Antradienis, 24 gegužės, 2022
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result

Pradžia Naujienos Lietuvoje

Lietuviai pagal skundus Europos žmogaus teisių teismui pirmauja

www.alkas.lt
2021 07 29 09:00
1
Lietuviai pagal skundus Europos žmogaus teisių teismui pirmauja

Europos žmogaus teisių teismas | Canstockphoto nuotr.

Lietuvos gyventojai ir įmonės linkę bylinėtis su valstybe. Naujausiais Europos Žmogaus Teisių Teismo (EŽTT) duomenimis, jame iš mūsų šalies sulaukiama bene 3 kartus daugiau peticijų nei visų besikreipiančiųjų bendras vidurkis.

Teisininkų teigimu, nors į teismą valstybę paduoda fizinis ar juridinis asmuo, tačiau jo laimėjimo atveju tai yra ir visų šalies gyventojų sėkmė, nes valstybė įpareigojama keisti netinkamą elgesį.

EŽTT paskelbti duomenys už 2020 m. rodo, kad visų Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (Konvencija) šalių vidurkis, vedamas pagal 10 tūkst. gyventojų tenkančių perduotų nagrinėti peticijų skaičių, buvo 0,5 peticijos. Tuo tarpu Lietuvos rodiklis siekė 1,42.

„Į EŽTT šalies gyventojai ar verslai kreipiasi, kai jau būna išnaudotos visos nacionalinės priemonės. Perkeltine prasme šį teismą galima pavadinti „paskutine instancija“, į kurią kreipiasi fizinis ar juridinis asmuo, kuris neapsigina ir pralaimi savo šalyje.

Puiku, kad mūsų teisinė sistema suteikia tokią teisę ir kad ja naudojamasi. Kuo daugiau bus teisiškai išprususių žmonių, tuo geriau visai visuomenei, kadangi tokias bylas pralaimėjusiai valstybei parodomos klaidos ir suteikiama proga jas ištaisyti, kad nesikartotų“, – kalba advokatų kontoros „Magnusson“ asocijuotas teisininkas Edmundas Daunys.

Advokatų kontoros „Magnusson“ asocijuotas teisininkas Edmundas Daunys | „Idea Prima“ nuotr.
7 atvejais iš 10 valstybė pralaimi

EŽTT duomenys rodo ir tai, kad dažniausiai šias bylas mūsų šalis pralaimi. Nuo 1995 m., kai Lietuva ratifikavo Konvenciją, gyventojai yra pateikę daugiau kaip 7 tūkst. peticijų.

Didžiąją dalį jų atsisakyta priimti, nagrinėti ir priimti sprendimai daugiau kaip 200 atvejų, o iš jų 69 proc. atvejų buvo pripažintas bent vienas Konvencijos straipsnio pažeidimas.

Palyginimui – bendras visų valstybių pralaimėjimų EŽTT bylose procentas yra 84 proc.

Kalbėdamas apie tipiškas bylų, kurios keliamos valstybei, kategorijas, E. Daunys sako, kad Lietuva ypatingai neišsiskiria.

„Vienareikšmiškai pagrindinė bylų tiek prieš Lietuvą, tiek prieš kitas valstybes kategorija yra Konvencijos 6 str., kalbančio apie teisingą bylos nagrinėjimą, pažeidimai.

Tai apima proceso trukmę, proceso teisingumą, teismų nepriklausomumą. Lietuvos atžvilgiu yra ir kitokių bylų, tarp jų nuosavybės apsauga ar privataus ir šeimos gyvenimo gerbimas.

Pakankamai nemažai skundžiamasi dėl nežmoniško ar žeminančio orumą elgesio, čia patenka sulaikymo ir kalinimo sąlygos“, – komentuoja jis.

Teisininko teigimu, svarbu suprasti ir tai, kad nors į EŽTT paprastai kreipiamasi kaip į nešališką ir protingą instituciją, jo sprendimai gali būti prieštaringi. Kaip pavyzdį jis pateikia sprendimą, vos vieno balso persvara priimtą 2015 m. byloje „Vasiliauskas prieš Lietuvą“.

„Tai buvo viena iš bylų, kurias nagrinėjo Didžioji Kolegija, kas Lietuvos atveju būna pakankamai retai. Asmuo Lietuvoje buvo nuteistas už genocidą, nes 1953 m., tarnaudamas LTSR valstybės saugumo ministerijoje (MGB), dalyvavo Lietuvos partizanų nužudyme.

Lietuva tai prilygino genocidui, tuo tarpu EŽTT pasisakė, kad Lietuvos teisėje įtvirtinta genocido samprata neturėjo pagrindo tuometėje tarptautinėje teisėje, todėl pripažino Lietuvą pažeidus Konvencijos 7 str., įtvirtinantį būdą „nėra bausmės be įstatymo“.

Teisine prasme tai labai prieštaringas ir kritikuotinas sprendimas“, – teigia E. Daunys.

Kur slypi pralaimėjimo šaknys

Anot E. Daunio, vis dėlto 7 iš 10 valstybės pralaimėjimai rodo esamas problemas. Pavyzdžiui, teisininką neigiama prasme stebina netinkamai motyvuojami nacionalinių teismų sprendimai.

Teisėjų taryba dar 2016 m. yra parengusi išsamias gaires, kaip tai turėtų būti daroma – sprendimas visų pirma turi būti surašytas, kad įtikintų pralaimėjusią šalį. Pašnekovo teigimu, patarimas yra logiškas ir protingas, tik neretai jos nesilaikoma.

„Dėl to paskutiniuoju metu turime du valstybės pralaimėjimus bylose, kai vienu atveju Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, kitu – Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas tinkamai nemotyvavo savo procesinių sprendimų: pirmasis – kodėl neatleidžia asmens nuo žyminio mokesčio, antrasis – kodėl nereikia kreiptis į Europos Teisingumo Teismą.

Du aukščiausi teismai, formuojantys praktiką ir nubrėžiantys gaires žemesnės instancijos teismams, kaip reikia motyvuoti sprendimus, patys to nepadarė“, – tikina žinovas.

Jo teigimu, nacionaliniuose teismuose pasitaiko ir bylų, kuriose teismas ir valstybės institucijos tarsi stoja į vieną pusę arba jos būna stipriai politizuojamos. Nenuostabu, kad patekusios į EŽTT jos išsprendžiamos valstybės nenaudai.

„Kaip apgailėtiną pavyzdį galima paminėti prieš keliolika metų Lietuvoje plačiai nuskambėjusį atvejį, kai moteris su dukra iš Vokietijos atvyko į Lietuvą ir atsisakė dukrą grąžinti tėvui, turėjusiam visas globos teises. Lietuvoje išties vyko labai politizuotas procesas.

Galiausiai bylai „Rinau prieš Lietuvą“ pasiekus EŽTT, šis teismas nustatė, kad Lietuva pažeidė Konvencijoje būtinas tėvo ir dukters teises, delsdama grąžinti vaiką į Vokietiją, o asmenims priteisė 30 tūkst. eurų neturtinės žalos ir daugiau kaip 92 tūkst. bylinėjimosi išlaidų, kas Lietuvos atveju yra didelė suma“, – pasakoja E. Daunys.

Jis sako, kad prireikus apsiginti nuo valstybės priimamų galbūt netinkamų teisės aktų galima kreiptis ir į Konstitucinį Teismą, pasinaudojant nuo 2019 m. veikiančiu individualaus konstitucinio skundo institutu.

Jei anksčiau dėl tam tikrų teisės aktų panaikinimo galėdavo kreiptis tik Seimas, Vyriausybė, Prezidentas ir teismai, dabar tai gali daryti kiekvienas asmuo.

Advokato teigimu, jau turimas atvejis, kai Konstitucinis Teismas pripažino teisės akto prieštaravimą Konstitucijai pagal individualų skundą, o tai rodo, kad šis papildomas įrankis bylinėtis prieš valstybę veikia.

Vieni sprendimai įgyvendinami, kiti ignoruojami

Pralaimėjusi bylą EŽTT valstybė ne tik privalo atlyginti fiziniam ar juridiniam asmeniui priteistą turtinę ar neturtinę žalą, bet ir užtikrinti, kad nustatyti pažeidimai nepasikartotų. Pasak advokato, ši dalis yra labai svarbi.

„Pavyzdžiui, reaguojant į EŽTT sprendimus Lietuvoje keitėsi sulaikymo ir kalinimo sąlygos, dėl kurių ankstesniais metais kildavo nemažai skundų ir problemų.

EŽTT sprendimai turėjo įtakos ir teismų nešališkumo didinimui, taip pat smurto artimoje aplinkoje klausimams, pagreitinant šių veikų tyrimą ir suteikiant tikrą apsaugą nukentėjusiam asmeniui.

EŽTT apskundus pernelyg ilgai vykstančius ikiteisminius tyrimus atsirado norma, nustatanti konkrečią jų trukmę“, – pavyzdžius vardija jis.

Pasak E. Daunio, ar EŽTT priimti sprendimai yra įgyvendinami visada – kitas klausimas. „Mes kaip valstybė turime keletą reikšmingų sprendimų, kurie priimti prieš keliolika metų ir yra nevisiškai įgyvendinti iki šios dienos.

Dėl jų Ministrų Komitetas jau skiria sustiprintą dėmesį. Vienas iš jų – R. Pakso byla, kuri yra pralaimėta, bet nuo 2011 m. klausimas neišspręstas.

Taip pat turime garsiąją bylą „L. prieš Lietuvą“, kilusią iš to, jog LR Civiliniame kodekse yra nuostata, jog asmuo turi teisę medicininiu būdu pakeisti savo lytį, o lyties pakeitimo sąlygas ir tvarką turi nustatyti įstatymai, tačiau jie nepriimti.

Nors galutinis sprendimas šiuo klausimu EŽTT buvo priimtas 2007 m., įstatymų po šiai dienai vis dar neturime ir, atsižvelgiant į naujienas, nepanašu, jog greitu metu turėsime“, – svarsto teisininkas.

Jo teigimu, valstybėms, nekeičiančioms normų po pralaimėtų bylų, visų pirma gresia suprastėjusi reputacija, tad Lietuva, saugodama savąją, neturėtų delsti tinkamai reaguoti į EŽTT sprendimus.

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. Lietuviai įvardijo, kurie verslai daugiausiai „pasipelnys“ per karantiną
  2. Tyrimas parodė, kur ir kada šiemet ketina atostogauti lietuviai
  3. M. Puidokas. Pagaliau atsigręžta į užsienyje gyvenančių lietuvių šeimas
  4. Beveik trečdalis lietuvių prisipažįsta esantys priklausomi nuo interneto – apklausa
  5. Kreiptasi į EŽTT pateikti konsultacinę išvadą – prašoma įvertinti N. Venckienės skundą
  6. Strasbūro teismas apgynė „Romuvos“ teisę į valstybinį pripažinimą! (tiesioginė transliacija)
  7. Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centre apsilankė Moldovos Respublikos ambasados atstovai
  8. Tautinė giesmė vėl skries aplink pasaulį

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Pastabos 1

  1. Sijonistas says:
    10 mėn. ago

    Visa tai tik verslas . Mokesčių mokėtojų sąskaita. Nieko asmeniška. Tam ir reikalingos Žmogaus teisės : – ) Ar jos egzistuoja koronos atveju ? : – )

    Atsakyti

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Kiti Straipsniai

Sviatlana Cichanouskaja | yoytube.com ekrano nuotr.

Į Seimą kreipsis Sviatlana Cichanouskaja

2022 05 23
Nuo vasaros pradžios – didesnės pensijos ir socialinės išmokos

Gyventojus pasieks didesnės socialinės išmokos

2022 05 23
Praeitais metais Lietuva skyrė beveik 50 milijonų eurų besivystančioms šalims

Bendruomenių stiprinimui skirta 2 mln. eurų

2022 05 23
Linas Jonauskas | am.lt nuotr.

Siūloma didinti miškingumą, atsisakant perteklinių ribojimų

2022 05 23
Vidaus patalpų atliekų rūšiavimo dėžutės

Atliekas svarbu rūšiuoti ne tik namuose

2022 05 23
lrp.lt nuotr.

Lietuva ruošiasi NATO PA pavasario sesijai

2022 05 23
Koks dviratis geriausiai tinka Jums?

Nuo birželio miestuose atsiras „Dviračių gatvės“

2022 05 23
Ką saugo Laukinės gamtos buveinių direktyva?

Ką saugo Laukinės gamtos buveinių direktyva?

2022 05 23
Gitanas Nausėda | lrp.lt nuotr.

Prezidentas vyksta į Davoso ekonomikos forumą

2022 05 23
Gardžiam šniceliui daug laiko neprireiks

Maisto taupymui padės kūrybiškumas

2022 05 23
Rodyti daugiau

Naujienos

Alkas.lt ekrano nuotr.
Ukrainos balsas

Rusijos ir Baltarusijos invazija. Padėties apžvalga 2022 05 23 12:45

2022 05 23
Sviatlana Cichanouskaja | yoytube.com ekrano nuotr.
Lietuvoje

Į Seimą kreipsis Sviatlana Cichanouskaja

2022 05 23
Elektros tinklų apsaugos zonoje esantys aukšti medžiai galės būti pašalinami
Lietuvoje

Sustabdyta prekyba rusiška elektra

2022 05 23
Jurgita Šiugždinienė, Švietimo, mokslo ir sporto ministrė | Arūno Sartanavičiaus nuotr.
Lietuvoje

Aptarti ukrainiečių vaikų švietimo klausimai

2022 05 23
Naudokime fejerverkus saugiai
Lietuvoje

Savivaldybės raginamos atsisakyti fejerverkų

2022 05 23
Nuo vasaros pradžios – didesnės pensijos ir socialinės išmokos
Lietuvoje

Gyventojus pasieks didesnės socialinės išmokos

2022 05 23
Šviesoforas, žalia rodyklė | vilnius.lt S. Žiūros nuotr.
Lietuvoje

Eismą reguliuos ir nauji šviesoforai

2022 05 23
Praeitais metais Lietuva skyrė beveik 50 milijonų eurų besivystančioms šalims
Lietuvoje

Bendruomenių stiprinimui skirta 2 mln. eurų

2022 05 23


SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • Pašnekesiai VU apie Kaip Lietuva atrodys 2050-aisiais: išryškėjo keturi galimi ateities vaizdai
  • Rimgaudas apie Mirė literatas, rašytojas, poetas, vertėjas, Romuvos vaidila Vaclovas Mikailionis
  • Astronomas, geofizikas hidrologas inž. Romualdas Zubinas apie „Aktualioji istorija“: Ką genetika sako apie lietuvių kilmę? (video)
  • Romas apie Rusijos ir Baltarusijos invazija. Padėties apžvalga 2022 05 22 12:40

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Rusijos ir Baltarusijos invazija. Padėties apžvalga 2022 05 23 12:45
  • Į Seimą kreipsis Sviatlana Cichanouskaja
  • Sustabdyta prekyba rusiška elektra
  • Aptarti ukrainiečių vaikų švietimo klausimai

Skaitomiausi straipsniai

  • Didysis šeimos gynimo maršas 2022 TIESIOGIAI peržiūrėta: 668; komentarų: 26
  • „Eurovizijos“ nugalėtoja tapo Ukraina! peržiūrėta: 618; komentarų: 9
  • M. Kundrotas. Kaip išsilaisvinti nuo Laisvės partijų? peržiūrėta: 592; komentarų: 19
  • A. Gelžinis, R. Kaminskas. Žygdarbis pažadinęs Lietuvą peržiūrėta: 526; komentarų: 4
  • „Eurovizijos“ finalas peržiūrėta: 450; komentarų: 3
  • Mirė literatas, rašytojas, poetas, vertėjas, Romuvos vaidila Vaclovas Mikailionis peržiūrėta: 341; komentarų: 1

Kiti Straipsniai

Į Seimą kreipsis Sviatlana Cichanouskaja

by Ditė Česėkaitė
2022 05 23
0
Sviatlana Cichanouskaja | yoytube.com ekrano nuotr.

Gegužės 24 d., antradienį, 10.10 val. Seimo posėdyje į Seimo narius kreipsis Baltarusijos opozicijos lyderė Sviatlana Cichanouskaja. Gegužės 21-ąją baltarusiai...

Skaityti toliau

Gyventojus pasieks didesnės socialinės išmokos

by Ditė Česėkaitė
2022 05 23
0
Nuo vasaros pradžios – didesnės pensijos ir socialinės išmokos

Siekdama sušvelninti kainų kilimo pasekmes šalies gyventojams, Vyriausybė pritarė siūlymui nuo birželio mėnesio didinti bazinius socialinių išmokų dydžius. Tai padės...

Skaityti toliau

Bendruomenių stiprinimui skirta 2 mln. eurų

by Ditė Česėkaitė
2022 05 23
0
Praeitais metais Lietuva skyrė beveik 50 milijonų eurų besivystančioms šalims

Savivaldybių rengiamiems vietos bendruomenių stiprinimo projektams 2022 metams Socialinės apsaugos ir darbo ministerija skyrė 2 mln. 180 tūkst. eurų.  Praėjusiais...

Skaityti toliau

Skaitytojų nuomonės:

  • Pašnekesiai VU apie Kaip Lietuva atrodys 2050-aisiais: išryškėjo keturi galimi ateities vaizdai
  • Rimgaudas apie Mirė literatas, rašytojas, poetas, vertėjas, Romuvos vaidila Vaclovas Mikailionis
  • Astronomas, geofizikas hidrologas inž. Romualdas Zubinas apie „Aktualioji istorija“: Ką genetika sako apie lietuvių kilmę? (video)
  • Romas apie Rusijos ir Baltarusijos invazija. Padėties apžvalga 2022 05 22 12:40
  • Romas apie Rusijos ir Baltarusijos invazija. Padėties apžvalga 2022 05 22 12:40

Kitas straipsnis
R. Cibas. Įkaitai

R. Cibas. Įkaitai

srtfondas Init

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

rašto darbai | Greitos skyrybos internetu – skyrybų advokatai | Siuskpigiau.lt siuntos Lietuvoje | Pramogų, grožio, sveikatingumo pasiūlymai | irigatorius | vitamino c serumas | oro drekintuvas | HiMountains | iddo.lt modernūs stalai | kūno kremai | August.lt - valymo įrenginiai | fs22 mods | https://lazerineklinika.lt/ | https://sportsman.lt/ | Auskarai su deimantais | https://www.aleina.lt | Automobilių nuoma | drogas.lt | CBD aliejus Lietuvoje

 

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai