Birželio 20 d. Kultūros ministerijoje pristatyta paramos žiniasklaidai modelio pertvarka, kuri medijoms atvers kur kas daugiau galimybių nuosekliai stiprinti kuriamą turinį, o visuomenei – gauti patikimas ir kokybiškas žinias.
Kultūros ministerijos parengtame Visuomenės informavimo įstatymo pakeitimo projekte numatoma steigti naują viešąją įstaigą – Medijų rėmimo fondą.
Fondo skirstomomis lėšomis siūloma remti ne tik viešųjų ryšių rengėjų, bet tam tikrais atvejais ir skleidėjų projektus, fizinių asmenų (žurnalistų) veiklą.
Siūloma, kad Medijų rėmimo fondas taip pat galėtų skirti stipendijas, vykdyti tyrimus, rengti ir viešai skelbti apžvalgas, atlikti kitas visuomenės informavimo politikos įgyvendinimo funkcijas.
Numatomi trys lygiaverčiai šio fondo dalininkai:
Vyriausybės įgaliota institucija pranešimo visuomenei srityje – Kultūros ministerija, Visuomenės informavimo etikos asociacija, vienijanti viešųjų žinių rengėjų, skleidėjų ir žurnalistų organizacijas, ir Kultūros periodinių leidinių asociacija, telkianti kultūros periodinius leidinius.
Fondo tarybą bus siūloma formuoti iš 10 narių.
Pasak kultūros ministro Simono Kairio, šiandien žiniasklaida susiduria su beprecedenčiais pokyčiais.
Reklamos pajamų persiskirstymas didžiųjų pasaulio korporacijų ir turinio dalijimosi platformų naudai lemia tai, jog žiniasklaidos priemonėms išlikti tampa iššūkiu, dėl kurio krenta turinio kokybė.
„Jau nekalbu apie kultūrinę žiniasklaidą bei regioninę žiniasklaidą, kurioms išsilaikyti ir anksčiau buvo sudėtinga, nors jų reikšmė pilietinei visuomenei ir vietinėms bendruomenėms yra didžiulė, – sako S. Kairys.
– Esama rėmimo sistema buvo sukurta spręsti svarbiems, bet labiau lokaliems iššūkiams. Dabar iššūkių ir pobūdis, ir mastas visai kitokie.
Pandemija, infodemija, Rusijos karas prieš Ukrainą, pasikeitę visuomenės medijų vartojimo įpročiai parodė, kad esamas būdas pernelyg statiškas ir negali tinkamai reaguoti į kintančias aplinkybes, netampa reikšminga paspirtimi žiniasklaidai, kurios vaidmuo tokiu įtemptu metu ypač svarbus.
Atnaujintas rėmimo būdas reikštų daugiau lankstumo ir savitvarkos, kartu – mažiau politinės įtakos priimant sprendimus skirti konkrečią paramą.
Be abejo, matome būtinybę ir reikšmingai didinti žiniasklaidai skiriamą paramą. Tačiau tam visų pirma privalome paruošti namų darbus – konstruktyviai atnaujinti patį žiniasklaidos rėmimo būdą.“
Numatoma, kad kitąmet, pereinamuoju laikotarpiu, lėšas žiniasklaidos projektams paskirstys tiek dabartinis Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondas (SRTRF), tiek naujasis Medijų rėmimo fondas.
Nuo 2024-ųjų visos žiniasklaidai remti skirtos lėšos bus skirstomos tik per Medijų rėmimo fondą.
Parengtame projekte numatoma, jog Fondas rems tris pagrindines programas: naujienų, tiriamosios bei šviečiamosios žurnalistikos, kultūrinės žiniasklaidos ir regioninės žiniasklaidos.
Taip pat bus remiamos ir kitos programos, Fondo tarybos parengtos atsižvelgiant į pranešimo visuomenei kultūros raidos ir plėtros pirmenybes ir patvirtintus Fondo dalininkų.
„Viso pasaulio žiniasklaidai šių laikų tikrovė atnešė daugybę iššūkių. Tuo pat metu išlieka būtinybė dirbti etiškai, kokybiškai, kiekviena publikacija, reportažu ar transliacija jausti atsakomybės prieš visuomenę svorį.
Reikalingi tvarūs, ilgalaikiai ir apgalvoti sprendimai, kurie itin dinamiškoje pokyčių aplinkoje Lietuvos žiniasklaidai padėtų nuosekliai stiprinti kokybę ir patikimumą“, – teigia vieno iš trijų siūlomų naujojo Fondo dalininkų – Visuomenės informavimo etikos asociacijos – atstovė Vaiva Žukienė.
Kultūros periodinių leidinių asociacijos vadovas Gytis Norvilas sako, jog kultūrinės žiniasklaidos finansavimo pertvarkos, kuri užtikrintų jos tvarumą, šiuolaikiškumą, gyvybingumą, šio sektoriaus atstovai siekė daug metų:
„Į naujai kuriamą Fondą žiūrime kaip į dar vieną bandymą perkrauti apskritai viso žiniasklaidos lauko rėmimą.
Suprantame, kad ir kiti žiniasklaidos sektoriai (regioninė spauda, analitinė žurnalistika) patiria iššūkius, tad mūsų interesas yra ir visos žiniasklaidos lauko sveikata, todėl kuriant naują fondą atsakomybės priimti nebijome.
To tikimės ir iš kitų – politikų, visos kultūros bendruomenės, žiniasklaidos lauko.“
Priėmus Visuomenės informavimo įstatymo pakeitimus būtų steigiamas Medijų rėmimo fondas, formuojama Fondo taryba, viešojo konkurso būdu skiriamas Fondo direktorius, rengiamos Fondo finansuojamų projektų teikimo gairės.
Pirmasis Medijų rėmimo fondo kvietimas žiniasklaidai teikti paraiškas galėtų įvykti 2023-ųjų vasarą.
…medėju
…žolėju
…žvėrėju
…žuvėti
…sraigėti
į žolę, Į MEDĮ
ar dar kokios velniavos prisidėti
(Lietuvoje galioja …/ir nuvalstybintos kalbos įstatymas/, bet KALBA – regis ne)
Saulėgrąža – saulytė gręžiasi, o mes. per Kupolę, per Rasą, basi, gyvi, mylintys ir TYLINTIS.
Kalba medyje (su”medija”) – Tyla ir Mirtis.
Tautos.
Tki tik tik išvaduot visus nuo SSSR 1990-03-11 pradėt pavykė (tęst ant Dnepro krantų).
Tik 1864 m. Kalbos išvarymo iš Vilniaus padarą nuo 1904 m. per 1918 m. nepripažinamą vis Stebuklą pradėjom
(nes Jonas Basanavičius – elgeta, valkata, praeiviu, signataru, net patriarchu užkepurinamas –
bet ne Vadovu!!! Lietuvos Vasario 16-tą, be ir be ir be …valios)
vien Medija=komedija …įsistatom, guldom, statom, guldom, statom – kaip Sruogos nelaimėlio
“hut ab, hut auf… … ir vis, ir vis “suriuk, suriuk” ant Lietuvos, ant KALBOS.