Į JT raginimus nutraukti karą – Rusijos atsakas raketų kruša

Politinis strateginis lygmuo

Europos Sąjunga trečiadienį išplatino rezoliuciją, dėl kurios bus balsuojama JT Generalinėje Asamblėjoje kitos savaitės pirmųjų Rusijos invazijos į Ukrainą metinių išvakarėse. Joje raginama nutraukti karo veiksmus ir sudaryti taiką, kuri užtikrintų Ukrainos „suverenitetą, nepriklausomybę, vienybę ir teritorinį vientisumą“.

Rezoliuciją paprašė parengti Ukraina. Praėjus metams po Rusijos invazijos, užpulta šalis siekia gauti tvirtą tarptautinės bendruomenės paramą taikai Ukrainoje pagal JT Chartiją, kurioje raginama taikiai spręsti ginčus ir skelbiama, kad visos šalys turi susilaikyti „nuo grasinimo jėga ar jos panaudojimo“.

Generalinė Asamblėja liko vienintelis dar teoriškai veikiantis JT organas, nes Saugumo Taryba, kuri turėtų palaikyti tarptautinę taiką ir saugumą, yra Rusijos įkaitė. Asamblėjos rezoliucijos neturi jokios teisinės galios kaip Tarybos rezoliucijos, tačiau jos svarbios kaip pasaulio nuomonės atspindys.

Pirmojoje rezoliucijoje, priimtoje praėjus aštuonioms dienoms po Rusijos invazijos praėjusių metų vasario 24 d., buvo reikalaujama nedelsiant nutraukti ugnį ir išvesti visus Rusijos karius. Jai buvo pritarta 141 balsais, 35 susilaikė ir 5 buvo prieš.

Dar po trijų savaičių priimtoje antrojoje rezoliucijoje Rusija buvo kaltinama dėl Ukrainos humanitarinės krizės ir raginama apsaugoti civilius gyventojus, jų namus ir jų išgyvenimui svarbią infrastruktūrą. Ji buvo priimta 140 balsų, 38 parlamentarams susilaikius ir 5 balsavus prieš.

Spalio 12 d. rezoliucijoje buvo pasmerktas Rusijos „bandymas neteisėtai aneksuoti“ keturis Ukrainos regionus ir pareikalauta nedelsiant jį atšaukti. Už ją balsavo 143 JT narės, 5 kaip visada buvo prieš ir 35 susilaikė.

Už kitas dvi rezoliucijas, kuriomis sustabdomas Rusijos narystės sustabdymas Ženevoje įsikūrusioje Jungtinių Tautų Žmogaus teisių taryboje ir raginama patraukti Rusiją atsakomybėn už tarptautinės teisės pažeidimą įsiveržiant į Ukrainą, įskaitant žalos atlyginimą už padarytą žalą, žuvusius ir sužeistuosius, balsavo atitinkamai 93 ir 94 JT narės.

Pasaulio nuomonė yra visiškai aiški, tačiau kaip visada, žmonija yra bejėgė stabdyti jos dalies sukurtus destrukcinius gaivalus. Ar tai būtų karas, ar nevaržomas gamtos niokojimas, tarša plastiku, negrįžtamai keičiamas klimatas, masinio naikinimo ginklų gaminimas, protingas žmogus gali tik visa tai su didele atjauta stebėti.

NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas trečiadienį paragino 30 šalių narių įsipareigoti iki nustatytos datos gynybai skirti bent 2 proc. savo bendrojo vidaus produkto, nes Rusijos karas Ukrainoje ir kitos grėsmės mažina karines išlaidas. Dar 2014 m., Rusijai aneksavus Ukrainos Krymo pusiasalį, NATO sąjungininkės susitarė iki 2024 m. savo gynybos biudžetams skirti 2 % BVP.

„Akivaizdu tai, kad jei 2014 m. buvo teisinga įsipareigoti skirti 2 proc. išlaidų, tai dabar yra dar teisingiau, nes gyvename pavojingesniame pasaulyje“, – sakė J. Stoltenbergas žurnalistams, pirmininkavęs NATO gynybos ministrų susitikimui, kuriame įvyko pirmoji aukšto lygio diskusija šiuo klausimu.

Paskutiniais duomenimis, tik 10 Aljanso valstybių beveik pasiekė arba viršijo 2 proc. gairę. Trylika jų išleidžia apie 1,5 % arba mažiau.

Taip yra todėl, kad daugelis NATO sąjungininkių nemato jokios realios grėsmės joms. Net ir Lietuvoje, kai kurie taip vadinami politikai, dar dabar viešai vapa, kad Rusija buvo išprovokuota, suprask, todėl aneksavo Krymą, atplėšė Donbasą ir pradėjo plataus masto invaziją į Ukrainą, o Lietuvai jokios grėsmės nekelia. Ir ne, jūs klystat, jei manote, kad jie dirba Maskvai: jie per daug kvaili, kad juos Kremlius samdytų Judo darbui.

Remiantis naujausiais Vokietijos analitinio centro Kylio pasaulio ekonomikos instituto duomenimis, nuo 2022 m. sausio 24 d. iki lapkričio 20 d. NATO narės finansinei, humanitarinei ir karinei pagalbai skyrė mažiausiai 75,2 mlrd. eurų.

Daugiausia – 47,8 mlrd. eurų – Ukrainai įsipareigojo skirti JAV, iš kurių 22,9 mlrd. eurų numatyti karinei pagalbai. Karinė pagalba apima ginklus, įrangą ir finansinę pagalbą Ukrainos kariuomenei.

Jungtinė Karalystė yra antra pagal dydį NATO narė, pažadėjusi Ukrainai skirti 7,1 mlrd. eurų, o Vokietija yra trečia – 5,4 mlrd. eurų. Lenkija yra penkta po Kanados su 3 mlrd. eurų paramos, o Lietuva yra 16-a iš 30 Aljanso narių ir pažadėjusi mažiausiai 260 mln. eurų.

Latvija yra pozicija aukščiau su 310 mln. eurų, virš kurios Estija su Portugalija, įsipareigojusios skirti 340 mln. eurų. NATO nepriklausančios Švedija ir Suomija įsipareigojo skirti atitinkamai 810 mln. ir 310 mln. eurų.

Europos Sąjunga svarsto galimybę Rusijai ir kai kurioms trečiosioms šalims, tiekiančioms gyvybiškai svarbias prekes, kuriomis Maskva palaiko savo ordų gyvastį kare su Ukraina, taikyti naujas sankcijas, kurių bendra suma sieks 11 mlrd. eurų.

Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen trečiadienį sakė, kad 27 ES valstybių narių svarstomu paketu konkrečiai siekiama atimti iš Rusijos karinę įrangą, kurios jai reikia ir kurios ji negali gauti niekur kitur. Į jį įtraukti pasiūlymai taikyti sankcijas septyniems Irano subjektams, siekiant užkirsti kelią Rusijai naudoti Irano bepiločius orlaivius Ukrainos civilinei infrastruktūrai smogti.

Urzula fon der Lejen pateiktuose pasiūlymuose daugiausia dėmesio skiriama papildomiems elektroninių ginklų komponentams, skirtiems tokiai įrangai, kaip dronai, raketos, sraigtasparniai ir šiluminės kameros.

Apie kai kurias priemones ji užsiminė šio mėnesio pradžioje vykusiame ES ir Ukrainos aukščiausiojo lygio susitikime.

Jei ES narės vienbalsiai pritars pasiūlymams, „uždrausime visus mūšio lauke randamus techninius produktus“, – sakė U. fon der Lejen.

Metai laiko. Tiek reikėjo ES narėms, ypač tokioms, kaip Vengrija, kad imtų svarstyti sankcionuoti gaminius, Rusijai reikalingus genocidui Ukrainoje vykdyti. Gražus, bet labai jau nedidukas, jubiliejus. Uždekime vienišą žvakutę, mielieji.

Nauja „The Associated Press-NORC“ atlikta apklausa rodo, kad artėjant niūriam vienerių metų Rusijos invazijos etapui JAV visuomenės parama ginkluotei ir tiesioginei ekonominei pagalbai Ukrainai sumažėjo.

48 proc. respondentų pasisako už tai, kad JAV teiktų ginklus Ukrainai, 29 proc. nepritaria, o 22 proc. sako, kad nei pritaria, nei nepritaria. 2022 m. gegužę, nepraėjus nė trims karo mėnesiams, 60 proc. suaugusių JAV gyventojų teigė pritariantys ginklų siuntimui Ukrainai.

JAV prezidentas Džo Baidenas kitą savaitę ketina vykti į Lenkiją paminėti pirmųjų didžiausio nuo Antrojo pasaulinio karo laikų konflikto Europoje metinių ir taip parodyti, kad kalbos apie kažkokį karo nuovargį yra tik kalbos.

Deja, tyrimo duomenys akivaizdžiai rodo ką kita.

Trečiadienį JT humanitarinės pagalbos ir pabėgėlių agentūros pranešė, kad siekia gauti 5,6 mlrd. dolerių, kuriais galėtų padėti milijonams žmonių Ukrainoje ir šalyse, kurios priėmė bėgančius ukrainiečius po Rusijos invazijos pradžios beveik prieš metus.

Didžioji bendro kreipimosi dalis – 3,9 mlrd. JAV dolerių – skirta Humanitarinių reikalų koordinavimo biurui, kuris siekia padėti daugiau kaip 11 mln. žmonių, pervesdamas lėšas per daugiau kaip 650 organizacijų partnerių.

Tuo tarpu pabėgėlių agentūra UNHCR siekia gauti 1,7 mlrd. dolerių, kad galėtų padėti maždaug 4,2 mln. pabėgėlių, kurie pabėgo į 10 priimančiųjų šalių Rytų ir Vidurio Europoje.

Tai vienas didžiausių tokio pobūdžio kreipimųsi, skirtas vienai šaliai, nuo karo pradžios. JT humanitarinės pagalbos kreipimaisi retai kada sulaukia prašomo finansavimo.

Operacinis lygmuo

Trečiadienį Rusijos pajėgos pareiškė, kad Maskvos invazija į Ukrainą, praėjus beveik metams nuo jos pradžios, įgauna pagreitį, o Ukraina pareiškė, kad jai reikia dar kelių mėnesių, kad galėtų surengti savo puolimą.

Rusijos artilerija, bepiločiai lėktuvai ir raketos kelis mėnesius nepaliaujamai smogia į ukrainiečių kontroliuojamas teritorijas šalies rytuose. Beatodairiškai taikomasi į civilius taikinius ir griaunama infrastruktūra, nes tempas iš esmės sulėtėjo ir puolimas atsidūrė aklavietėje.

Po kelis mėnesius trukusių nesėkmių Maskvai būtina bent mažytė pergalė metinių „proga“.

Tuo tarpu Ukrainos gynybos ministras Oleksijus Reznikovas sako, kad jo šalies pajėgoms reikia „kelių mėnesių“ išmokti naudotis naujais vakarietiškais ginklais ir tik tada jos galės bandyti išstumti rusus iš Ukrainos.

Donecko ir Lugansko regionai ir toliau patiria didžiausią Rusijos bombardavimų smūgį, o Maskva perkelia vis daugiau karių į šį regioną.

Tačiau Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis įsitikinęs, kad bet kokie Rusijos bandymai perimti iniciatyvą mūšio lauke bus sužlugdyti.

„Turime padaryti tokį pavasarį, kad tikrai jaustųsi, jog Ukraina juda pergalės link. Tai susiję su mūsų gynybos pajėgų apmokymu, mūsų valstybės aprūpinimu ginklais ir mūsų strategine iniciatyva kare.

Bet kokie Rusijos bandymai perimti iniciatyvą turi būti nutraukti. Ir esu įsitikinęs, kad tai padarysime“, – sakė valstybės vadovas vakariniame vaizdo kreipimesi.

Prezidentas priminė didelius priešo nuostolius ir išreiškė įsitikinimą, kad visoje Rusijoje netrukus bus sunku rasti, pvz. „jūrų pėstininkų“.

Jo žodžius patvirtina Tarptautinis strateginių tyrimų institutas (IISS), kuris pažymi, kad nuo plataus masto karo pradžios Rusija neteko apie 50 proc. prieškarinio modernių tankų T-72B3 ir T-72B3M parko. Be to, priešas gerokai išeikvojo savo sparnuotųjų raketų atsargas, nuostolių patyrė ir Rusijos aviacija.

Nežiūrint šių paguodžiančių žodžių, šiandien ryte Rusija raketomis vėl smogė Ukrainai. Toks štai teroristų atsakas į Vakarų šalių pažadą didinti karinę pagalbą Ukrainos ginkluotosioms pajėgoms, kad jos galėtų greičiau pradėti planuojamą okupuotų teritorijų išlaisvinimą.

Ukrainos pareigūnai teigė, kad oro gynyba pietuose numušė aštuonias raketas „Kalibr“, paleistas iš laivų Juodojoje jūroje, tačiau kitos raketos pataikė į šiaurės ir vakarų Ukrainą, taip pat į centrinius Dnipro ir Kirovogrado regionus.

Taktinis lygmuo

Rumunijos gynybos ministerija pranešė, kad į šalies pietryčių dangų pasiuntė du NATO pavaldžius naikintuvus ieškoti oro objekto, kurį apibūdino kaip nedidelį ir „savybėmis panašų į meteorologinį balioną“. Antradienį jį Rumunijos oro erdvėje maždaug 11 000 metrų aukštyje aptiko radarų sistemos.

„Abiejų orlaivių įgulos nepatvirtino oro taikinio buvimo nei vizualiai, nei lėktuvų radaruose“, – sakoma ministerijos pranešime, kuriame priduriama, kad abu „MiG-21 LanceR“ lėktuvai išbuvo netoliese apie 30 minučių ir grįžo į bazę.

Vis gi, Ukrainos sostinės karinė administracija pranešė, kad virš Kyjivo tikrai buvo pastebėti šeši Rusijos oro balionai ir dauguma jų buvo numušti. Pareigūnai nepatikslino, kada jie skrido virš sostinės, nors trečiadienį mieste buvo paskelbti oro pavojaus signalai.

„Remiantis dabar patikslinta informacija, tai buvo balionai, kurie ore juda varomi vėjo“, – karinė administracija rašė „Telegram“ pranešimų programėlėje. „Balionų paleidimo tikslas galimai buvo aptikti ir išnaudoti mūsų priešlėktuvinės gynybos šaudmenis.“

Nuo rusofašistų dronų ir raketų atakos naktį ypač nukentėjo Pavlohradas. Apšaudymas apgadino pramonės įmonę, sugriovė septynis privačius namus ir dar 30 apgadino. Nužudytas vienas žmogus, dar mažiausiai septyni buvo sužeisti.

Per praėjusią parą okupantai surengė 3 raketų ir 18 oro smūgių, taip pat 52 kartus atakavo priešlėktuvinėmis raketomis.

Ukrainos gynybos pajėgos atrėmė priešo atakas daugiau kaip 15-os gyvenviečių apylinkėse.

Krymo Simferopolyje vietinis „Kraujo centras“ pradėjo masiškai rinkti kraują iš civilių gyventojų. Taip pat aktyviai vykdoma propaganda dėl kuo didesnio žmonių skaičiaus įtraukimo į kraujo donorystę dėl didelių rusų okupantų nuostolių ir sužeidimų visuose karo veiksmų frontuose. Papildomos kraujo perpylimo stotys atidaromos Rostovo, Belgorodo ir Voronežo srityse.

Per praėjusią parą Ukrainos karinės oro pajėgos 11 kartų sudavė oro smūgius į rusų karių ir karinės technikos susitelkimo vietas, taip pat 5 kartus į rusų priešlėktuvinių raketų sistemas. Numuštas rusų atakos sraigtasparnis Ka-52.

Ukrainos raketinės ir artilerijos pajėgos atakavo 2 priešo vadavietes, 6 rusų karių koncentracijos vietas ir 2 amunicijos sandėlius.

Šiandien, vasario 16-ąją Lietuva švenčia savo Nepriklausomybės dieną. Trimis frontais kariavę, davėme į kailį visiems, kas kėsinosi į mūsų atkurtą valstybę. Jei reikės, duosime ir dabar. Kiek galime, padėkime sesėms ir broliams ukrainiečiams.

Nuotrauka: šiąnakt apšaudytas Pavlogradas

Dėkojame, kad suteikiate mums galimybę sakyti tai, ką iš tiesų galvojame. Juridinius asmenis kviečiame sudaryti paramos sutartis.

Atskirai sakome ačiū: DT Artelė, UAB. Kasdienės apžvalgos yra „Pažinti Rusiją“ projekto dalis, kurią remia Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondas. Norėtumėt pasikviesti diskusijai ar mokymams? Rašykite: info@visagentura.com

Visuomenės informacinio saugumo agentūra, sąskaitos Nr. LT447300010172065624