Politinis strateginis lygmuo
Vasario 24 d. bus Rusijos plataus masto invazijos į Ukrainą metinės. O šiandien… Šiandien eina trys šimtai šešios dešimtys ir penkta prievartos, siaubo, kraujo, pūlių, fiziškai ir psichologiškai luošinamų civilių, kančiose užgęstančių karių, apakusių, amputuotomis kojomis ir rankomis jaunuolių, kurių lūpose keliuose žodžiuose sudedama nepakeliama dvasinė neviltis, diena.
Per tą laiką Europos žmonių galvose vyko pokyčiai. Vienur lėčiau, kitur greičiau. Svarbiausia, kad jie didesne ar mažesne apimtimi įvyko ir sprendimų priėmėjų, politinių lyderių ir analitikų galvose.
Ukrainos prezidentas V. Zelenskis dar prieš metus netikėjo, kad Rusija gali įsiveržti į Ukrainą. Prieš tai, kai buvo išrinktas prezidentu, jis vis dar vykdavo į Maskvą ir linksmindavo vakarėliuose režimui ištikimus oligarchus.
Net tapęs prezidentu, jis nemanė, kad reikia stiprinti Ukrainos kariuomenę, o Minsko susitarimus iš esmės pripažino kaip galimą taikos formulę.
Dabar jis stovi ar kalba iš ekrano Jungtinėse Tautose ir Europos Parlamente ir drąsiai, tikro pasaulinio lygio vadovo kalba konstatuoja, kad pirmas taikos formulės punktas yra besąlyginė Rusijos kapituliacija Ukrainoje, kurią pasaulis gali padėti Ukrainai pasiekti tik tiekdamas daugiau ir sparčiau būtinos sunkiosios ginkluotės: artilerijos, tankų, naikintuvų, priešraketinės ir priešlėktuvinės gynybos sistemų.
Mums tikrai patinkantis buvęs JK premjeras Borisas Džonsonas tris mėnesius iki Rusijos invazijos šaipėsi iš pasiūlymų, kad britų kariuomenei reikia daugiau sunkiųjų ginklų.
„Senosios koncepcijos, pagal kurias Europos sausumoje vyksta dideli tankų mūšiai, baigėsi“, – tvirtai kartojo jis, atmesdamas bet kokį karinį patarimą šiuo klausimu.
Šiandien B. Džonsonas yra aršus mūsų minčių gynėjas, iš visų galimų tribūnų raginantis Ukrainai siųsti kuo daugiau tankų, kuriais bus išstumiami iš okupuotų teritorijų driskių legionai.
Įvairių minčių ir idėjų generatoriai, tyrimų ir analitiniai centrai, „RANDai“ ir kitokie ateities būrėjai atmesdami konvencinį karą tvirtino, kad taip vadinamame išsivysčiusiame pasaulyje, ir net kituose žemynuose, tiesioginių susidūrimų ant žemės šalis prieš šalį nebebus, konvencinių karų laikai praėjo, ateitis – technologijų rankose.
Vyks kiberkonfliktai, ekonominio dominavimo ir politinės diplomatijos, pastiprintos strategine komunikacija, mūšiai.
Šiandien matome, kad metus laiko vyksta kruvini susirėmimai miestų gatvėse ir apkasuose. Pirmojo pasaulinio karo stiliumi, lyg prie antro Verduno – Bachmuto – pusmetį vyksta skerdynės kelių šimtų metrų ruože.
Rusijos fiureris Putinas ir jo režimas, pradėjęs invaziją į Ukrainą manė, kad energetinis ir maisto šantažas, nusilpusi NATO šalių gynybos pramonė, nesutarimai dėl gynybos biudžetų ir ginkluotės įsipareigojimų, liberalios ir pacifistinės Vakarų visuomenės, Europos Sąjungos vieningos diplomatijos ir tvirtos pozicijos trūkumas suskaldys ir supriešins Europos valstybes, o per mėnesį ar du susitvarkius su Ukraina, bus galima koncentruoti dėmesį į Moldovą ir Baltijos šalis.
Europos ekonomika nesubyrėjo, vokiečiai nesušalo, maisto krizė neištiko. NATO suvienyta kaip niekada. ES jau svarsto dešimtą sankcijų paketą. Vis dar yra problemų su Vengrija, kuri nuolatos bando kišti pagalius į ratus, ir Turkija, kuri savais sumetimais erzina Aljansą neratifikuodama Švedijos stojimo į NATO.
Bet tai – laikini trukdžiai. Gynybos gamybos pramonė atsigauna, o užsukti jos ratai prigamins tiek ginkluotės, kiek Rusija net nesapnavo.
Bet kokios mintys apie provokacijas Baltijos šalyse yra nupūstos sustiprintu Aljanso buvimu, ir ateinantis NATO viršūnių susitikimas Vilniuje, greičiausiai, atneš itin liūdnų žinių trogloditams Kremliuje.
Karo nusikaltėlių Rusijoje laukia tarptautinis tribunolas, o net ir jam jų nepasiekus, stiprėja tikros opozicinės jėgos, veikiančios už Rusijos ribų, mokomos Ukrainoje, kurios ginklu ne už ilgo galės grasinti režimui.
Tačiau mums atrodo, kad viskas vyksta labai lėtai. Kiekviena diena, kiekviena valanda yra ukrainiečių gynėjų pralieto kraujo laikas.
Laikas, kuris mums, Vakarams, yra laimimas. Labai norime tikėti, kad kuo toliau, tuo labiau didės supratimas, ką reikia nedelsiant daryti ir tas laikas nebus naudojamas „šokiams aplink stalą“.
Šiandien yra laikas siųsti naikintuvus. Rytoj, ne vėliau, – siųsti NATO šalių karius, taikdarius.
Laikas smogti kumščiu į karo nusikaltėlio, žudiko ir teroristo snukį. Nes kitas pasirinkimas – dar trys šimtai ir šešios dešimtys bei penkios dienos kruvinoje mėsmalėje, kurioje kažkaip turi išgyventi vaikai.
O ta mėsmalė, atrodo, vis labiau pradeda patikti Kinijai. Fiureris Putinas Maskvoje susitiko su Kinijos aukščiausiu diplomatu Vang I ( 王毅) ir džiaugėsi, kad „šiame kontekste Kinijos Liaudies Respublikos ir Rusijos Federacijos bendradarbiavimas pasaulinėje arenoje yra ypač svarbus siekiant stabilizuoti tarptautinę padėtį“.
Jis sakė, kad abiejų šalių ryšiai pasiekė „naujas ribas“, ir patvirtino, kad Kinijos Prezidentas Si Dzinpingas gali netrukus atvykti į Maskvą surengti aukščiausiojo lygio susitikimą. Nuo tada, kai Si tapo Kinijos prezidentu, abu diktatoriai susitiko jau dešimtis kartų.
Jei Kinija nuspręstų remti Rusiją ginklais ir / ar kitomis karinėmis priemonėmis, tai, deja, taptų tikra tragedija Ukrainai. O vėliau, galbūt, gerokai vėliau, bet taip pat ir mums.
Vakar Jungtinių Tautų generalinis sekretorius Antonijas Guterešas pasmerkė Rusijos įsiveržimą į Ukrainą kaip Jungtinių Tautų Chartijos ir tarptautinės teisės pažeidimą ir įgarsino Rusijos grasinimus dėl galimo branduolinio ginklo panaudojimo.
„Girdėjome netiesioginių grasinimų panaudoti branduolinius ginklus. Vadinamasis taktinis branduolinių ginklų naudojimas yra visiškai nepriimtinas.
Pats laikas atsitraukti nuo ribos“, – sakė A. Guterrešas 193 narius vienijančiai JT Generalinei Asamblėjai posėdyje, skirtame pirmosioms karo Ukrainoje metinėms paminėti.
Tuo metu JAV prezidentas J. Baidenas susitikime su devyniais Rytų Europos NATO sąjungininkais pakartojo „geležinį“ įsipareigojimą laikytis NATO 5-ojo straipsnio. Susitikę vadovai „dar kartą patvirtino savo tvirtą paramą Ukrainai ir pabrėžė bendrą įsipareigojimą palaikyti Ukrainos žmones tiek, kiek reikės“.
Nežiūrint visų įsipareigojimų ir skambių frazių, Europos Sąjungos šalys trečiadienį nesusitarė dėl naujų sankcijų Rusijai ir planuoja daugiau derybų, kad paketas būtų parengtas penktadienį, pranešė diplomatai.
Pasak bloko vadovo, į siūlomą paketą įtraukti prekybos apribojimai, kurių vertė viršija 10 mlrd. eurų, įskaitant draudimą ES importuoti rusišką gumą.
Taip pat būtų uždrausta į Rusiją eksportuoti daugiau ES techninės įrangos ir atsarginių dalių, kurias Maskva galėtų naudoti mūšio lauke.
Ukrainos prezidentas V. Zelenskis planuoja asmeniškai dalyvauti liepos mėnesį Vilniuje vyksiančiame NATO viršūnių susitikime, pranešė Ukrainos ambasadorius Lietuvoje.
Nuo Rusijos įsiveržimo į Ukrainą V. Zelenskis surengė tik dvi užsienio keliones – vieną į Vašingtoną gruodį ir kitą į Londoną, Paryžių ir Briuselį vasarį.
Liepos 11-12 d. Vilniuje vyksiančiame viršūnių susitikime dalyvaus dauguma Atlanto aljanso lyderių, pranešė Lietuvos prezidento kanceliarija. Tarp jų ir JAV prezidentas Džo Baidenas, kuris šią savaitę netikėtai apsilankė Kijeve.
Bulgarijos, Čekijos, Estijos, Vengrijos, Lietuvos, Latvijos, Lenkijos, Rumunijos ir Slovakijos (vadinamasis Bukarešto devynetas) valstybių ir vyriausybių vadovai surengė neeilinį aukščiausiojo lygio susitikimą Varšuvoje pirmųjų Rusijos invazijos metinių išvakarėse.
Po susitikimo paskelbtoje bendroje deklaracijoje jie pabrėžė, kad Rusija tęsia neišprovokuotą ir žiaurią agresiją prieš Ukrainą ir kad jie rems Ukrainos žmones tiek, kiek reikės.
Devynių šalių vadovai, prie kurių šį kartą prisijungė JAV Prezidentas ir NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas, sutarė, kad prieš metus Rusija sugriovė taiką ir saugumą Europoje. Jie pabrėžė, kad šiandien Rusijos Federacija kelia rimčiausią ir tiesioginę grėsmę saugumui, todėl sąjungininkai turi reaguoti ryžtingai, vieningai ir atsakingai.
Tiek, kiek reikės. Iki pergalės. Nors nei vienas iš jų nesutaria ir nežino, nei kiek reikės, nei kas konkrečiai turima galvoje, kai sakoma „pergalė“.
Operacinis lygmuo
Rusijos Federacija vasario 23-24 d. rengia nedidelį raketinį puolimą, sako Vyriausiosios žvalgybos valdybos prie Ukrainos gynybos ministerijos vadovas Kirilas Budanovas. Budanovas pridūrė, kad kalbama apie dvi datas – vasario 23 ir 24 d., tačiau nuramino, kad ukrainiečiai tai jau patyrė daugiau nei 20 kartų, nieko naujo neįvyks. Taip, Rusija gali derinti smūgius „šachidais“ ir raketomis, tačiau tai nebėra nauji metodai.
Tuo tarpu Ukrainos NSGK teigia, kad Rusija planuoja masinį puolimą vasario 24 d., per invazijos į Ukrainą metines. Ukrainos valdžios institucijos patikina, kad yra pasirengę atremti visus šiuos smūgius.
Taip pat ir Ukrainos oro pajėgos įspėjo, kad vasario 23-24 d. galimi nekonvenciniai priešo veiksmai, eskalacija ir kelios atakų bangos.
Didžiosios Britanijos gynybos sekretorius Benas Volesas pareiškė, kad jo šalis didina ginklų gamybą. Taip Didžioji Britanija galės papildyti savo atsargas ir toliau teikti reikalingą pagalbą Ukrainai.
„Didžioji Britanija pradėjo „šildyti“ savo gamybos linijas, kad pakeistų Ukrainai siunčiamus ginklus, ir didina artilerijos sviedinių gamybą, kad padėtų Kijevui atstumti Rusijos pajėgas“.
Paklaustas, ar Jungtinė Karalystė turi komercinį potencialą toliau tiekti Ukrainai tokius ginklus kaip artilerijos sviediniai, B. Volesas atsakė: „Mes esame sudarę sutartis… Jau pradėjome gauti įvykdytus užsakymus, kad papildytume savo atsargas, o kai kurios iš jų skirtos išsiųsti į Ukrainą.“
Izraelis rengia bandomąjį ankstyvojo perspėjimo apie artėjančias raketas ir dronus sistemos projektą Kijeve, kuris vėliau gali būti išplėstas ir į kitus regionus.
Šiuo metu, kai Rusijos lėktuvai pakyla, pavyzdžiui, Baltarusijoje, visuose šiauriniuose Ukrainos regionuose iš karto įsijungia pavojaus signalas.’
Izraelyje kuriami galingi radarai apskaičiuoja, kur tiksliai skrenda raketa ir sirena įjungiama konkrečioje vietoje. Be to, specialus signalas nurodo, per kiek minučių gyventojai turi pasislėpti.
„Be abejo, tokios sistemos mums reikia, ir mes jau keturis mėnesius prie jos dirbame. Viešai kalbama, kad ji mums bus perduota.
Bet tai nėra taip paprasta, nes tai tikrai užtruks. Tiesą sakant, izraeliečiai per savo vizitą patvirtino, kad per tris mėnesius jie užbaigs bandomąjį projektą Kijeve mūsų realijoms“, – sakė Ukrainos ambasadorius Izraeliui Jevhenas Kornijčiukas.
Jungtinė Karalystė gali būti pirmoji, kuri Ukrainai suteiks naikintuvų. Apie tokią galimybę sakė Ukrainos prezidento kanceliarijos vadovas Andrijus Jermakas. Tačiau, pasak jo, „dar yra klausimų, dėl kurių reikia susitarti“.
Taktinis lygmuo
Butų vagis ir recidyvistas J. Prigožinas pasidalino filmuota medžiaga, kurioje matyti dešimtys per vieną dieną sunaikintų marodierių – „Wagner“ samdinių kūnų.
Teroristas skundėsi, kad „dabar yra vasario 22 d. 10 val. ryto. Nesiimama jokių priemonių šaudmenims išduoti. Kokia problema, aiškinuosi. Duodu nuotrauką.
Tai viena iš žuvusiųjų surinkimo vietų. <…> Jų turėjo būti 5 kartus mažiau“.
Kai kurie analitikai suskubo džiaugtis tokia situacija, kuri neva rodo Kremliaus nusikaltėlių vadų nesutarimus.
Mes į tai žvelgiame su niūriu objektyvumu – visi šie „šou“ yra suderinti, o jų tikslai yra keleriopi.
Dar daugiau nusavinimo ir Rusijos pajungimo ginklų gamybai, dar viena mobilizacija, dar daugiau argumentų gauti paramos iš Irano, Šėkorėjos ir Kinijos.
Mariupolyje šiąnakt dirbo partizanai. Kadyrovcų ir rosgvardeicų sukaupimo vietose nugriaudėjo du sprogimai. Pastarosiomis dienomis okupantai į Mariupolį permetė apie 500 patyrusių Kadyrovo tik-tokininkų ir kelis šimtus nacionalinės gvardijos marodierių.
Rusijos Federacija daugiausia dėmesio skiria puolimui Kupjansko, Lymano, Bachmuto, Avdijivkos ir Šachtarsko ašyse.
Praėjusią parą Ukrainos pajėgos atrėmė apie 90 priešo atakų minėtuose rajonuose.
Priešas surengė 10 raketų ir 19 oro smūgių bei 37 kartus apšaudė iš salvinių raketinės ugnies sistemų. Dėl šių atakų dar kartą nukentėjo civiliai gyventojai ir buvo padaryta žala taikiems miestams ir kaimams.
Rusijos raketų smūgių grėsmė išlieka didelė visoje Ukrainoje.
Rusijos okupantai tęsia vadinamąją Ukrainos piliečių „pasportizaciją“ laikinai okupuotose teritorijose. Nuo vasario 19 d. Naujosios Kachovkos gyventojai gauna propagandinius pranešimus apie rusų migracijos tarnybos veiklą mieste.
Dėl nesėkmingo puolimo ir didelių nuostolių, kuriuos okupantai patyrė prie Ugledaro, savanoriško vadinamojo kazokų būrio, priskirto rusų 155-ai jūrų pėstininkų brigadai (Ramiojo vandenyno laivynas), personalas atsisako dalyvauti tolesniuose puolamuosiuose veiksmuose.
Praėjusią parą Ukrainos karinės oro pajėgos 11 kartų sudavė į rusų karių susitelkimo vietas ir kartą smogė priešo priešlėktuvinių raketų komplekso ugnies pozicijai.
Ukrainos raketinės ir artilerijos pajėgos atakavo vadavietę, 2 priešo karių susitelkimo vietas ir šaudmenų sandėlį.
Mirė majoras Olegas Mudrakas, Azovo pulko 1-ojo bataliono vadas ir Azovstalio gynėjas. Karys šešis mėnesius išbuvo Rusijos nelaisvėje.
Komentaras: jūs ir mes – kartu
Jau metus laiko mes rašome apžvalgas. Metus laiko jūs jas skaitote. Kasdien.
Kiekvieną dieną. Bet kokioj būsenoje, bet kur, bet kada: jūs ir mes, po sunkių dienos darbų, naktį, skrendant lėktuve, lankant ukrainiečių karius apkasuose, kelyje ir net tada, kai atrodo, kad to neįmanoma padaryti fiziškai.
Nes nėra interneto, nėra kompiuterio ar telefono, nėra elektros, nėra šviesos. Arba tuoj pat reikia išvesti pasivaikščioti šunį, pakalbėti su kaimynu, susirgo vaikai, kažkas įvažiavo į automobilį.
Bet jūs vis tiek randate laiko ir skaitote. Nes jums, kaip ir mums, rūpi. Jūs skaitote, todėl mes rašome. Mes rašėme ir rašome, mes rašysime tai, kas yra svarbu. Tai, ką matyti ir girdėti būtina. Ką privalu suvokti, kad nelaimė, vardu teroristinė Rusija neužsuktų į mūsų kiemą. Nepasibelstų į jūsų ir mūsų duris.
Daug kas sukiojo pirštais prie smilkinio, kai daugiau nei prieš metus pasakėme, ką darysime. Kai kas manė ir iki šiol mano, kad tai darėme ir darome dėl karjeros, kažkieno nupirkti, pasamdyti.
Buvo (ir dabar yra su pasiūlymais), kas norėjo mus užčiaupti, uždaryti, paskandinti, sunaikinti, nes rašome ne tai, ne taip, nes taip negalima, ne pagal taisykles, mes einame prieš srovę, kokie esame durni, kad pučiame prieš vėją, o tai reiškia, būtinai kažkam kenkiame.
Tas, kuris taip mano, kenkia pats sau.
Mes niekam nekenkiame, mūsų tikslas yra taika, gerbūvis, šviesa, sąmoningumas. Esame įsitikinę, kad Lietuvoje negali būti mūsų ir jūsų, kad esame kartu.
Todėl niekam nelinkime blogo. Bet karo metu, tą žinote jūs, kaip ir mes, būtini karo meto sprendimai. Labai miela ir smagu gerti kartu arbatą, kai pas tave į svečius ateina kaimynas su cukrumi ar sausainiais.
Bet jei kaimynas įrėplioja pas tave dvokiantis russkij mir su pakeltu kardu, vienintelė priemonė jį nuraminti yra kardas, ne arbata.
Mūsų (taip, ir jūsų) tikslas yra įsiklausyti, išgirsti, pamatyti, suvokti, mąstyti, numatyti blogiausią ir veikti, tikintis geriausio.
Ne melstis ir tikėtis, bet veikti. Veikti numačius, apskaičiavus, suplanavus ir reaguojant į įvykius, tikintis geriausio, yra ne tas pats, kas sėdėti ir laukti geriausio. Darytis selfukes prie sudaužyto driskių tanko.
Mūsų tikslas – išmušti kruvinai hidrai dantis ir persmeigti jos šėtonišką širdį vyčio kardu. Tačiau norint tą pasiekti, būtina dirbti kasdien. Žinoti, analizuoti. Atmesti minią, nes ji visada klysta. Atmesti partijas ir politikus, antraščių lyderius ir savaiminių pergalių apologetus.
Mes privalome teisingai numatyti, kad galėtume pasiruošti ir proaktyviai veikti.
Prisipažinsime, netikėjome, kad turėsime tiek daug sekėjų, supratėjų, bendraminčių. Džiaugiamės, jog mūsų mintis girdite ir jūs, sprendimų priėmėjai, kad taip pat skaitote ir savo žodžiais paverčiate kalbėdami su kitų šalių lyderiais.
Tai nuostabu. To mes ir siekiame. Mums nereikia šlovės, nereikia medalių, nereikia garbinimo, nereikia postų ir kitų tuštybės mugės blizgučių.
Mums svarbu, kad neverktų ir su savo tėvais ramiai miegotų ukrainiečių vaikai, kad dangus virš Kijevo ir Vilniaus būtų ramus, ir kad jūs-mes visi būtume saugūs.
Tačiau tam, kad tai pasiektume, sprendimai turi būti išmintingi, užtikrinantys ne šlovę jų priėmėjams, o mūsų visų saugumą.
Ačiū Jums už supratimą, už bendrą darbą, už bendras pamokas, už paramą. Kiekvienas jūsų euras, kiekvienas geras ar kritiškas žodis – indėlis į bendrą darbą.
Darbą galvose. Visų mūsų mąstyme. Nes tik galvose yra visa ko pradžia. Ir pabaiga.
Karo pabaiga.
O tada jau galėsime visi sykiu bėgti fotkintis prie aprūkusių driskių technikos kolonų. Ir, žinoma, mokyti savo vaikus, kad taip niekada daugiau neatsitiktų.
Dėkojame, kad suteikiate mums galimybę sakyti tai, ką iš tiesų galvojame. Juridinius asmenis kviečiame sudaryti paramos sutartis.
Atskirai sakome ačiū: DT Artelė, UAB. Kasdienės apžvalgos yra „Pažinti Rusiją“ projekto dalis, kurią remia Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondas. Norėtumėt pasikviesti diskusijai ar mokymams? Rašykite: info@visagentura.com
Visuomenės informacinio saugumo agentūra, sąskaitos Nr. LT447300010172065624
Baideno kalba Varšuvoje
– .youtube.com/watch?v=12dQ5F0oG0s