Penktadienis, 18 liepos, 2025
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Naujienos Lietuvoje

Lietuviai kuria visame pasaulyje žinomus lazerius

www.mokslolietuva.lt
2023-02-03 09:00:20
0
Lazerio gaminimas | mokslolietuva.lt nuotr.

Lazerio gaminimas | mokslolietuva.lt nuotr.

Lietuvoje pirmasis lazerio spindulys nušvito vos prieš 56 metus, o šiandien lietuviški lazeriai eksportuojami į žymiausius pasaulio mokslo ir didžiausius pramonės centrus visame pasaulyje – Europos Sąjungą, JAV, Kiniją, Japoniją, P. Korėją ir kitas šalis.

Įdomu tai, kad būtent lietuviai sukūrė ir vieną galingiausių lazerių pasaulyje. Kaip mažai valstybei pavyko greitai ir sėkmingai įsitvirtinti pasaulinėje rinkoje?

Apie lazerius pasakoja kitais metais garbingą 30-metį minėsiančios bendrovės „Light Conversion“ atstovas, direktoriaus pavaduotojas Donatas Podėnas.

Vilniečiai visai nesenai šventė pagaminę 2000-ąjį PHAROS femto-sekundinį lazerį. Šis žymi ilgą nuolatinio pirmojo femto-sekundinio lazerio tobulinimo kelionę.

Šviesos technologijų kryptį diktuoja rinkos poreikiai

Donato Podėno teigimu, bendrovė savo veiklą pradėjo kurdama ir gamindama femto-sekundinius prietaisus mokslininkams, panaudojus iki įmonės sukūrimo sukauptą universitetinę patirtį.

Taip palaipsniui buvo sukurta visa šeima optinių parametrinių stiprintuvų ir harmonikų generatorių, kurie plačiai naudojami spektroskopijos, netiesinės optikos reiškinių tyrimuose.

„Prietaisai buvo tobulinami, kad mokslininkai galėtų gilintis į savo tyrimus, palikdami subtilius prietaisų parametrų keitimo uždavinius kompiuterinėms valdymo programoms.

Tai ypač išplėtė prietaisų galimybes ir suteikė jiems išskirtinumo“, – pasakoja D. Podėnas. Vėliau buvo sukurti išskirtiniai lazeriai, pritaikomi tiek mokslinėse laboratorijose, tiek pramonėje.

„Industrijoje ypač svarbus buvo stabilių, ilgalaikio veikimo prietaisų, galinčių dirbti kartais gana atšiauriose sąlygose, poreikis“, – teigia jis.

Daugiausiai iššūkių pareikalavo ypač aukštos smailinės galios impulsų generavimo poreikis Ekstremalių Šviesos Impulsų (ELI) laboratorijose.

Donatas Podėnas | mokslolietuva.lt nuotr.
Donatas Podėnas | mokslolietuva.lt nuotr.

Vienoje iš jų, Šeged mieste Vengrijoje, „Light Conversion“ kartu su partneriais sukūrė ir toliau vysto vieną galingiausių pasaulyje OPCPA (liet. k. optinis parametrinis čirpuotų impulsų stiprinimas) sistemų, kurios technologija išplėtė ir taip platų lazerio pritaikymo spektrą.

Šiuo metu ji naudojama, atliekant fundamentalius elektronų judėjimo ypatumų atomuose ir molekulėse tyrimus.

„Šiai dienai bent 95 iš TOP 100 pasaulio universitetų savo laboratorijose turi mūsų lazerius, su kuriais atlieka spektroskopijos, mikroskopijos, neuromokslo vaizdinimo bei daugelį kitų taikymų.

O industrinėse įmonėse lazeriai yra veiksmingai naudojami mikroapdirbimo procesams, itin smulkių detalių formavimui ar naujos kartos duomenų įrašymui“, – teigia D. Podėnas.

Tai rodo, kad lietuviai sugeba greitai prisitaikyti prie klientų poreikių, kurti aukšto stabilumo ir patikimumo prietaisus, išlaikyti ir motyvuoti aukštos specializacijos darbuotojus.

Kokybę padeda užtikrinti mikroskopija

Svarbu paminėti, kad gamyboje būtent kokybės kontrolei skiriamas didžiulis dėmesys.

Visoje lazerių gamybos grandinėje yra intensyviai naudojami mikroskopai:

nuo mechanikos kokybės patikros, mikro-optikos gamybos, tam tikrų lazerio dalių derinimo, optikos vaizdinės patikros iki mazgų ir gaminių surinkimo.

Pasak gaminių surinkimo grupės vadovės Justinos Ramansevičiūtės, didelei daliai gamyboje dirbančių žmonių darbas su stereo mikroskopais yra kasdienybė.

Kokybei užtikrinti naudojami daugiau nei 60 ZEISS Microscopy mikroskopų. Tai bene didžiausia nuo 1846 m. veikiančio ir tarptautiniu mastu pripažįstamo gamintojo mikroskopų koncentracija Baltijos valstybėse.

„Stereo mikroskopai yra naudojami vertinant mechanikos ir optinių elementų vaizdinę kokybę.

Šių mikroskopų pagalba pastebimi optinių elementų defektai dar prieš juos panaudojant mazgų gamybai ir pasiekiama gera optikos elementų švara, kuri yra gerai veikiančio lazerio pagrindas.

Taip pat, kokybės kontrolės žingsnyje jie leidžia nustatyti net smulkiausius mechanikos pažeidimus ir dangų defektus“, – teigia J. Ramansevičiūtė.

Lazerių poreikis ateityje tik didės

Donatas Podėnas pastebi šviesos technologijų panaudojimo galimybių plėtimosi tendenciją visame pasaulyje.

„Anksčiau išskirtinai tik mokslo reikmėms naudoti femto-sekundiniai lazeriai jau tapo įprasta precizinių, trapių, skaidrių komponentų gamybos staklių dalimi.

Dažnai ne tik įprasta, bet ir būtina dalimi, be alternatyvos“, – pasakoja D. Podėnas.

Šių šviesos technologijų panaudojimas mokslo ir pramonės reikmėms, anot D. Podėno, labai patrauklus, kadangi jais galima be mechaninio kontakto atpjauti, išgręžti, suvirinti, modifikuoti ir net nudažyti įvairias, kartais net labai trapias ar skaidrias, medžiagas.

„Ypač daug galimybių suteikia femto-sekundiniai impulsai. Jais net jautrios organinės medžiagos, tokios kaip OLED, yra pjaustomos, taisomos, jų nekaitinant.

Pjaunant trapias ir skaidrias medžiagas, neatsiranda mikroskopiniai trūkiai, mažinantys mechaninį visos detalės atsparumą.

Sparčiausių, ypač plonasluoksnių, mikroschemų tausojantis pjaustymas jau neįsivaizduojamas be šviesos technologijų“, – teigia D. Podėnas.

Labai sparčios lazerio spindulio nukreipimo ir fokusavimo valdymo sistemos leidžia tokią gamybą pagreitinti.

„Lazerio impulsų parametrų atsikartojamumas leidžia sumažinti gamybinius nuostolius ir taupyti brangias medžiagas“, – pasakoja jis.

„Mūsų gaminami femto-sekundiniai lazeriai yra svarbiausia dalis staklių, gaminančių aukščiausio ryškumo ir veiksmingumo LED žibintų dalis automobiliams, pjaunančių mobilių įrenginių ypač trapius ir kietus ekranus, ypač tiksliai taisančių OLED ekranus, gaminančių smulkiausias mechanines laikrodžių detales, modifikuojančių saulės baterijų elementus.

Taip pat žyminčių detales be dažų, suklijuojančių precizines detales be klijų, gaminančių valdomo profilio skylutes automobilių benzino purkštukams, perforuojančių baterijų plėveles ir didinančių elektros baterijų talpą“, – teigia D. Podėnas.

Akivaizdu, kad šviesos technologijos ateityje bus nepamainomos, kuriant tvarią, naujovėmis ir mokslu pagrįstą ateitį.

Lazeriai bus naudojami moksliniuose tyrimuose, kuriant naujus procesus, modifikuojant medžiagas, tobulinant gamybą, taip pat kuriant atsinaujinančios energetikos sprendimus.

Tad, galima tikėtis, kad lazerių poreikis masinei gamybai ir mokslo reikmėms ateityje tik augs, o išlaikyta gera lietuviškos gamybos reputacija padės ir toliau sėkmingai didinti gamybos apimtį bei geriau tenkinti sparčiai augančią femto-sekundinių lazerių, optinių parametrinių stiprintuvų paklausą pasaulyje.

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. Lietuviai kuria lazerį, padėsiantį kovoti su vėžiu
  2. Lietuviai diktuoja lazerių madas
  3. Kibernernetinio saugumo žinovas: lietuviai yra mažiau atsparūs melagienoms, nei vidutinis ES gyventojas
  4. Interneto greičiai pasaulyje: kur yra Lietuva?
  5. Vidurio Europos matematikos olimpiadoje lietuviai laimėjo bronzos medalius
  6. Tarptautinėje jaunių gamtos mokslų olimpiadoje lietuviai pelnė 6 bronzos medalius
  7. Lietuviai priimtų ukrainiečius ir į savo namus
  8. Išskirtinumo ieškantys lietuviai perka dvarus
  9. Lietuviai olimpiadose pelnė septynis medalius
  10. Lietuviai pagal skundus Europos žmogaus teisių teismui pirmauja
  11. Kernavė kviečia savo akimis išvysti, kaip prieš šimtus metų gyveno lietuviai
  12. Kaip lietuviai pradėjo rūkyti?
  13. K. Jovaišas. Lietuviai- žydšaudžių tauta? Pagalvokit dar kartą! (II)
  14. Lietuvos lazerių pažymėti kviečia kartu minėti Šviesos dieną
  15. Jaunoji karta keičiasi, kartu keičiasi jų mokymosi stilius

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Naujienos

„Postcosmos“
Kultūra

Po žvaigždėtu dangumi – penktasis „Postcosmos“ susitikimas

2025 07 18
Konstitucinis teismas | Alkas.lt, A. Sartanavičiaus nuotr.
Lietuvoje

KT pasigedo argumentų S. Gentvilo prašyme dėl sodininkų bendrijų

2025 07 17
Teismas, nuosprendis |
Lietuvoje

Energetikos ministerija ir kompanija „Veolia“ pasiekė taikos susitarimą

2025 07 17
Liūtis
Gamta ir žmogus

Liūtys jau atnešė nemažų nuostolių gyventojams

2025 07 17
Automobiliai
Lietuvoje

Klaipėda toliau didina automobilių stovėjimo vietų skaičių daugiabučių kiemuos

2025 07 17
Į skautų stovyklą Kairėnuose susirinks daugiau nei 2300 skautų iš viso pasaulio!
Lietuvoje

Panevėžys ruošiasi tapti Lietuvos skautų centru

2025 07 17
Pratybos
Lietuvoje

Panevėžio rajone – taktikos pratybos „Karaliaus kirtis 2025“

2025 07 17
Elektra
Energetika

Vyriausybė pritarė elektros tinklų pralaidumų paskirstymui

2025 07 17

SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • Budweiser apie A. Medalinskas. D. Trampo pažadai: viltys, rūkas ir ir leidimas dar 50 dienų daužyti Ukrainą?
  • Rimgaudas apie Naujosios Zelandijos istorikas Skotas Fluti: apie sugrįžimą prie lietuviškų šaknų, atminties kultūros ir muziejų vaidmenį šiandienos pasaulyje
  • +++ apie D. Trampas: „Patriot“ raketos jau pakeliui į Ukrainą
  • Budweiser apie D. Trampas: „Patriot“ raketos jau pakeliui į Ukrainą

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Oskaro Milašiaus 150-metis bus minimas Lietuvoje ir Prancūzijoje
  • Lieka galioti LGGRTC direktoriaus priimti sprendimai keisti gatvių pavadinimus
  • Po žvaigždėtu dangumi – penktasis „Postcosmos“ susitikimas
  • A. Medalinskas. D. Trampo pažadai: viltys, rūkas ir ir leidimas dar 50 dienų daužyti Ukrainą?

Kiti Straipsniai

Oskaras Milašius

Oskaro Milašiaus 150-metis bus minimas Lietuvoje ir Prancūzijoje

2025 07 18
Diskusijos akimirka centro surengtoje tarptautineje konferencijoje 2024 m

Lieka galioti LGGRTC direktoriaus priimti sprendimai keisti gatvių pavadinimus

2025 07 18
Į skautų stovyklą Kairėnuose susirinks daugiau nei 2300 skautų iš viso pasaulio!

Panevėžys ruošiasi tapti Lietuvos skautų centru

2025 07 17
Pratybos

Panevėžio rajone – taktikos pratybos „Karaliaus kirtis 2025“

2025 07 17
Latvijos moksleivių dainų šventė 2025 m.

Lietuvos delegacija lankėsi Latvijos moksleivių dainų šventėje

2025 07 17
Lietuvos nacionaliniame muziejuje įsidarbinęs Marius: Savo darbu bent kruopelyte prisidedu prie Lietuvos tapatybės išsaugojimo

Lietuvos nacionaliniame muziejuje įsidarbinęs Marius: Savo darbu bent kruopelyte prisidedu prie Lietuvos tapatybės išsaugojimo

2025 07 17
Naujosios Zelandijos istorikas Skotas Fluti: apie sugrįžimą prie lietuviškų šaknų, atminties kultūros ir muziejų vaidmenį šiandienos pasaulyje

Naujosios Zelandijos istorikas Skotas Fluti: apie sugrįžimą prie lietuviškų šaknų, atminties kultūros ir muziejų vaidmenį šiandienos pasaulyje

2025 07 17
Skaitymo iššūkis „Vasara su knyga“ įpusėjo — jau dalyvauja per 19 000 skaitytojų

Skaitymo iššūkis „Vasara su knyga“ įpusėjo – jau dalyvauja per 19 000 skaitytojų

2025 07 17
Užsienio reikalų ministerija

Baltarusijai įteikta nota dėl oro erdvės pažeidimo

2025 07 17
Baltarusijos lėktuvėlis

Pasieniečiai nutupdė iš Baltarusijos įskridusį lėktuvėlį

2025 07 16

Skaitytojų nuomonės:

  • Budweiser apie A. Medalinskas. D. Trampo pažadai: viltys, rūkas ir ir leidimas dar 50 dienų daužyti Ukrainą?
  • Rimgaudas apie Naujosios Zelandijos istorikas Skotas Fluti: apie sugrįžimą prie lietuviškų šaknų, atminties kultūros ir muziejų vaidmenį šiandienos pasaulyje
  • +++ apie D. Trampas: „Patriot“ raketos jau pakeliui į Ukrainą
  • Budweiser apie D. Trampas: „Patriot“ raketos jau pakeliui į Ukrainą
  • Vilna apie L. Kalėdienė. Žalgiris šiandien
 
 
 
 
 
Kitas straipsnis
Fizinis aktyvumas | dangerouslyfit.com nuotr.

Šiuolaikiško gyvenimo būdo žala: mažas aktyvumas – kelias į sunkias ligas

Sekite mus Feisbuke

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

Alkas.lt su Jūsų parama – už lietuvišką Lietuvą!

Furnitūra | fs22 mods | ket testai | Farming Simulator 25 mods | Inbank vartojimo paskolos | FS25 | fs25 mods | DARBO SKELBIMAI

 

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai