Antradienis, 28 kovo, 2023
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Naujienos Lietuvoje

Lietuviai diktuoja lazerių madas

www.alkas.lt
2018-10-05 12:44:23
0
Lietuviai diktuoja lazerių madas

Lietuviai diktuoja lazerių madas | MITA archyvo nuotr.

Lietuviai diktuoja lazerių madas | MITA archyvo nuotr.
Lietuviai diktuoja lazerių madas | MITA archyvo nuotr.

Neseniai Barselonoje vykusioje aštuntojoje pasaulinėje konferencijoje „Europhoton“ ir vėl daug dėmesio buvo skirta naujam metodui, vadinamam skaidulinių lazerių ateitimi. Jis atveria galimybes gaminti ultratrumpų impulsų skaidulinius lazerius labai pigiai ir greitai. Metodą sukūrė Lietuvos mokslininkai.

Užkariaujant pasaulį

„Lazerių širdis – osciliatoriai – turi veikti nepriekaištingai stabiliu ritmu. Iki šiol pasaulyje ši problema nebuvo išspręsta. Todėl turėjome didelę motyvaciją sukurti itin trumpų impulsų generatorių, kuris iš esmės galėtų išspręsti visas esamas problemas ir tapti pačiu geriausiu“, – sakė metodo išradėjas, Fizinių ir technologijos mokslų centro (FTMC) Skaidulinių lazerių laboratorijos vadovas dr. Kęstutis Regelskis. Ultratrumpųjų šviesos impulsų generavimo būdas ir generatorius buvo patentuoti. Dabar ištobulintas generatorius yra komercializuojamas. Tam buvo įkurta įmonė „Integrali skaidulinė optika“.

„Turime ambicijų užkariauti pasaulį šiuo produktu, – patikino UAB „Integrali skaidulinė optika“ direktorius ir įkūrėjas Nikolajus Gavrilinas. – Dabar geriausi lazeriai gaminami ir testuojami maždaug po tris-penkis mėnesius greičiausiai. Šiuo atveju generatorius gali būti surinktas per 15 minučių ir įjungtas puikiausiai veikia. Be to, jis yra patikimas ir ilgaamžis, nes neturi jokio dėvėjimosi komponento. Tai ypač svarbu pramonės įrenginiams, kurie turi dirbti 24 valandas per parą, septynias dienas per savaitę. Metų metais nenutrūkstamu procesu.“

Dėl savo unikalių savybių, patikimumo, ilgaamžiškumo, didelės impulsų energijos, parametrų lankstumo bei mažos savikainos lietuvių sukurtas itin trumpų šviesos impulsų generatorius turi labai plačias taikymo ir komercializavimo galimybes. Kaip nurodė dr. K. Regelskis, remdamasis „Allied Market Research“ publikuota ataskaita, 2022 metais skaidulinių lazerių rinka pasieks 3,113 mlrd. JAV dolerių. Tris penktadalius jos užima būtent itin trumpų – pikosekundinių ir femtosekundinių – impulsų skaiduliniai lazeriai. Jų širdis gali būti lietuvių siūlomi itin trumpų impulsų skaiduliniai generatoriai.

Iki trilijoninės sekundės dalies

„Naudojame įprastinius lazerius, spinduliuojančius regimą šviesą, tačiau mūsų lazerių spinduliuotė tokia galinga, kad jie įgreitina elektronus medžiagoje ir gali būti sukuriami rentgeno spinduliai“, – sakė FMTC Eksperimentinės branduolio fizikos laboratorijos vadovas dr. Artūras Plukis.

Lazerių sukeltos rentgeno spinduliuotės privalumas – femtosekundinė impulso trukmė. Panašią trukmę galima pasiekti tokiais greitintuvais kaip Europos branduolinių tyrimų centre CERN ar mažesniais. Tačiau femtosekundiniais lazeriais galima tiesiog ant stalo susikurti sistemą, atitinkančią 100 metrų dydžio greitintuvo sąlygas.

„Rentgeno spinduliais galima žadinti medžiagą, kad ji šviestų savo spalva, savomis rentgeno bangomis, ir bus matoma jos sudėtis. Taip pat galima gauti nuotrauką kaip trilijoninę sekundės dalį fotografuojančiu aparatu, pavyzdžiui, kas įvyksta lazerio apšvietos metu, pamatyti patį medžiagos sprogimą“, – pasakojo tyrėjas.

Atliekami moksliniai tyrimai bandant sukurti didelio šviesumo šaltinį ir gauti geros kokybės rentgeno spindulius turi didelę perspektyvą. Galutinis kompaktiškas įrenginys, skirtas medžiagų analizei, galėtų būtų naudingas ir verslo įmonėms.

Pastaruosius porą metų lazerių sukelta rentgeno spinduliuote susidomėta būtent dėl labai trumpos impulso trukmės. Kita susidomėjimo priežastis susijusi su dalelių fizika. Galimybė kurti ne tik rentgeno, bet ir didesnės energijos spindulius, gama kvantus, bei greitinti protonus. Pavyzdžiui, CERN vykdomas eksperimentas, kaip 27 kilometrų greitintuvą „sutrumpinti“ iki lazerio, telpančio kambaryje, ir greitinti daleles iki didesnių energijų.

Lietuviai diktuoja lazerių madas | MITA archyvo nuotr.
Lietuviai diktuoja lazerių madas | MITA archyvo nuotr.

Lazerių žvalgai

Vilniaus universiteto (VU) Lazerinių tyrimų centro mokslininkas prof. Mikas Vengris pabrėžė, kad VU lazerių mokslas subalansuotas tarp žinių generavimo, fundamentinių tyrimų ir verslui įdomių idėjų taikymo, naujų lazerių kūrimo.

„Esame tie žvalgai, kurie siunčiami nežinomomis mokslo kryptimis, turint tikslą sužinoti, kurios iš jų produktyvios, o kurios ne. Rasti įdomias sritis, naujus įdomius reiškinius, kurių dalis gali būti svarbūs kuriant ateities technologijas“, – sakė tyrėjas.

Pavyzdžiui, vienoje sėkmingiausių prof. Audriaus Dubiečio vadovaujamoje Ultrasparčiosios netiesinės optikos grupėje vykdomi šviesos, sklindančios skaidriomis medžiagomis, tyrimai. Jie atskleidžia labai įdomių, iki galo dar nesuprastų reiškinių. Lazerių pasiekiami šviesos laukai yra tokie stiprūs, kad medžiaga pakeičia savo savybes ir pradeda veikti ja sklindančią šviesą. Kaip juokavo prof. M. Vengris, šviesa pati save kutena sklisdama medžiaga ir pati juokiasi.

VU Didelio intensyvumo lazerių fizikos grupėje kilusios idėjos buvo panaudotos kuriant lazerius Ekstremalios šviesos infrastruktūrai (ELI). Pagal europinį projektą Rumunijoje, Vengrijoje ir Čekijoje steigiamos kelios galingos sistemos. Lietuvos lazerių įmonės „Šviesos konversija“ ir „Ekspla“ ELI laboratorijai Vengrijoje sukūrė lazerinį kompleksą SYLOS. Pasak prof. M. Vengrio, jis yra didysis brolis lazerio, kurio prototipas stovi VU Didelio intensyvumo lazerių fizikos laboratorijoje. Lazerio prototipą  sukūrė dr. Arūnas Varanavičius su kolegomis didelės galios lazeriniam kompleksui „Naglis“.

„Dabar mūsų tyrimai nukreipti į šio prototipo įdarbinimą ir naujo, dar tobulesnio, kūrimą. Vėl žiūrime į ateitį ir aiškinamės, kurios lazerinės technologijos leidžia pasiekti dar nepasiekto intensyvumo. Jungiame lazerių fizikos ir lazerius sudarančių optinių komponentų tyrimus“, – pasakojo projekto vadovas prof. M. Vengris.

Lazerinės nanofotonikos grupėje  prof. Roaldo Gadono ir dr. Mangirdo Malinausko vadovaujami  tyrėjai tiesioginio lazerinio rašymo būdu skaidriose terpėse ypač tiksliai formuoja trimačius mikro- ir nanodarinius. Jie gali būti taikomi mikrometrinių matmenų optikos, fotonikos, audinių inžinerijos srityse.

Pasak prof. M. Vengrio, dr. M. Malinauskas, vienas produktyviausių ir ryškiausių dabarties lazerių  mokslininkų, kviečiamas pirmininkauti lazerinės nanofotonikos sesijoms tokiose didžiausiose pasaulyje lazerių konferencijose, vykstančiose kartu su industrinėmis parodomis, kaip „Photonics West“ San Franciske, JAV, ir „Cleo Europe“ Miunchene, Vokietijoje.

Su pasaulio didžiaisiais

VU Lazerinės spinduliuotės ir medžiagos sąveikos grupė, vadovaujama prof. Valdo Sirutkaičio, turi daug bendrų temų su FTMC Lazerinių technologijų skyriaus, vadovaujamo dr. Gedimino Račiukaičio, laboratorijomis. Pavyzdžiui, šiuo metu aktyviai tiriami mikrodariniai – vadinamosios mikrolaboratorijos ant stiklo.

„Panaudojant lazerinius instrumentus kuriami mikrojutikliai turint tikslą naudoti juos kaip masinės gamybos produktus, kurie būtų chemiškai jautrūs ir reikėtų labai mažai tiriamosios medžiagos“, – aiškino prof. M. Vengris.

Taip pat aktyviai tiriami fotoniniai elementai, skirti valdyti pačią šviesą. Pasak mokslininko, elektronikos pramonėje daug aktualių uždavinių, kuriems spręsti reikia ypatingo tikslumo lazerių.

Tradiciškai stipri VU Lazerinių tyrimų centro sritis, išplėtota prof. V. Sirutkaičio, – standartizuotas optinių elementų testavimas pagal jų parametrų matavimus.  Metodikas komercializavo ir testus atlieka dr. Andriaus Melninkaičio įkurtas startuolis UAB „Lidaris“. Jo klientai – visi didieji pasaulio optikos, optinių elementų gamintojai ir pardavėjai.

VU tyrėjų sukurta lazerinės spektroskopijos įranga, kasdien naudojama pasaulio laboratorijose medžiagotyros matavimams, jau tapo ištisa „Šviesos konversijos“ produktų linija. Iš bendro medžiagų apdirbimo projekto, vykdyto kartu su UAB „Altechna“ atsirado įmonė „Workshop of Photonics“. VU Lazerinių tyrimų centras dalyvavo kuriant technologijas, kurios dabar taip pat yra komercializuotos – medžiagų mikroapdirbimui lazeriu skirtos staklės yra pagrindinis „Workshop of Photonics“ parduodamas produktas tarptautinėje rinkoje.

Į ją orientuojasi ir UAB „Femtika“, dar viena sėkminga nedidelė įmonė, įkurtą VU Lazerinių tyrimų centro darbuotojų. „Femtikos“ verslo sritis – nanofotoninių technologijų komercializavimas. Palyginti jauna įmonė gamina ir parduoda tiek mikroskopinius objektus, tiek pačias stakles ir lazerius.

Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūros (MITA) kuruojamas atviras mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros tinklas „OPEN R&D Lietuva“, subūręs visus valstybinius universitetus, mokslinių tyrimų institutus, mokslo ir technologijų parkus bei atviros prieigos centrus, padeda moderniausias technologijas plėtojantiems Lietuvos tyrėjams susitikti su mūsų šalies ir užsienio verslininkais, skatina jų bendradarbiavimą. Kad verslui būtų lengviau susigaudyti mokslo siūlomų paslaugų gausoje, MITA įkūrė Kontaktų centrą. Užtenka elektroniniu paštu atsiųsti užklausą (open@mita.lt), ir pateikiamas atsakymas, su kuo toliau reikėtų bendrauti.

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. Lietuviai kuria lazerį, padėsiantį kovoti su vėžiu
  2. Lietuviai virtualioje realybėje atkūrė nepakartojamą Rygos gyvenimą prieš 100-metį (video)
  3. Lietuviai didžiausi TV mėgėjai, estai – aktyviausi internautai
  4. Prasideda trečiasis „Mokslo sriubos“ sezonas! (video)
  5. „Mokslo sriuba“: Apie slėgį ir milžinišką lietuvių išradimą (video)
  6. Garsus Kalifornijos universitetas padės lietuvių startuoliui žengti į JAV prekybos rinką
  7. Lietuvos mokslas prisistato pasaulinėje technologijų parodoje Hanoveryje
  8. „Mokslo sriubą“: Kuo yra panašūs lietuvių ir lenkų nacionalistai? (video)
  9. Artėja didžiausias ekonomikos renginys pasaulio lietuviams Vilniuje
  10. Lietuvos mokslininkai aiškinasi, ar modernūs langai apsaugo nuo mikrobangų poveikio
  11. Baltijos sutartinė apskriejo pasaulį realiu laiku (video)
  12. „Mokslo sriuba“: lietuviški veido atpažinimo algoritmai yra vieni geriausių pasaulyje (video)
  13. Lietuviška elektronika įsitvirtina pasaulio rinkose

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Kiti Straipsniai

Kaune Vilniaus universitetas pirmasis Lietuvoje rengs kibernetinio saugumo bakalaurus

Klaida manyti, kad kibernetinis pavojus negresia

2023 03 19
Telefonas | inkagency.lt nuotr.

Po 20 metų sugrįžta atlenkiami telefonai

2023 03 12
Telefonas | bite.lt nuotr.

Teksto perrašymas ranka tampa praeitimi

2023 03 04
Įteiktos 2022 metų Lietuvos mokslo premijos | smsm.lrv.lt nuotr.

Įteiktos 2022 metų Lietuvos mokslo premijos

2023 03 04
Ekologiškas autobusas | am.lrv.lt nuotr.

Nuo 2030 m. – tik netaršūs autobusai

2023 03 02
Bendradarbiavimas su Taivanu | einmin.lrv.lt nuotr.

Taivane įsikurs Lietuvos lazerių laboratorija

2023 02 22
Duomenų centras | telecentras.lt nuotr.

Iškils du nauji valstybės duomenų centrai

2023 02 21
Marius Kundrotas | asmeninė nuotr.

M. Kundrotas. Kai Lietuva kiekvieno širdyje – kitokia

2023 02 20
smm.lt nuotr.

Švietimo žinovai: nustokime į mokytojus žiūrėti kaip į paslaugos teikėjus

2023 02 20
Dr. Jonas Basanavičius | wikipedija.org nuotr.

J. Basanavičius. Lietuvos „Aušra“ patinka ne visiems

2023 02 14
Rodyti daugiau

Naujienos

VU startavęs jungtinis Lietuvos ir Ukrainos teatro projektas „Starting Point“ tyrinėja individualių istorijų svarbą | VU nuotr.
Kultūra

Jungtinis Lietuvos ir Ukrainos teatro projektas tyrinėja individualių istorijų svarbą

2023 03 28
Aplinkos apsaugos agentūra šiemet mini 20-ies metų veiklos sukaktį | am.lrv.lt nuotr.
Gamta ir ekologija

Aplinkos apsaugos agentūra šiemet mini 20-ies metų veiklos sukaktį

2023 03 28
Ukraina - didvyrių tėvynė | facebook.com/GeneralStaff.ua nuotr.
Ukrainos balsas

Rusijos branduolinis šantažas yra korta, ant kurios pastatytas Ukrainos likimas

2023 03 27
Eismas Šiauliuose | sumin.lrv.lt nuotr.
Lietuvoje

Šiauliuose tęsiamas kariuomenei svarbus projektas

2023 03 27
einmin.lrv.lt nuotr.
Lietuvoje

Ieškoma Registrų centro vadovo

2023 03 27
Netradicinis knygos „Mokytojas“ pristatymas | Rengėjų nuotr.
Kultūra

Neįprastu būdu bus pristatyta knyga „Mokytojas“

2023 03 27
Automobilio žibintai | pixabay.com, AutoPhotography nuotr.
Gamta ir žmogus

Sukčiai nesnaudžia ir automobilių prekyboje

2023 03 27
Kviečia teikti paraiškas LR Prezidentų vardinėms stipendijoms gauti | Lietuvos mokslų akademijos nuotr.
Lietuvoje

Kviečia teikti paraiškas LR Prezidentų vardinėms stipendijoms gauti

2023 03 27
Prano Raščiaus (1932–1987) poezijos knyga „Paragauki sulos“ Prano Raščiaus (1932–1987) poezijos knyga „Paragauki sulos“ Prano Raščiaus (1932–1987) poezijos knyga „Paragauki sulos“

SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • sinicai apie Papunkčiui su Vytautu Sinica: Valstybinės kalbos nebereikia
  • klausimas komentatoriams apie M. Kundrotas. Pamilti Žečpospolitą
  • juras apie Palanga pasitinka 770-ąsias pirmojo rašytinio paminėjimo metines
  • Plyzzzz - apie Papunkčiui su Vytautu Sinica: Valstybinės kalbos nebereikia

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Jungtinis Lietuvos ir Ukrainos teatro projektas tyrinėja individualių istorijų svarbą
  • V. Vasiliauskas. Euforijos pabaiga: Eurazija už vartų
  • Aplinkos apsaugos agentūra šiemet mini 20-ies metų veiklos sukaktį
  • Papunkčiui su Vytautu Sinica: Valstybinės kalbos nebereikia
Lininės rankinės Lininės rankinės Lininės rankinės

Kiti Straipsniai

Klaida manyti, kad kibernetinis pavojus negresia

by Ditė Česėkaitė
2023 03 19
0
Kaune Vilniaus universitetas pirmasis Lietuvoje rengs kibernetinio saugumo bakalaurus

Bet kuris verslas gali tapti brangiai kainuojančio kibernetinio įsilaužimo auka. Įmonėms tenka nuolat balansuoti tarp saugumo, greičio, kokybės ir klientų...

Skaityti toliau

Po 20 metų sugrįžta atlenkiami telefonai

by Ditė Česėkaitė
2023 03 12
0
Telefonas | inkagency.lt nuotr.

Mada sukasi ratu ir panašu, jog tai galioja net mobiliesiems telefonams. Prieš du dešimtmečius vartotojų kišenėse dominavę geldelės formos įrenginiai...

Skaityti toliau

Teksto perrašymas ranka tampa praeitimi

by Ditė Česėkaitė
2023 03 04
0
Telefonas | bite.lt nuotr.

Laikai, kai fotografuodavote tekstą, kurį vėliau perrašinėdavote ranka jau praėjo. Naudodamiesi bene kiekvienu naujesnės kartos išmaniuoju telefonu dabar galite lengvai...

Skaityti toliau

Skaitytojų nuomonės:

  • sinicai apie Papunkčiui su Vytautu Sinica: Valstybinės kalbos nebereikia
  • klausimas komentatoriams apie M. Kundrotas. Pamilti Žečpospolitą
  • juras apie Palanga pasitinka 770-ąsias pirmojo rašytinio paminėjimo metines
  • Plyzzzz - apie Papunkčiui su Vytautu Sinica: Valstybinės kalbos nebereikia
  • Nuoroda apie D. Urbanavičienė. „Etninė kultūra – tautos būties, išlikimo ir tvirtumo esmė“: siekiai ir esama padėtis
Kitas straipsnis
Aušra Papirtienė | lrs.lt, O. Posaškovos nuotr.

A. Papirtienė: Dėl etatinio mokytojų darbo apmokėjimo modelio atlyginimai neturi mažėti

srtfondas Init

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

Alkas.lt

   https://lazerineklinika.lt/ | https://sportsman.lt/ | CBD aliejus Lietuvoje | Farming Simulator 22 mods | ETS2 Mods | FS22 Mods | FS22 mods download | Bigbank.lt | kemi.lt | TIK BALDAI | ATS Mods | Skyrybos internetu - skyrybos bendru sutarimu | fs22 mods | ATWINS | Srotas24.lt - Dalys | Zuza.lt | LIVIN parduotuvė | Grozionamaisfinksas.lt | https://zvejojam.lt | Darbo skelbimai

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai