Natura 2000” nuotr.

Kaip išsaugoti nykstančius genius

2023 06 03
Panevėžio kraštotyros muziejuje paroda – „Aukštaičių vestuvės“ | paneveziomuziejus.lt nuotr.

Panevėžio kraštotyros muziejuje paroda – „Aukštaičių vestuvės“

2023 06 03
Rodyti daugiau

Naujienos

Cigaretės | pixabay.org nuotr.
Gamta ir žmogus

Pagerėjusi sveikata – motyvacija mesti rūkyti

2023 06 05
Vaikas su akiniais | pixabay.org nuotr.
Gamta ir žmogus

Kaip pagerinti savo prastą regėjimą?

2023 06 05
Dirbantys su archeologinio paveldo tyrimais, išsaugojimu ir populiarinimu pristato savo veiklą | S. Samsonas, LN nuotr.
Lietuvoje

Artėja Europos archeologijos dienos Lietuvoje 

2023 06 05
Ukraina nugalės | facebook.com/GeneralStaff.ua nuotr.
Ukrainos balsas

Ukrainai būtina pasiūlyti narystę NATO jau dabar

2023 06 04
Dviračių takas Olandijoje | „Novaturo“ nuotr.
Gamta ir žmogus

Kelionės dviračiais: 5 draugiškiausios šalys

2023 06 04
Šuo, labradoras | pixabay.com nuotr.
Gamta ir žmogus

Kad kelionė su gyvūnu nekeltų iššūkių

2023 06 04
Sąjūdžio 35-mečio minėjimo konferencija LMA 2023-06-03 | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.
Pilietinė visuomenė

Minimos Sąjūdžio 35-osios metinės

2023 06 04
Polilsis gamtoje | pixabay.com, Mostafa Meraji nuotr.
Gamta ir žmogus

Gamtoje poilsiaukite be rūpesčių

2023 06 04

SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • Ir... apie M. Kundrotas. Viešpatavimas gamtai: žmogaus užduotis
  • Zigmas Valančius apie Ukrainai būtina pasiūlyti narystę NATO jau dabar
  • Ar taip? apie Kaip pagerinti savo prastą regėjimą?
  • Petras apie H. Perelšteinui – 100: ką „Ąžuoliuko” legenda diriguotų šiandien?

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Pagerėjusi sveikata – motyvacija mesti rūkyti
  • Kaip pagerinti savo prastą regėjimą?
  • S. Birgelis. Dabar ir prieš daugelį metų Aradnykuose (IV)
  • M. Kundrotas. Viešpatavimas gamtai: žmogaus užduotis
Lininės rankinės Lininės rankinės Lininės rankinės

Kiti Straipsniai

Kaip pagerinti savo prastą regėjimą?

by Kristina Aleknaitė
2023 06 05
1
Vaikas su akiniais | pixabay.org nuotr.

„Pirmuosius akinius man uždėjo, kai buvau trylikos – jie buvo skirti žiūrėti į mokyklos lentą. -0,75 dioptrijų stiprumo, šlykščiai raudonais...

Skaityti toliau

S. Birgelis. Dabar ir prieš daugelį metų Aradnykuose (IV)

by Kristina Aleknaitė
2023 06 05
0
Vinco Češkevičiaus šeima | punskas.pl nuotr.

(Tęsinys) Seinų netekimas sukėlė didžiulį visuomenės nusivylimą. Lietuvos kariai, piktindamiesi esama padėtimi, patys prašėsi siųsti juos į lenkų frontą. Lietuvos...

Skaityti toliau

Artėja Europos archeologijos dienos Lietuvoje 

by Kristina Aleknaitė
2023 06 05
0
Dirbantys su archeologinio paveldo tyrimais, išsaugojimu ir populiarinimu pristato savo veiklą | S. Samsonas, LN nuotr.

Birželio 16–18 dienomis vyksiančios Europos archeologijos dienos yra archeologijos mokslą ir archeologinį paveldą pristatantis tarptautinis renginys, kurį sumanė Prancūzija. Prie...

Skaityti toliau

Skaitytojų nuomonės:

  • Ir... apie M. Kundrotas. Viešpatavimas gamtai: žmogaus užduotis
  • Zigmas Valančius apie Ukrainai būtina pasiūlyti narystę NATO jau dabar
  • Ar taip? apie Kaip pagerinti savo prastą regėjimą?
  • Petras apie H. Perelšteinui – 100: ką „Ąžuoliuko” legenda diriguotų šiandien?
  • ir vėl cenzūra apie M. Kundrotas. Viešpatavimas gamtai: žmogaus užduotis
Kitas straipsnis
Jurgis Baltrušaitis. Apie 1935 metus fotografo Dmitrijaus Vasermano daryta nuotr., saugoma Maironio lietuvių literatūros muziejuje.

D. Kuolys. Minimas poeto ir diplomato Jurgio Baltrušaičio 150-tasis gimtadienis

srtfondas Init

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

Alkas.lt

   https://lazerineklinika.lt/ | https://sportsman.lt/ | Farming Simulator 22 mods | ETS2 Mods | FS22 Mods | FS22 mods download | Bigbank.lt | kemi.lt | TIK BALDAI | ATS Mods | Srotas24.lt - Dalys | Zuza.lt | Skyrybos internetu - skyrybos bendru sutarimu | fs22 mods | ATWINS | Rašto darbai | LIVIN parduotuvė | Grozionamaisfinksas.lt | https://zvejojam.lt | Darbo skelbimai | KlipShop | Kokybiškos tvoros | https://jarisink.com | Valgomojo stalai | Pirčių pasaulis

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai