Šiandien, gegužės 2 d. poeto ir diplomato Jurgio Baltrušaičio 150-tasis gimtadienis.
Pasak Balio Sruogos, lietuviška Baltrušaičio poezija XX amžiaus sukrėtimų metais skelbusi viltį ir paguodą, mokiusi lietuvius gyventi ir išgyventi pavojuje.
Pristatydamas 1942-aisiais Kaune išleistą, Henriko Radausko redaguotą, „Ašarų vainiką“, Sruoga rašė:
„Baltrušaitis … atrodo esąs paprastas sermėgius, susimąstęs, susisielojęs, jokiomis gražmenomis nesidomįs, kaip ir dera vienuoliui, dėvinčiam rūsčią ašutinę. […] Vietoje naujoviškų gražmenų jis mieliau linksta į savo gimtosios Skirsnemunės provincializmą. […] … taip maža žodžių – ir taip daug minties… vienuoliškai paprastas, drauge toks sudėtingas… lietuvio sermėgio širdimi jaučiąs visatą… savaime tampa tarptautinės reikšmės poetas.“
Iš tiesų – keista archaika ir stebinantis visuotinumas…
Vieną „Ašarų vainiko“ eilėraštį, pavadintą itališkai, išrinkau bičiuliui Valdui Papieviui, romano „Eiti“ autoriui, – apie žmogaus ėjimo herojišką žygį… Parašytas greičiausiai Paryžiuje Antrojo pasaulinio karo metais, gal kavinukėje Monparnaso ir Observatorijos gatvių kampe, kur Baltrušaitis mėgdavęs užsukti.
Marcia eroica
Gavęs dalią bristi, eiti,
Stiprink kojų drąsą, greitį,
Kad nueitumbei dar gyvas
Ten, kur eisi, nevėlyvas…
Per vingiuoto kelio tysį
Daug pralenksi, daug pavysi,
Ir, jei tektų atsilikti,
Neįpulk į tuščią pyktį…
Daug kas bastos po rugienas,
Bet vis tiek vaitosi vienas
Ir, jei kitą kelio klausi,
Tu užtiksi kurčią ausį…
Nes jis gavo kitą kelią,
Nors, kaip tau, jam širdį gelia,
Kad, kaip tu, jis pats nežino,
Kaip išbristi iš purvyno…
Ten, kur gluosniai šlama, dreba,
Palinkėk jiems dosniai labo,
Jei priglausti jų pavėsy
Savo alsą panorėsi…
Pakeliui užtikęs bitę,
Laimink vienišą mažytę,
Kad privilktų sau į korį
Tiek medaus, kiek vargšė nori…
Auštant garbink dieną šviesią
Ir keliauk su saule dviese,
Audrai dūkstant, tark – tešniokščia,
Purto tavo krepšį plokščią…
Kai pradės naktužė kristi,
Stenkis, broli, nepaklysti,
Ypač ten, kur kelias sukas,
Kur jį dengia žemės rūkas…
Jei smalsuolių atsirastų,
Ir mėgintų klausti, kas tu –
Atsakyk visiems, kas klausia,
Nusilenkęs kuo žemiausiai, –
Kad eini į žemės tolį,
Kad mini žemelės molį,
Ne kaip lapas, vėjo pūstas,
Bet galingo Tėvo siųstas…
O Baltrušaičio jubiliejus bus paminėtas šiandien, gegužės 2-ąją, 16 valandą Vilniaus Šv. Jonų bažnyčioje.
Poeto kūrybą aptars profesorė Viktorija Daujotytė-Pakerienė ir rašytoja Giedrė Kazlauskaitė. Eilėraščius skaitys aktorius Vladas Bagdonas. Gros Čiurlionio kvartetas: Jonas Tankevičius, Darius Dikšaitis, Gediminas Dačinskas ir Elena Daunytė.
Kviečia Vilniaus Universiteto Lietuvių literatūros katedra, Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, Lietuvos nacionalinė filharmonija ir „Lituanistų sambūris“.
18 valandą už poetą Jurgį Baltrušaitį ir jo šeimą: žmoną Mariją, sūnų Jurgį ir marčią Helenę, Šv. Jonų bažnyčioje bus aukojamos Šv. Mišios.
