Trečiadienis, 29 kovo, 2023
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Kultūra Kalba

Č. Iškauskas. Ką darysime su plintančia rusų kalba?

Česlovas Iškauskas, www.voruta.lt
2023-02-23 21:08:29
63
Česlovas Iškauskas | Prienų viešosios bibliotekos nuotr.

Česlovas Iškauskas | Prienų viešosios bibliotekos nuotr.

Rašysiu tiesiai šviesiai: šioms pastaboms mane paskatino tik ką paskelbto Nacionalinės Jono Basanavičiaus premijos laureato, muziejininko ir visatos žinovo Jono Vaiškūno bei garsios kalbos specialistės, buvusios Lietuvių kalbos instituto vadovės, o nuo 2019 m. Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos vyriausiosios metodininkės ‑ tyrėjos Jolantos Zabarskaitės mintys kalbos puoselėjimo klausimais.

J. Vaiškūnas prisimena auksinį savo senelio patarimą „Kalbėk apie kalbą“. Jo kalba per apdovanojimų ceremoniją Prezidentūroje aiški ir konkreti: neuždarykime lietuvių kalbos į narvelį, neterškime jos visokiomis išimtimis ir išlygomis, nenaikinkime ją saugančių valstybės institucijų, netvindykime kalbos svetimais rašmenimis. Kvietimas skausmingas, bet nuoširdus.

J. Zabarskaitės straipsnis DELFYJE išsamesnis. Bet ji rašo apie rusų kalbą, kuri dabar junta ne tik pelnytą diskriminaciją, bet ir – sunku to nepastebėti – atgimimą.

Autorė pastebi, kad kartu su pabėgėliais iš Ukrainos, Rusijos, Baltarusijos Lietuvos miestuose ir miesteliuose vėl paplūdo rusų kalba. Iš tikrųjų, Vilniuje šnekant ukrainietiškai beveik neišgirsi, o rusiškai – kiekviename žingsnyje, ypač ja noriai šneka grupės atvykėlių, po miestą besivaikščiojančios šeimos.

Sunku atskirti, kokios jos tautybės, bet tai nesvarbu. J. Zabarskaitė jaučia nerimą ir retoriškai klausia: ar stipri rusų kalbos invazija nedaro įtakos visuomenės nuostatoms ir nuotaikoms? O žinant, kad kalba visada yra fronto linija, ar tai netampa ir grėsme nacionaliniam saugumui? Kaip ji veikia mus?

Protingam žmogui nekyla abejonių, kad „Lietuvoje tautinių mažumų kalbos turi būti gerbiamos ir vertinamos vienodai.“ Tačiau sovietinis palikimas, kai penkių lietuvių ir vieno ruso kompanijoje visi šneka rusiškai, šiandien tarsi atgyja.

Autorė diagnozuoja, kad į mus skverbiasi „ruzzkij mir ūkas ir, kaip parodė karas Ukrainoje, per trisdešimt metų jis toli gražu neišsivadėjo.“ Inkliuzai „davai“, „koroče“, net keiksmažodžiai (sakoma, kad į rusų kalbą jie atėjo iš mongolų laikų) primena ne tik posovietinę erdvę, bet tampa mėšlo gabalu medaus statinėje.

Ką daryti? Kalbos mokslų daktarė sako, kad ateiviams būtina sudaryti sąlygas išmokti bent lietuvių kalbos pradmenų. Ji sako, kad ekonominiai svertai yra jų darbdavių rankose. O socialinį ir kultūrinį spaudimą turime daryti mes – aš, tu, visi. Gi rusų kalbos pasirinkimas mokyklose turi išlikti, tačiau reikia perkratyti mokymo turinį, kad jame neliktų didžiarusiškos ideologinės smarvės.

Grįžtant prie pabėgėlių mokymo lietuvių kalbos, autorę galima papildyti nebent vienu niuansu. Jeigu sovietiniai atėjūnai manė čia pokariu pasilikę amžiams, tai ukrainiečių ir kiti pabėgėliai tiki, kad jie Lietuvoje laikinai, todėl jiems neverta mokytis lietuviškai, esą vėliau ši kalba jiems taps nereikalinga.

Ko gero, tokia nuostata lemia jų nenorą pramokti lietuviškai. Kita vertus, tai blogina jų socialinę padėtį. Antai, esu apgyvendinęs ukrainiečių šeimą, bet moteris su aukštuoju išsilavinimu jau prarado neprestižinį darbą parduotuvėje, o naujo pagal išsilavinimą nesuranda, nes nemoka lietuviškai, neturi ir anglų kalbos žinių. Ji sako: aš vis tiek šiemet grįšiu į Rivną…

Vadinasi, galime skatinti lietuvių kalbos mokymąsi, didžiuotis senąja kalba, jos grožiu, savo pačių patriotiškumu, bet tikrovė mus verčia mąstyti kompleksiškai: kaip padėti karo pabėgėliui ar geram specialistui išmokti nors mūsų kalbos pradmenų, kad jie jam padėtų išgyventi, tarnauti naujam kraštui ir pačiam sau.

Tad šiuo atveju mes ne tik skųskimės gatvėse dažniau girdima rusų kalba, bet ir galvokime, kaip sumažinti šį pavojingą okupacinį palikimą. Ar pakanka vien apeliuoti į Seimą ar Vyriausybę, kurios, kaip sakė J. Vaiškūnas, labiau užsiėmę valstybine daugiakalbyste, o ne tautinio raštingumo puoselėjimu?

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. Č. Iškauskas. Kas užsimojo prieš lietuvių kalbą?
  2. J. Vaiškūnas. Kalba apie kalbą
  3. Č. Iškauskas. Lietuviško rašto draudimas: dabartis?
  4. Č. Iškauskas. Trečioji banga – lietuvių kalbos germanizacija
  5. Č. Iškauskas. Dar viena lietuvių kalbos naikinimo banga
  6. Č. Iškauskas. „Trys raidės“ – atverta Pandoros skrynia
  7. Č. Iškauskas. Išmėžkime lietuvių kalbos arklides (pirmadienio mintys) (video)
  8. A. Maceina. Santykis su kalba
  9. B. Nainys. Gerbkime lietuvių kalbą
  10. A. Paulauskienė. Gimtoji kalba: didžiavimasis ja ir išdavystė
  11. J. Vaiškūnas. Lietuvių kalba svetimžodžių gniaužtuose (I)
  12. J. Vaiškūnas. Lietuvių kalba svetimžodžių gniaužtuose (II)
  13. J. Vaiškūnas: Kalba yra stipriausias mūsų tapatybės pagrindas
  14. R. Jakulevičius. Lietuvos valdžia naikina lietuvių kalbą
  15. R. Šarknickas. Vėl reikia partizanų, kad apgintų lietuvių kalbą

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Pastabos 63

  1. klausimai says:
    1 mėnuo ago

    „Gi rusų kalbos pasirinkimas mokyklose turi išlikti, tačiau reikia perkratyti mokymo turinį, kad jame neliktų didžiarusiškos ideologinės smarvės“ – turi išlikti rusų kalbos pamokos lietuviškose mokyklose ar rusų mokyklos?
    „Jeigu sovietiniai atėjūnai manė čia pokariu pasilikę amžiams, tai ukrainiečių ir kiti pabėgėliai tiki, kad jie Lietuvoje laikinai, todėl jiems neverta mokytis lietuviškai, esą vėliau ši kalba jiems taps nereikalinga.“ – kiek pabėgelių iš Ukrainos išvyks, kiek liks Lietuvoje, žino tik jie. O karas baigsis kada?
    Ar tarp atvykusiųjų gali pasitaikyti penktosios kolonos sustiprintojų?

    Atsakyti
    • Juozas says:
      1 mėnuo ago

      Rusų kalbos pasirinkimas mokyklose neturi išlikti. Reikia vieną kartą baigti su tuo vergų sindromu. Ar Smetonos laikų mokyklose buvo mokama masiškai rusų kalbos? Kad per 30 nepriklausomybės metų neatsisakėme rusų kalbos mokymo tokia pati diversija kaip su Lietuvos geležinkeliais

      Atsakyti
      • Diana Martinkienė says:
        1 mėnuo ago

        Pritariu.

        Atsakyti
      • Aleksandr says:
        1 mėnuo ago

        Ar Smetonos laikų Lietuva buvo konstitucinė respublika ar autoritarinė? Siūlau komentaro autoriui pasinagrinėti istoriją ir atsikratyti barbariškų vertinimų.

        Atsakyti
        • tada yra says:
          1 mėnuo ago

          autoritarinė, kai krūpčiojama iš baimės, kai kojos linkdavo kai kam iš baimės, kai baimė dėl pažymų ir neteisingumo ir t.t. Okupacijos metais nuo kelintos klasės pradinėje mokykloje vaikus mokė rusų kalbos? Ar žinai? Kiek techninių aukštųjų mokyklų vaodvėlių buvo lietuvių kalba, o kiek rusų? Visi kino filmai buvo rusų kalba. Profsąjungos susirinkimai (prievarta įrašė) vyko rusų kalba ten, kur dirbau. Ai, bevitiška, kas čia dar neaišku… Jei Nepriklausoma Lietuva būtų buvusi autoritarinė, nebūtų taip subujoję visokie paleckiai, cvirkos, venclovos, giros ir t.t. Vot tak, Aleksandr.

          Atsakyti
        • Žemyna says:
          1 mėnuo ago

          Kol jis tai darys, tamsta rasite laiko pasidomėti, kokiomis kalbomis teikiamas vidurinis išsilavinimas Vakarų šalyse?
          O dar pasidomėsite, ką teigia tarptautinės teisės įstatymai apie okupacinių laikų palikimą – ar laiko jį teisėtą?
          O dar gal pasidomėsite, ką teigia TMAPK apie iš svetur ATNEŠTAS kalbas – nesvarbu, tai imigrantų ar okupantų atneštos ar ir vietos gyventojams primestos kalbos?..
          Gero savaitgalio Tamstai!

          Atsakyti
  2. !!! says:
    1 mėnuo ago

    Atvykėliai kurie nesimoko lietuviškai yra mažiau pavojingi už tuos kurie mokosi, įtariu kad pagal zadaniją.

    Atsakyti
  3. Romas says:
    1 mėnuo ago

    Labai aktuali problema, dėkui autoriui už jos gvildenimą. Svarbiausia tai, kad ji savaime nepranyks, o priešingai – vis aštrės. Ir ne tik, dėl rusų kalbos invazijos, bet ir anglų, lenkų…
    Mažos tautos užgožiamos didesnių, tai natūralūs procesai. Vien lietuvių kalba nuo to neapsiginsime. Jau seniai pastebėjau, kad net su broliukais latviais susikalbame irgi tik rusiškai…
    O kas daryt???

    Išeitis yra. Ji ilgalaikė, pamatinė, keičianti visą situaciją iš esmės ir pasauliniu mastu. Tai neutrali (tam ir sugalvota) ESPERANTO kalba. Skirta ne vidiniam, o IŠORINIAM naudojimui – bendravimui tarp skirtingų tautų.
    Svarbiausia tame, kad jos neutralumas garantuoja lygiateisius (paritetinius) santykius ir apsaugo mažas tautas nuo surusinimo, suanglinimo ar sulenkinimo…
    Ji loginė su unikalia gramatika. Turi daug, jau žinomų tarptautinių žodžių. Todėl žymiai lengviau išmokstama, nei bet kuri nacionalinė. Aš ją išmokau savarankiškai iš seno vadovėlio. Jeigu kam įdomu, galiu pateikti elementariausius pavyzdžius.

    Atsakyti
  4. P.Skutas says:
    1 mėnuo ago

    Ką darysime nedarysime su tuo dėl pabėgėlių priglaudimu laikinai atsiradusiu padaugėjimu rusiškai kalbančių, bet, matyt, nuo Šimonytės ir jos švietimo ministrės (regis, Kauno politikės) užsimojimų mokyklose vietoje dabar buvusios kaip antrosios užsienio – rusų kalbos – mokymo įvesti jose lenkų kalbos mokymą ginsimės iki paskutinės gyvasties. Ne dėl laisvės būti Lenkija ar jos uodega Lietuvos kovota, partizanų, Sąjūdžio siekta, ne tam Lietuvos valdžia renkama, kad jos Lenkijos dalimi večiami būtume. Deja, ši linkmė Lietuvos valdžių, ypač konservatoriškų, valdyme darosi vis ryškesnė. Manytina, kad atsikratymas Kauno politikių, žurnalistų, kitų lietuvybei piktybiškų veikėjų skleidžiamo lenkinimosi yra vienas iš pagrindinių lietuvybės išlaikymo dabarties reikalų. Tad didesnio akylumo Lietuvos valdžių veiksmuose šia prasme…

    Atsakyti
  5. Rimgaudas says:
    1 mėnuo ago

    Norint tapti Lietuvos piliečiu, reikia išlaikyti lietuvių kalbos, taip pat ir istorijos egzaminus. Kai bus išleista knyga “Istorija pareinant į Lietuvą”, išversta ji į rusų, anglų, ukrainiečių bei lenkų kalbas, kiekvieno žmogaus, norinčio tapti Lietuvos piliečiu, garbės reikalu pasidarys mokėti lietuvių kalbą. Ir, netgi, tarmę regiono, kuriame gyvena.

    Atsakyti
    • Žemyna says:
      1 mėnuo ago

      Neseniai spauda rašė apie teisiamą pareigūną, už kyšius dalindavusį pažymas apie reikiamo lygio lietuvių k. mokėjimą.

      Atsakyti
  6. tik tos mokyklos, says:
    1 mėnuo ago

    kuriose visas mokymas vyksta valstybine kalba, turi būti išlaikomos valstybės. Mokyklos, kuriose mokymas vykdomas nevalstybine kalba, turi būti tik privačios, t.y. neišlaikomos valstybės. Ar Vokietijoje, Lenkijoje, JK, Ispanijoje, Prancūzijoje, Portugalijoje, JAV… yra valstybinės rusų moklyklos?

    Rašytojas apie tai nė žodžio, tik kažką tai aptakiai, suprask, kaip nori.

    Atsakyti
    • Žemyna says:
      1 mėnuo ago

      ŽT dokumentuose rašoma priešingai, negu mūsų kitataučių vadai reikalauja:
      Valstybė PRIVALO joje gyvenantiems kitataučiams suteikti vidurinį išsilavinimą valstybine kalba!

      Atsakyti
      • Citata says:
        1 mėnuo ago

        iš Ūkininko patarėjo svetainės:
        „Lietuvių kalbos ir Konstitucijos pagrindų egzamino komisijos narys kaltinamas kyšininkavimu
        2023/02/20
        Kriminalai,
        Kauno apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroras teismui su kaltinamuoju aktu perdavė baudžiamąją bylą, kurioje, remiantis Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) atlikto ikiteisminio tyrimo duomenimis, Lietuvių kalbos ir Konstitucijos pagrindų egzamino komisijos narys V. P. kaltinamas ėmęs kyšius iš 9 užsienio piliečių. Kyšius davę asmenys, įtariama, siekė jo palankumo padedant išlaikyti egzaminą, kuris yra privalomas norint gauti laikiną ar nuolatinį leidimą gyventi Lietuvoje ar kitoje Europos Sąjungos šalyje.“

        KONSTITUCIJOS PAGRINDŲ EGZAMINO…!!!

        Atsakyti
        • beveik says:
          1 mėnuo ago

          po 24 val. mano nekaltas parašymas atsirado šventosios dvasios dėka. O dar sako, kad jokio dievo nėra, kas jis išgalvotas dėl išmanaus verslo neapmokestinamo viršpelnio.

          Atsakyti
  7. P.Skutas says:
    1 mėnuo ago

    Taip, bet kur Šimonytės lietuviškas protelis manyti, kad antrąja užsienio kalba, kurios būtų mokomasi mokyklose galėtų būti lenkų kalba, su kuria, kaip žinoma iš istorijos, kelis šimtmečius lenkiška kunigija su Lenkijos karaliais jogailaičiais per bažnyčias gujo iš gyvenimo lietuvių kalbą, per tai – ir lietuvybę apskritai. Kaip čia yra – Lietuvos premjerė istorijos nežino ar čia kažkas kito.
    Nejaugi publicisto Iškausko tas nenustebino !… Juk valstybės kalba yra jos dalis, taigi piliečių pareiga gintis nuo tokių asmenų patekimo valdžion ar buvimo joje. Antai Benkunskas, kandidatuojantis į Vilniaus merus, reklamuojasi nuotraukoje su ja, iš to galima spręsti, kad ir jo pozicija šimonytiška tuo klausimu. Tai palikta be viešo dėmesio. Gal, sakyčiu, vilniečiui Iškauskui nesvarbu kas bus sostinės meru, taigi ir kaip jausis joje lietuvių kalba, kuri neva jam rūpi.

    Atsakyti
    • Žemyna says:
      1 mėnuo ago

      Deja, ?mūsų Seimas (o gal visgi – seimas) jau seniai apsisprendė, jog Lenkija – vienintelis mūsų išsigelbėjimas!

      Atsakyti
      • P.Skutas says:
        1 mėnuo ago

        O nuo ko Lenkija – tas išsigelbėjimas?… Tai gal valdžių, partijų išsigelbėjimas negebant kurti valstybės. Beje, Vakarai (regis, Pranzūzija, JAV ir kt. ) pradžioje, susitikdami su valdžios atstovais, nuogastavo dėl sugebėjimo patiems kurti, administruoti valstybę, suprantama demokratinę.

        Atsakyti
  8. Groblių kaimelis says:
    1 mėnuo ago

    Visai nereikalinga ta NE E.S. kalba. Įsivaizduokim—-jei ilgamečiai okupantai būtų buvę turkai—-ar ir jų kalbą dėstytume valstybinėse mokyklose už mūsų valstybės pinigus ? Yra keli šimtai tos kalbos mokytojų. Vyresnes išleiskim pensijon , ir užriškim su dėstymu. Jaunesnės gi gauna galimybę persikvalifikuoti . Panašiai jau buvo apie 1991—1993 metus .

    Atsakyti
  9. Groblių kaimelis says:
    1 mėnuo ago

    Šie metai ( karo įkarštis ) yra pats geriausias šansas užbaigt su raudonom žvaigždėm ant antkapių, su rusų kalba ir kitomis tarybiškumo\carizmo atrūgomis. Išsiaiškinti žioplius ( ar godžius kenkėjus ? ) trąšų tranzite. Pasireikšti tautininkams ir jaunalietuviams. Užduslint\užvatint per TV dažnai rodomus vatininkus . Laukia tautinio švarinimosi laikas .

    Atsakyti
  10. mano nuomone says:
    1 mėnuo ago

    visi ir be jokių išimčių, pasisakantys prieš valstybinę lietuvių kalbą, atitinkamai balsuojantys, menkinantys, žeminantys, tyčia darkantys valstybinę lietuvių kalbą, akivaizdžiausiai yra nusistatę prieš Lietuvos valstybingumą.

    Atsakyti
  11. P.Skutas says:
    1 mėnuo ago

    Taip, yra būtinas lojalumo Valstybei ir Tautai įstatymas. Kandidatuojant į valdžias yra būtina pažyma, kurioje būtų pateikti asmens lojalumo pagal šį įstatymą duomenys. Pvz., akivaizdu, kad, “lenko kortos” gavėjų sąraše esantis ar paniekinęs lietuviškus rašmenis buvusius pavardėje ir varde, įsirašant kitos valstybės rašmenis ir pan. asmuo, negali būti laikomas Valstybei ir Tautai lojaliu, taigi ir kandidatuoti į demokratiškai renkamos valstybės ar savivaldybės valdžias. Tai tvarka išplaukianti iš valstyės suverenumo valdymo, jo saugumo užtikrinimo reikalų. Demokratija – nereiškia valstybiškai palaida bala.

    Atsakyti
  12. Povilas says:
    1 mėnuo ago

    Dar daugiau – pažiūrėkit į internetinę “Respubliką”, tiksliau, į komentarus. Kas tai? Nuomonių įvairovė? Ne, tai “putinas” Lietuvoje. Ar VSD atlieka savo pareigas?

    Atsakyti
    • Bartas says:
      1 mėnuo ago

      Tamsta. Teisingai pastebėjai. Neseniai pasibuvau toj “respublikoj”. O dievai, visas sambūris “koloborantų” , “balalaikų”, putlerio rašistinių išgamų. Tai tikra ne valdoma “dzimakracija”. Bendrai nieko nuostabaus . Visa EU užtvindyta šita bjaurastimi.

      Atsakyti
      • Žemyna says:
        1 mėnuo ago

        o 15MIN?
        Ar matėte, kaip ten pasikeitė komentatoriai ir komentarai?
        Taip jau atsitiko, kad ilgai ten nesilankiau (gal ir per visą Kovidą). Neseniai užsukau, ir… naujoji dauguma – neatpažįstama publika. Tartum agresyviosios „pažangos” desantą būtų kas nuleidęs.

        Atsakyti
    • šiurpinantys says:
      1 mėnuo ago

      ten prirašinėjimai. Jei jie yra, tai reiškia, kad netrinami? Baisu.

      Atsakyti
      • Povilaspp says:
        4 savaitės ago

        Kai ištrinsi, nieko ir neliks. “Respublika” jau tapo JŲ tribūna. Visai nesuprantu, kas vyksta Lietuvos internetinėj žiniasklaidoj.

        Atsakyti
  13. Alfredas J says:
    1 mėnuo ago

    Rusu kalba valstybinese mokyklose privalo buti panaikinta, Lietuviu yra valstybine kalba ir visos valstybines mokyklos privalo buti tik valstybine kalba. Jei teveliai nori mokyti rusu kalbos lai veda i privacias usklasines pamokas ar sekmadienines privacias mokyklas ir taskas. Niekur nera kad valstybe islaikytu svatimkalbes mokyklas.

    Atsakyti
  14. jo says:
    1 mėnuo ago

    Nuolaidžiavimas svetimoms kalboms – labai svarbus klausimas, nuolatinė, nepagydoma lietuvių mąstymo liga. Nenormalu, kad vis dar dalis vaikų Lietuvoje eina į nelietuviškas mokyklas. Nenormalu, kad į Lietuvą atvykę rusakalbiai sako, kad Lietuvoje (skirtingai nuo kitų ES valstybių) jie nejaučia kalbos barjero (aišku, ne dėl to, kad jie mokėtų lietuviškai). Nenormalu, kai Lidlo kasoje pasodinamos rusakalbės, joms užkabinamas geltonai-mėlynas ženklelis su užrašu „aš dar tik mokausi lietuvių kalbos“ ir jos su pirkėjais kalba rusiškai net ir praėjus 3, 5 ir 10 mėnesių… Tai ar tikrai ten jos mokosi lietuvių kalbos, jei per 10 mėnesių neišmoksta net to keleto žodžių, kurių reikia kasoje ir toliau rusiškai vapa „dobryj den“, „požalusta“, „trinacatj jevro šestdesiatj odin cent“? Jie taip piktybiškai ir nepagarbiai nesielgia nei Vokietijoje, nei Lenkijoje, nei Čekijoje, o pas mus jie nejaučia barjero… Darbdaviai dėl to atsakomybės nejaučia, o mūsų mankurtiški žmogeliai (pirkėjai) į tai žiūri abejingai, sako, koks skirtumas kokia kalba (taip sako lietuviai, nors tai – tipiška rusų vatnikų reakcija, kai kalbama apie sovietizacijos ir rusifikacijos pašalinimą – „kakaja raznica“, „man netrukdo“)… Valstybė galėtų pareikalauti, kontroliuoti, bet lietuvių kalba leftistinei-liberastinei valstybei nėra vertybė, tai nieko nedaro, gal valstybei netgi gerai, kad jų nekenčiama lietuvių kalba išstumiama, nes šitaip kuriama „pažangi multikultūrinė visuomenė“.

    Atsakyti
    • skirkite says:
      1 mėnuo ago

      valdžią nuo valstybės, tai ne vienas ir tas pats.

      Atsakyti
  15. kai says:
    1 mėnuo ago

    šioje svetainėje kažkokie, pasivadinę komunistu, socialistu, jungtinėmis pajėgomis ir pan., rašinėjo nežinia ką, jiems taip pat išlysdavo angliškas (?) užrašas Your comment is awaiting moderation? O gal ne? Nes jie pildavo be sustojimo. Čia iš kokios angliakalbės valstybės cenzūruojama: iš Australijos, JK, JAV? Iš ten tikrina, cenzūruoja? O gal iš Airijos? Bet ar jie supranta lietuviškus komentarus? Tai, matyt, su gūglu išverčia?

    Atsakyti
    • >>>Žemynai says:
      1 mėnuo ago

      Įdėjau iš ūkininko patarėjo apie tą kyšininką…., norėjau papildyti Tamstos komentarą. Dingo. Nepraleido. Matyt, seniai laikas baigti čia lankytis. Gėda Alkui.

      Atsakyti
      • Žemyna says:
        1 mėnuo ago

        O dabar Waitina mano pagiriamasis žodis šiai svetainei – be jokių adresų. Pažiūrėsim, atsiras mano atsiliepimas, ar išnyks, kaip dūmas, neblaškomas vėjo… 🙂
        Gal negali apsiraminti tie nuviltieji, kas premijos įteikimo dieną nuo pat ryto bent iš poros radijo stočių šaukte šaukė, jog neteisėtai jis ją gavo. Net pabudau (nes radijas nemiegojo, garsiai dėl šios neteisybės vaitojo), ir visą dieną lyg apsinuodyjus jaučiausi.

        Atsakyti
        • Žemyna says:
          1 mėnuo ago

          Neatsirado. Kadangi turiu komentarų kopijas – galima bus paklausti, kas ten neleistino buvo. Nebent tekste kokio matjmato trūksta? Bet į pagiriamąjį žodį tokių nededa – sako, nemandagu 🙂

          Atsakyti
  16. Saulė says:
    1 mėnuo ago

    Pritariu, Vilniuje nebegirdžiu lietuvių kalbos. O prekybos centruose siutina ko nors užklausus pardavėjų nuolat: “Ar galima rusiškai?” Ką? Kodėl savo šalyje turiu kalbėt rusiškai ir kodėl tauta tiek įnikusi į kitos šalies nūdieną, kad net lietuvišką vėliavą valstybinėse institucijose keičia svetimos. Dar blogiau – per 30 nepriklausomybės metų nesukurta padori lietuvių kalbos mokmo metodika, kai anglų k. pilna visko knygynuose ir internete. O ukrainiečiai vaikai sako:o mums nereikia jūsų kalbos. Čia ir rusiškai arba angluškai galim kalbėt. Be to, ir patys lietuvaičiai skuba paploninę liežuvius atsakyt rusiškai klausiantiems. Rimtas susurūpinimas. Nuvažiuokit iš Vilniaus centro ir pasijusit Rusijoj. Tie patys ukrainiečiai dauguma kalba rusiškai ir yra rusai.

    Atsakyti
    • jo says:
      1 mėnuo ago

      Ar tau nežinoma, kad Ukraina yra užpulta ir ta pati Rusijos imperija, jei nugalės, tai aišku, kad toliau puls ir kitas šalis, kurios, jos supratimu, neturi egzistuoti ir turi būti Rusijos teritorija? Todėl pats didžiausias solidarumas su Ukraina yra tiesiog neišvengiamas, jei sveiko proto turi.
      Bet tai nereiškia, kad reikia apsileisti rusų kalba ir įsivaizduoti, kad šitaip padedame ukrainiečiams – tai yra idiotizmas. Šitaip tik įtvirtinsime jų sąmonėje, kad rusų kalba yra gerai, normalu arba „kakaja raznica“… Priešingai, padėsime Ukrainai, jei jiems rodysime pavyzdį, kad valstybinė kalba yra svarbi, kad jie po to sugrįžę ir savo šalyje suvoktų ukrainiečių kalbos svarbumą. Lygiai taip pat idiotizmas yra piktintis Ukrainos vėliavomis ir neva nesuprasti kodėl jos pakabintos ir dar bandyti supriešinti vėliavas su lietuvių kalbos vartojimu.
      Padėsime ir Lietuvai, ir Ukrainai, jei principingai reikalausime, kad prekybos centruose pardavėjai kalbėtų lietuviškai, o jei susiduriame su svetima kalba, nepatingėsime skųsti valst. kalbos inspekcijai ir reikalausime apginti valstybinę kalbą.

      Atsakyti
      • taip says:
        1 mėnuo ago

        tik, nepykite, prašau: paskutinysis sakinys dėl inspekcijos pernelyg naivus.

        Atsakyti
  17. T0mas J. says:
    1 mėnuo ago

    Nustebino straipsnio pavadinime žodis PLINTANČIA.. Vyriausybė nutarė įsileisti rusakalbius – jie rusiškai ir kalba. Ar tai netikėta? „ypač ja noriai šneka grupės atvykėlių, po miestą besivaikščiojančios šeimos“ – o tai kaip rusų šeima dar gali kalbėtis?!
    „ne tik skųskimės gatvėse dažniau girdima rusų kalba, bet ir galvokime, kaip sumažinti šį pavojingą okupacinį palikimą“ – šis sakinys visai glumina, ypač frazė „okupacinį palikimą“, kuri paprastai naudojama kalbant apie 1940-1993 m. rusų okupaciją.
    Nėra ko skųstis, kad rusai kalba rusiškai, vengrai vengriškai, o britai angliškai – tai normalu. Taip ir turi būt. Kas mokosi kalbų – tesimoko, mokėti kalbas naudinga, bet neverta rusus versti mokytis kalbą ir integruotis Lietuvoje – jie čia LAIKINAI. Jie čia SVETIMI. Jų vieta jų tėvynėje. Leidimas laikinai gyventi LT – laikinas.
    Stebėkime vyriausybės veiksmus, kad leidimas LAIKINAI gyventi nebūtų atbėgėliams pakeistas į leidimą PASTOVIAI gyventi. Nepasitikiu šia vyriausybe, todėl raginu už tris valdančiąsias partijas nebalsuoti seimo rinkimuose, o pasitreniruosim jau kovo 5 d. savivaldą rinkdami.

    Atsakyti
    • >>> T0mui J says:
      1 mėnuo ago

      Netiesiogiai patvirtinate tai, ką esu ne kartą pastebėjęs: Alkas laikas nuo laiko patalpina bet ką (geriau skamba BILE KĄ, bet tai nevartotina svetimybė).

      Atsakyti
      • T0mas J. says:
        1 mėnuo ago

        Alkas nėra šedevrų biblioteka: kokie žmonės, tokios jų nuomonės, toks gyvenimas Lietuvoje.
        Tai normalu. Blevyzgų nepublikuoja ir gerai, o visa kita.. skaitytojų pasirinkimui. Kam patinka – tie lankosi čia pastoviai. Padiskutuoja.

        Atsakyti
      • Taip ir ne says:
        1 mėnuo ago

        Gal ir neblogai. Kai Alkas apsiribodavo pora temų, gal net netyčia pirmą kartą čia užsukęs žmogus (ypač kituose portaluose kalbų apie tokiuose portaluose jų tykančius litofcus prigąsdintas), net straipsnių nepaskaitęs, dėl viso pikto sprukdavo lauk, kad nebūtų su murzininkais siejamas.
        Kai portale yra visko po truputį, yra ir naudingos medžiagos ir buičiai, ir verslui, ir kokių naujų, eiliniam žmogui svarbių įstatymų valdžios užkrovė, jau ir ne toks pažangą lauk vejantis Alkas atrodo. Todėl kartais, kai turi laiko, galima atsiversti ir paskaityti, kas ir tomis neteisingomis, atsilikėliškomis temomis rašoma. O, žiū – tai kad ne taip jau ir baisu? Gal reiks dar kada užsukti?..

        Atsakyti
  18. Taip ir ne says:
    1 mėnuo ago

    Gal ir neblogai. Kai svetainė apsiribodavo keliomis temomis, gal net netyčia pirmą kartą čia užsukęs žmogus (ypač kitur kalbų apie tokiuose portaluose jų tykančią vietinę fauną prigąsdintas), net straipsnių nepaskaitęs, dėl viso pikto sprukdavo lauk, kad nebūtų su murzininkais siejamas. Kai portale yra visko po truputį, yra ir naudingos medžiagos ir buičiai, ir verslui, ir technologijų naujovių, ir kokių naujų, eiliniam žmogui svarbių įstatymų valdžios užkrovė, jau ir ne tokia pažangą lauk vejančia svetainė atrodo. Todėl kartais, kai turi laiko, galima atsiversti ir paskaityti, kas ir tomis neteisingomis, atsilikėliškomis temomis rašoma. O, žiū – tai kad ne taip jau ir baisu? Gal reiks dar kada užsukti?.

    Atsakyti
  19. LAI SKAMBA PO KAIMUS PINDOSŲ DAINA says:
    1 mėnuo ago

    Na dar rūke paskendusi albinosas su indusu naxui
    Kam ta lietuvių kalba išvis reikalinga, kaip tvarto aželytė pasakė? To tak towarišči to tak!

    Atsakyti
    • Bartas says:
      1 mėnuo ago

      Būk geras . Parašyk pirmą , tavo pavadintos dainos , posmelį. Ir priedainio nepamiršk. Po to , kai išmoksiu , galėsim abu draugiškai uždainuoti. Patikėk , mano balsas tikrai geras ir klausa muzikinė . Sarmatos nepadarysiu. Laukiu.

      Atsakyti
      • :) :) :) says:
        1 mėnuo ago

        Ei, ei, prašyčiau nesukčiauti! – Senas paprotys reikalauja skinut’sia na troich!
        Renkamės tarpuvart4je priešais „Stiklius”!

        Atsakyti
        • Bartas says:
          1 mėnuo ago

          Galim ir trise, bet kad tas , kaip pažymėta , parašė nesąmonę ir dingo. Taigi dainų dainelė nukeliama.

          Atsakyti
      • parašė trolis nesąmonę says:
        1 mėnuo ago

        Tai ar suprantate, ką tas trolis parašė?

        Atsakyti
  20. Pilietinis nepaklusnumas says:
    1 mėnuo ago

    Toks įspūdis, kad sugrįžom į kokius 1988 metus. Diskusijos dėl lietuvių kalbos STATUSO? Išeitis paprasta: visi, kurie nenori mokytis mūsų kalbos turi pajusti aplinkinių NEPRITARIMĄ tokiam SVEČIŲ elgesiui. Taškas.

    Atsakyti
  21. Romas says:
    1 mėnuo ago

    Taip, tegu visas pasaulis kalba lietuviškai. Nuo rytojaus, nuo pirmadienio. Taškas.

    Atsakyti
    • jo says:
      1 mėnuo ago

      Nepsichuok, niekas čia nesikėsina į visą pasaulį. Čia tik rūpinasi, kad Lietuvoje nebūtų išstumiama lietuvių kalba.

      Atsakyti
    • akivaizdu says:
      1 mėnuo ago

      kad tave erzina pergyvenimai, kad nykstančios lietuvių tautos kalba vis daugiau ir daugiau užgožiama svetimomis kalbomis. Tam, kieno gimtoji kalba nėra lietuvių, kam daugiakultūriškumas yra pati didžiausia vertybė, nesuprasti komentatorių pergyvenimų. Niekas nenusistatęs prieš kitas kalbas, bet yra pas žmones baimė, kad Lietuvoje mūsų kalba gali būti išstumta…

      Atsakyti
    • Žemyna says:
      1 mėnuo ago

      Pasaulis ir kalba. Seniai. Ta jo dalis, kuriai rūpi kalba, kalbos ir viskas, kas jose ir kas apie jas. Ne tik Europoje yra baltų studijų centrai. Ir, ačiū Dievui, dar net ir Lietuvoje yra gyvų tų, apie ką jie kalba, ką tiria…
      Tik apmaudu, kad tikrosios, nesuhibridintos baltų kalbos vis mažiau pačioje Lietuvoje. Kad, LRT vedami, lietuvaičiai vis uoliau piratauja, vis daugiau svetimų žodžių Lietuvon atvilkdami, ir, lietuviškas galūnes jiems prisegę, paleidžia juos čia į žmones, į gyvenimą. Todėl užsienio tyrėjams, atvykus į Lietuvą, tenka vis labiau nusiminti: važiavo čia gyvos baltų kalbos pasiklausyti, o aplink girdi tą pačią, jų visai nedominančią anglų kalbą. Tik kad „uodegytėmis”…

      Atsakyti
  22. Romas says:
    1 mėnuo ago

    Tai kokia kalba kalbėtis su kitataučiais ir likti nesurusintam, nesuanglintam ar nesulenkintam? Lietuvių kalba?

    Atsakyti
    • P.Skutas says:
      1 mėnuo ago

      Lietuvoje su gyventi į ją atvykusiaisiais – kalbama tik lietuviškai. Su svečiais – jiems suprantama kalba arba, jeigu tokių galimybių nėra, per vertėjus. Vertėjavimo paslaugų pasiūla turi būti pakankama. Tai tokių principų, nenuolaidžiaujant, privalo laikytis Lietuva, norėdama išikti savimi. Ir jie yra sąžiningi, protingi ir teisingi.

      Atsakyti
      • jo says:
        1 mėnuo ago

        +++ 100%

        Atsakyti
  23. Išvada says:
    1 mėnuo ago

    Juolab valstybinės kalbos nemokantys ir jos nesimokantys negali būti piliečiais, negali turėti tik piliečiams skirtų teisių.
    Bardzo teisingai!

    Atsakyti
  24. Išvada: says:
    1 mėnuo ago

    Juolab valstybinės kalbos nemokantys ir jos nesimokantys negali būti piliečiais, negali turėti tik piliečiams skirtų teisių. Pvz., negali nei rinkti, nei būti renkami.
    Bardzo teisingai!

    Atsakyti
    • Akyse dvejinasi? says:
      1 mėnuo ago

      Kas atsitiko, kodėl jie čia susidvejino?

      Atsakyti
      • ???Žemynai says:
        1 mėnuo ago

        STEREO 🙂

        Atsakyti
        • Stereoynai says:
          1 mėnuo ago

          Griežtai ir labai rimtu veidu klausiu: kokiu būdu išsprūdo pirmas – nebaigtas daiktas?!!

          Atsakyti
  25. juras says:
    4 savaitės ago

    visems atvykeliams gavusiems legalaus gyventojo statusa ir gal but finansine parama…
    pirma salyga turetu buti ….priverstinai mokytis lietuviu kalbos !!!! 7 dienas per savaite…
    ….studios apmokamos Lietuvos valstybes!!!!
    nenori mokytis ….prarandi legalu pabegelio statusa !!!! eik lauk …arba i kalejma >>>>arba pas Putka …arba i karo zona Rutenijoje…arba i gudu lukos koslageri….
    Vilnius siandien yra tokioj pacioj padety kaip po to nusikalstamo Jogailos kriksto …..neismoksi lietuviu tau nera
    vietos Lietuvoje….net jeigu viesas isvietes plausi ar prie ausros vartu klupesi…..
    tokia plitika turetu buti Lietuvoje!!!!….tai musu kaip tautos isgyvenimo salyga ….jeigu ES tai nepatinka …mes is jos isstojame…bet pasiliekame Nato sajungoje ….jokiu kompromisu su slavu kolonistais !!!!

    Atsakyti
  26. Aciu Iskauskui ! says:
    4 savaitės ago

    Aciu Ceslovui !
    visada puikus ismintingi prasmingi rasiniai !!!
    tautos patriotas! !!!
    tik laikas butu pasikeisti suslavinta pirma varda…i ….SventasLabas !!!! arba KesLabas!!!

    Atsakyti
    • Povilas says:
      4 savaitės ago

      Nereikia nusifantazuoti, tamsta. Kodėl jis turėtų keisti vardą.

      Atsakyti

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Kiti Straipsniai

Kristoferis Kavolis ir Gitanas Nausėda | R. Dačkaus nuotr.

Prezidentas: didžiuojamės, kad esame NATO nariai

2023 03 29
Šiaulių Bankas | įmonės nuotr.

„Global Finance“: Šiaulių bankas – geriausias 2022 metų bankas Lietuvoje

2023 03 29
PAGD | pagd.lrv.lt nuotr.

PAGD įspėja: sukčiai apsimeta ir ugniagesiais

2023 03 29
Konstitucinis Teismas | Alkas.lt, A.Rasakevičiaus nuotr.

Į KT pirmininkus siūlomas Gintaras Goda

2023 03 29
Padangos | vrm.lrv.lt nuotr.

Vasarinių padangų keitimas jau čia pat – tik ar verta skubėti?

2023 03 28
Šventės „Tegyvuoja teatras“ akimirkos | Rengėjų nuotr.

Mėgėjų teatrų apdovanojimai „Tegyvuoja teatras“

2023 03 28
Įtektos prof. V. Šikšnio vardo | VU nuotr.

Įtektos prof. V. Šikšnio vardo stipendijos

2023 03 28
moksliniai tyrimai Lietuvos atminties institucijose | lnb.lt nuotr.

Pristatomi moksliniai tyrimai Lietuvos atminties institucijose

2023 03 28
Aplinkos apsaugos agentūra šiemet mini 20-ies metų veiklos sukaktį | am.lrv.lt nuotr.

Aplinkos apsaugos agentūra šiemet mini 20-ies metų veiklos sukaktį

2023 03 28
Dr. Vytautas Sinica | Alkas.lt ekrano nuotr.

Papunkčiui su Vytautu Sinica: Valstybinės kalbos nebereikia

2023 03 27
Rodyti daugiau

Naujienos

Ukrainos prezidents V. Zelenskis apkasuose su kariais | president.gov.ua nuotr.
Ukrainos balsas

Rusijos biudžetas turi būti – iki trijų dolerių žmogui/dienai

2023 03 29
Kristoferis Kavolis ir Gitanas Nausėda | R. Dačkaus nuotr.
Lietuvoje

Prezidentas: didžiuojamės, kad esame NATO nariai

2023 03 29
Aukštojo mokslo studijos šiemet numatomos pagal specialistų poreikį | Švietimo ir mokslo ministerijos nuotr.
Lietuvoje

Pirmakursių studijoms – 14,1 mln. eurų

2023 03 29
Oro tarša | am.lrv.lt nuotr.
Gamta ir ekologija

Į orą išmetama vis dar daug teršalų

2023 03 29
Mokslas | lrv.lt nuotr.
Lietuvoje

Suaugusiems siekti mokslų bus paprasčiau

2023 03 29
Pinigai | zum.lt nuotr.
Lietuvoje

Verslo paskoloms – papildomas milijardas

2023 03 29
Sveikata | sam.lrv.lt nuotr.
Lietuvoje

Apsilankant pas gydytoją – daugiau paslaugų

2023 03 29
Ingrida Šimonytė | lrv.lt nuotr.
Lietuvoje

Dedamos pastangos dezinformacijos užkardymui

2023 03 29
Prano Raščiaus (1932–1987) poezijos knyga „Paragauki sulos“ Prano Raščiaus (1932–1987) poezijos knyga „Paragauki sulos“ Prano Raščiaus (1932–1987) poezijos knyga „Paragauki sulos“

SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • Kažin apie M. Kundrotas. Pamilti Žečpospolitą
  • Želvietis , Ukmergės r. apie M. Kundrotas. Pamilti Žečpospolitą
  • Želvietis , Ukmergės r. apie M. Kundrotas. Pamilti Žečpospolitą
  • Rimgaudas apie Vydūnas. Didis darbas

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Rusijos biudžetas turi būti – iki trijų dolerių žmogui/dienai
  • Prezidentas: didžiuojamės, kad esame NATO nariai
  • Pirmakursių studijoms – 14,1 mln. eurų
  • Į orą išmetama vis dar daug teršalų
Lininės rankinės Lininės rankinės Lininės rankinės

Kiti Straipsniai

Prezidentas: didžiuojamės, kad esame NATO nariai

by Ditė Česėkaitė
2023 03 29
0
Kristoferis Kavolis ir Gitanas Nausėda | R. Dačkaus nuotr.

Kovo 29 d., trečiadienį, Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda susitiko su NATO vyriausiuoju sąjungininkų pajėgų Europoje vadu generolu Kristoferiu Kavoliu. Šalies...

Skaityti toliau

„Global Finance“: Šiaulių bankas – geriausias 2022 metų bankas Lietuvoje

by daiva
2023 03 29
0
Šiaulių Bankas | įmonės nuotr.

Prestižinis verslo ir finansų žurnalas „Global Finance“ geriausiu banku Lietuvoje išrinko Šiaulių banką – bankas šį apdovanojimą iškovojo trečią kartą....

Skaityti toliau

PAGD įspėja: sukčiai apsimeta ir ugniagesiais

by Ditė Česėkaitė
2023 03 29
0
PAGD | pagd.lrv.lt nuotr.

Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas dar sausio mėnesį įspėjo gyventojus būti budrius ir saugotis sukčių, apsimetusių valstybinės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos...

Skaityti toliau

Skaitytojų nuomonės:

  • Kažin apie M. Kundrotas. Pamilti Žečpospolitą
  • Želvietis , Ukmergės r. apie M. Kundrotas. Pamilti Žečpospolitą
  • Želvietis , Ukmergės r. apie M. Kundrotas. Pamilti Žečpospolitą
  • Rimgaudas apie Vydūnas. Didis darbas
  • Antanas (1) apie V. Vasiliauskas. Euforijos pabaiga: Eurazija už vartų
Kitas straipsnis
Ukrainos laisvė | pixabay.com, F. Riterio nuotr.

365 karo dienos

srtfondas Init

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

Alkas.lt

   https://lazerineklinika.lt/ | https://sportsman.lt/ | CBD aliejus Lietuvoje | Farming Simulator 22 mods | ETS2 Mods | FS22 Mods | FS22 mods download | Bigbank.lt | kemi.lt | TIK BALDAI | ATS Mods | Skyrybos internetu - skyrybos bendru sutarimu | fs22 mods | ATWINS | Srotas24.lt - Dalys | Zuza.lt | LIVIN parduotuvė | Grozionamaisfinksas.lt | https://zvejojam.lt | Darbo skelbimai

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai