Ukrainiečiai ties Kremina sutriuškino Rusijos marodierius

Politinis strateginis lygmuo

Didėjantis Kinijos agresyvumas ir bendradarbiavimas su Rusijos režimu kelia grėsmę ne tik Azijai, bet ir Europai, pareiškė NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas.

Kaip atsvarą Kinijos ir Rusijos keliamai grėsmei pasaulio saugumui, NATO vadovas įvardijo būtinybę siekti glaudesnio bendradarbiavimo ir daugiau NATO „draugų“ Indijos ir Ramiojo vandenyno regione.

J. Stoltenbergas sakė, kad Kinija vis daugiau investuoja į branduolinius ginklus ir tolimojo nuotolio raketas, neužtikrindama skaidrumo ir nedalyvaudama prasmingame dialoge dėl atominės ginkluotės kontrolės. Be to, kartu didindama prievartą kaimyninėms šalims ir grasinimus Taivanui, kurį ji laiko savo teritorija.

„Tai, kad Rusija ir Kinija suartėja, ir didelės Kinijos investicijos bei nauji pažangūs kariniai pajėgumai tik pabrėžia, kad Kinija kelia grėsmę, meta iššūkį ir NATO sąjungininkams“, – sakė J. Stoltenbergas auditorijai Keio universitete Tokijuje. „Saugumas yra ne regioninis, o pasaulinis.“

Kinija vis labiau bendradarbiauja su Rusija, o jie vadovauja „autoritariniam postūmiui“ prieš taisyklėmis grindžiamą, atvirą ir demokratinę tarptautinę tvarką, sakė jis.

Iš tiesų, pasaulio saugumo architektūra yra gerokai sutrūkinėjusi, JT su savo ST yra visiškai neveiksni organizacija. 

Nesibaigiantys karai visame pasaulyje rodo, kad NATO, galingiausias pasaulio aljansas, privalo ieškoti išeičių, prie bendro stalo siūlydamas susėsti visiems, kas dar turi sveiko proto likučius galvose.

Tai, kad būtinas pasaulinis susitarimas rodo vakar dienos Baideno administracijos žinia, kad Rusija atsisako leisti atnaujinti branduolinės ginkluotės patikrinimus.

Tai kelia pavojų Naujajai START branduolinei sutarčiai ir bendrai JAV ir Rusijos ginklų kontrolei, teigia JAV Valstybės departamentas savo išvadoje Kongresui.

Apibendrintas Valstybės departamento pareiškimas paskelbtas po kelis mėnesius trukusių JAV vertinimų, kad, nepaisant didelės įtampos dėl Rusijos karo Ukrainoje, abi šalys sugebės išsaugoti bendradarbiavimą strateginių branduolinių ginklų ribojimo srityje.

JAV ir Rusijos karinių objektų patikrinimus pagal Naująją START sutartį abi šalys sustabdė dėl 2020 m. kovo mėn. išplitusio koronaviruso.

Rusijos ir JAV komitetas, prižiūrintis sutarties įgyvendinimą, paskutinį kartą posėdžiavo 2021 m. spalį. tačiau 2022 m. rugpjūtį Rusija vienašališkai sustabdė bendradarbiavimą vykdant sutarties nuostatas dėl patikrinimų, protestuodama prieš JAV paramą Ukrainai.

Mes sakėme, sakome ir sakysime, kad viso pasaulio prioritetinis, pagrindinis uždavinys turėtų būti branduolinių užtaisų atėmimas iš Rusijos.

Manome, kad vienas iš klausimų dienotvarkėje bus būtent dėl branduolinio saugumo, kai JAV valstybės sekretorius Antony Blinkenas vasario 5-6 d. kelionės į Kiniją metu su Kinijos pareigūnais aptars Rusijos karą Ukrainoje.

Džonas Kiorbis (John Kirby), Baltųjų rūmų nacionalinio saugumo atstovas spaudai žurnalistams sakė, kad derybos įvairiais klausimais, pavyzdžiui, dėl abiejų šalių kariuomenių ir klimato kaitos, buvo nustumtos į šalį, kai Kinija protestavo prieš praėjusį rugpjūtį vykusį tuometinės JAV Atstovų Rūmų pirmininkės Nensi Pelosi (Nancy Pelosi) vizitą Taivane.

Blinkenas sieks, kad derybos šiais klausimais būtų „atkurtos ir (arba) atgaivintos“, sakė Kiorbis.

„Žinau, kad jis nekantriai laukia galimybės spręsti visus šiuos klausimus ir, žinoma, karas Ukrainoje bus tarp tų klausimų, kuriuos, kaip galime tikėtis, sekretorius iškels ten būdamas“, – sakė Dž. Kiorbis.

Tai, kas bus skelbiama prieš ir po susitikimo su Kinijos puse viešai mus domina žymiai mažiau, nei tai, ko nebus skelbiama ir apie ką bus ar turėtų būti kalbama.

Šė Korėjos ginklų tiekimas teroristinei Rusijai tikrai turėtų būti vienas iš tokių klausimų.

Tuo tarpu Baltijos šalių ir Lenkijos diplomatai į politinę padangę vis drąsiau stumia Vakarų paramos naikintuvais Ukrainai klausimą, tačiau nėra jokių ženklų, kad didesnės šalys, tokios kaip JAV ir Didžioji Britanija, pakeistų savo poziciją.

„Ukrainai reikia naikintuvų… raketų, tankų. Turime veikti“, – Latvijos sostinėje Rygoje surengtoje spaudos konferencijoje su kolegomis iš Baltijos šalių ir Lenkijos sakė Estijos užsienio reikalų ministras Urmas Reinsalu.

Tuo pat metu Ukrainos gynybos ministras Oleksijus Reznikovas surengė derybas su savo kolega iš Prancūzijos ir sakė, kad jie neaptarė konkrečių naikintuvų, tačiau kalbėjosi apie aviacijos „platformas“, kurios padėtų Ukrainos gynybai „žemė-oras“.

„Nežinau, koks greitas bus šis Vakarų sąjungininkų atsakas“ į Kijevo prašymus dėl naikintuvų, sakė O. Reznikovas. „Esu optimistas ir manau, kad tai įvyks kuo greičiau“.

Jis taip pat išvardijo ginklus, kurių Ukraina prašė per pastaruosius metus, pradedant „Stinger“, ir sakė, kad pirmas atsakymas visada būdavo: „Neįmanoma“. Tačiau galiausiai, pasak jo, „tai tapo įmanoma“.

Mums regisi, kad bent jau kol kas, naikintuvų labiau reikia diplomatams nei Ukrainos gynybos štabui, kuris prioritetu įvardino tankus, toliašaudę artileriją ir ilgojo nuotolio raketas.

Tačiau laužti ledus reikia, ir reikia visos įmanomos ir neįmanomos ginkluotės, kurią Ukraina galėtų panaudoti kuo greičiau, jau dabar išlaisvinant okupuotas teritorijas ir naikinant ją užplūdusią ordą.

Vengrijos užsienio reikalų ministras antradienį pareiškė, kad Švedijos vyriausybė, norėdama užsitikrinti Turkijos paramą savo siekiui įstoti į NATO, turėtų „elgtis kitaip“, ir pridūrė, kad neseniai prie Turkijos ambasados Stokholme surengtas Korano deginimo protestas yra „nepriimtinas“.

Piteris Sijarto (Péter Szijjártó) šią pastabą išsakė spaudos konferencijoje po derybų su Turkijos kolega Mevliutu Čedvušoglu Mevlutu Cavusoglu Vengrijos sostinėje Budapešte.

Abu diplomatai kalbėjo apie sausio 21 d. vykusį antiturkišką protestą, kuris padidino įtampą tarp Ankaros ir Stokholmo, nes Švedija siekia gauti Turkijos sutikimą prisijungti prie NATO karinio aljanso.

„Kaip krikščionis ir katalikas turiu pasakyti, kad kitos religijos šventosios knygos deginimas yra nepriimtinas veiksmas“, – sakė Szijjarto ir kritikavo Švedijos ministro pirmininko pareiškimą, kad nors Korano deginimas buvo netinkamas ir „labai nepagarbus“, jam taikoma Švedijos žodžio laisvės apsauga.

Trumpam stabtelkime šioje vietoje ir pagalvokim: kas čia ką nori apgauti?

Ar tikrai mes esame protingi, ganėtinai išsivystę homo sapiens, kurie jau nebekariauja karų dėl to, kad vienas karalius kitam špygą parodo?

Štai jums atsakymas – kaimyninės šalies bulvių karalius, apsišaukėlis Baltarusijos prezidentas Aleksandras Lukašenka vakar pareiškė, kad jo šalis yra pasirengusi suteikti didesnę pagalbą artimai sąjungininkei Rusijai jos kare prieš Ukrainą.

Kartu diktatorius pabrėžė, kad Rusijai dabar nereikia „jokios pagalbos“.

„Tačiau jei mūsų broliams rusams prireiks pagalbos, mes visada esame pasirengę tokią pagalbą pasiūlyti“, – sakė jis per valstybinį vizitą Pietų Afrikos valstybėje Zimbabvėje, kuri taip pat yra artima Rusijai.

Zimbabvėje, Karlai!

Antradienį didžiulės minios žmonių visoje Prancūzijoje žygiavo, kad pasakytų „ne“ prezidento Emanuelio Makrono planui, pagal kurį žmonės prieš išeidami į pensiją turėtų dirbti ilgiau, o gatvėse stiprėja spaudimas vyriausybei, kuri teigia, kad laikysis savo pozicijos.

Visuomenės nuomonės apklausos rodo, kad didžioji dauguma prancūzų nepritaria pensinio amžiaus ilginimui nuo 62 iki 64 metų, o E. Makronas sako, kad šis žingsnis yra „gyvybiškai svarbus“ siekiant užtikrinti pensijų sistemos gyvybingumą.

Prancūzijos vidaus reikalų ministerija pranešė, kad visoje šalyje vykusiuose protestuose iš viso dalyvavo 1,272 mln. žmonių, t. y. šiek tiek daugiau nei per pirmąją visuotinę demonstraciją sausio 19 d. Paryžiuje iš viso žygiavo 87 000 žmonių, palyginti su 80 000 sausio 19 d.

Nėra jokių abejonių, kad Kremlius atidžiai stebi situaciją Prancūzijoje, ir nežiūrint romantiškų telefoninių pokalbių su Emanueliu, Putinas ir jo gauja beregint paspaus reikiamus mygtukus, kad „geltonosios liemenės“ šturmuotų Eliziejų.

Operacinis lygmuo

Be didesnių pakitimų.

Išrinktasis Čekijos prezidentas ir buvęs NATO generolas Petras Pavelas sakė, kad Ukraina nusipelno narystės NATO, kai tik baigsis karas.

Savo pirmajame interviu po išrinkimo Pavelas BBC žurnalistams sakė, kad Ukraina „morališkai ir praktiškai pasirengusi“ prisijungti prie Aljanso, kai baigsis karas, o jos kariuomenė bus labiausiai patyrusi Europoje.

Tačiau Kroatijos prezidentas Zoranas Milanovičius, išdėstęs savo prieštaravimą Zagrebui, teikiančiam karinę pagalbą Kijevui, sakė, kad „aišku, jog Krymas niekada nebebus Ukrainos dalis“.

Toks pasakymas reiškia, kad be Vengrijos, Kroatija yra antra eilėje, kuri nepritars Ukrainos narystei Aljanse.

Apgailėtinai ir, sakytume, pavojingai skamba ir Austrijos bei Vengrijos susitarimas netiekti Ukrainai karinės paramos.

Apie tai pranešė Austrijos gynybos ministrė Klaudia Taner ir jos Vengrijos kolega Kristofas Šalai-Bobrovničkis (Kristof Szalay-Bobrovniczky) per susitikimą Budapešte sausio 30 d.

Pasak šių pareigūnų, abiejų šalių pozicija dėl Rusijos karo prieš Ukrainą yra „aiški“, nes jos neteikia Ukrainai gynybinės pagalbos, „kad būtų išvengta tolesnio eskalavimo“.

Rusija galbūt nebūtų įsiveržusi į Ukrainą, jei Jungtinė Karalystė nebūtų pasitraukusi iš Europos Sąjungos, savo gana netikėtą nuomonę išreiškė Europos Parlamento narys iš Belgijos Gajus Ferhofštadtas (Guy Verhofstadt).

Pasak jo, „vieninga Europa, be abejo, gynybos srityje, būtų labai svarbi“ kovoje su Putinu, rašo „Politico“.

Buvęs Europos Parlamento narys, atsakingas už „Brexit“, mano, kad stiprios ir vieningos Europos, kuriai priklauso ir Didžioji Britanija, galėjo pakakti, kad Vladimiras Putinas būtų atgrasytas nuo plataus masto invazijos į Ukrainą.

Graikija, panašu, pakeitė nuomonę ir nebetieks tankų Ukrainai. Graikijos ministras pirmininkas Kyriakos Mitsotakis tai sakė interviu „Nikkei Asia“.

Jis pabrėžė, kad šalis yra pasirengusi paremti Ukrainą kare su Rusija, bet ne savo gynybinių pajėgumų sąskaita.

„Esame suteikę Ukrainai didelę karinę paramą, šarvuočius, bet nesuteiksime tankų „Leopard 2“ dėl paprastos priežasties, nes jie yra absoliučiai būtini mūsų gynybinei pozicijai“, – sakė jis.

Graikus galima suprasti. Ir dėl Turkijos, ir dėl senos draugystės su Kremliumi religiniu pagrindu.

Prancūzijos gynybos ministras Sebastienas Lekorniu (Sébastien Lecorniou) pranešė, kad padės Ukrainai įsigyti GM 200 oro gynybos radarų.

Lekorniu sakė, kad Ukrainos gynybos ministras O. Reznikovas praėjusių metų gruodį jam pranešė informavo apie tokių radarų poreikį Ukrainai.

Pasak jo, artimiausiomis dienomis šalys turėtų pasirašyti susitarimą dėl šių radarų pirkimo iš specialaus fondo, kurį Prancūzija sukūrė Ukrainai remti, lėšų.

Prancūzijos bendrovės „Thales Group“ gaminamas vidutinio nuotolio radaras „Ground Master 200“ (GM 200) gali nurodyti kelių vienu metu kylančių grėsmių paleidimo ir smūgio koordinates.

GM200 veikia kaip oro erdvės stebėjimo priemonė arba oro gynybos sistemos jutiklis.

GM200 taip pat turi raketų / artilerijos / minosvaidžių aptikimo ir perspėjimo funkciją. GM200 galima transportuoti keliais, geležinkeliu, lėktuvais arba sraigtasparniais.

Sistema parengiama veikti per 15 minučių, ją galima valdyti ir nuotoliniu būdu.

Be to, Prancūzija pažadėjo Ukrainai dar 12 savaeigių artilerijos sistemų Caesar, kurios, labai tikimės, pasieks Ukrainos karius kuo greičiau.

Taktinis lygmuo

Per sausio 31 d. dieną okupantai surengė 5 oro ir 6 raketų smūgius, daugiau kaip 65 kartus atakavo salvinėmis ugnies sistemomis.

Buvo apgadinta civilinė infrastruktūra Sumų, Charkovo, Nikolajevo ir Chersono sričių gyvenvietėse.

Rusų oro ir raketų smūgių rizika išlieka didelė visoje Ukrainoje.

Priešas nenutraukia puolamųjų operacijų Lymano ir Bachmuto ašyse.

Rusijos pajėgos ir toliau patiria nuostolių. Dar viena karo ligoninė buvo įkurta Novoivanivkos apylinkėse (Lugansko sritis). Joje gydoma apie 100 rusų karių.

Jų sužeidimų sunkumas paprastai sumenkinamas ir neįtraukiamas į medicininius dokumentus. Suteikus minimalią pagalbą, jie siunčiami atgal į fronto liniją.

Per sausio 31 d. dieną Ukrainos karinės oro pajėgos sudavė 9 oro smūgius į priešo karių susitelkimo vietas ir 2 smogė rusų priešlėktuvinių raketų sistemoms.

Ukrainos raketų ir artilerijos daliniai 13 kartų pataikė į priešo karių susitelkimo vietas, kartą į vadavietę ir kartą į šaudmenų sandėlį.

Ukrainiečių pajėgos surengė dvi kontratakas ties Kremina ir, atrodo, bent jau šiek tiek į šiaurės rytus nuo Dibrovos sutriuškino puolančios ordos vienetus.

Kariai ant žemės praneša apie mažiausiai devynis sudegintus rusų šarvuočius ir „daugybę orkų lavonų“.

Nuotrauka: GM 200 radaras.

Dėkojame, kad esate kartu ir suteikiate mums galimybę sakyti tai, ką iš tiesų galvojame. Juridinius asmenis kviečiame sudaryti paramos sutartis. 

Atskirai sakome ačiū: DT Artelė, UAB. Norėtumėt pasikviesti diskusijai ar mokymams? Rašykite: info@visagentura.com

Visuomenės informacinio saugumo agentūra, sąskaitos Nr. LT447300010172065624