Pirmadienis, 1 kovo, 2021
  • Apie Alkas.lt
  • Saulės arkliukai
    • Naujienos
    • Diskusijos
    • Kultūros teorijų labirintai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Naujienos Lietuvoje

Lietuviai diktuoja lazerių madas

www.alkas.lt
2018 10 05 12:44
0
Lietuviai diktuoja lazerių madas

Lietuviai diktuoja lazerių madas | MITA archyvo nuotr.

Lietuviai diktuoja lazerių madas | MITA archyvo nuotr.
Lietuviai diktuoja lazerių madas | MITA archyvo nuotr.

Neseniai Barselonoje vykusioje aštuntojoje pasaulinėje konferencijoje „Europhoton“ ir vėl daug dėmesio buvo skirta naujam metodui, vadinamam skaidulinių lazerių ateitimi. Jis atveria galimybes gaminti ultratrumpų impulsų skaidulinius lazerius labai pigiai ir greitai. Metodą sukūrė Lietuvos mokslininkai.

Užkariaujant pasaulį

„Lazerių širdis – osciliatoriai – turi veikti nepriekaištingai stabiliu ritmu. Iki šiol pasaulyje ši problema nebuvo išspręsta. Todėl turėjome didelę motyvaciją sukurti itin trumpų impulsų generatorių, kuris iš esmės galėtų išspręsti visas esamas problemas ir tapti pačiu geriausiu“, – sakė metodo išradėjas, Fizinių ir technologijos mokslų centro (FTMC) Skaidulinių lazerių laboratorijos vadovas dr. Kęstutis Regelskis. Ultratrumpųjų šviesos impulsų generavimo būdas ir generatorius buvo patentuoti. Dabar ištobulintas generatorius yra komercializuojamas. Tam buvo įkurta įmonė „Integrali skaidulinė optika“.

„Turime ambicijų užkariauti pasaulį šiuo produktu, – patikino UAB „Integrali skaidulinė optika“ direktorius ir įkūrėjas Nikolajus Gavrilinas. – Dabar geriausi lazeriai gaminami ir testuojami maždaug po tris-penkis mėnesius greičiausiai. Šiuo atveju generatorius gali būti surinktas per 15 minučių ir įjungtas puikiausiai veikia. Be to, jis yra patikimas ir ilgaamžis, nes neturi jokio dėvėjimosi komponento. Tai ypač svarbu pramonės įrenginiams, kurie turi dirbti 24 valandas per parą, septynias dienas per savaitę. Metų metais nenutrūkstamu procesu.“

Dėl savo unikalių savybių, patikimumo, ilgaamžiškumo, didelės impulsų energijos, parametrų lankstumo bei mažos savikainos lietuvių sukurtas itin trumpų šviesos impulsų generatorius turi labai plačias taikymo ir komercializavimo galimybes. Kaip nurodė dr. K. Regelskis, remdamasis „Allied Market Research“ publikuota ataskaita, 2022 metais skaidulinių lazerių rinka pasieks 3,113 mlrd. JAV dolerių. Tris penktadalius jos užima būtent itin trumpų – pikosekundinių ir femtosekundinių – impulsų skaiduliniai lazeriai. Jų širdis gali būti lietuvių siūlomi itin trumpų impulsų skaiduliniai generatoriai.

Iki trilijoninės sekundės dalies

„Naudojame įprastinius lazerius, spinduliuojančius regimą šviesą, tačiau mūsų lazerių spinduliuotė tokia galinga, kad jie įgreitina elektronus medžiagoje ir gali būti sukuriami rentgeno spinduliai“, – sakė FMTC Eksperimentinės branduolio fizikos laboratorijos vadovas dr. Artūras Plukis.

Lazerių sukeltos rentgeno spinduliuotės privalumas – femtosekundinė impulso trukmė. Panašią trukmę galima pasiekti tokiais greitintuvais kaip Europos branduolinių tyrimų centre CERN ar mažesniais. Tačiau femtosekundiniais lazeriais galima tiesiog ant stalo susikurti sistemą, atitinkančią 100 metrų dydžio greitintuvo sąlygas.

„Rentgeno spinduliais galima žadinti medžiagą, kad ji šviestų savo spalva, savomis rentgeno bangomis, ir bus matoma jos sudėtis. Taip pat galima gauti nuotrauką kaip trilijoninę sekundės dalį fotografuojančiu aparatu, pavyzdžiui, kas įvyksta lazerio apšvietos metu, pamatyti patį medžiagos sprogimą“, – pasakojo tyrėjas.

Atliekami moksliniai tyrimai bandant sukurti didelio šviesumo šaltinį ir gauti geros kokybės rentgeno spindulius turi didelę perspektyvą. Galutinis kompaktiškas įrenginys, skirtas medžiagų analizei, galėtų būtų naudingas ir verslo įmonėms.

Pastaruosius porą metų lazerių sukelta rentgeno spinduliuote susidomėta būtent dėl labai trumpos impulso trukmės. Kita susidomėjimo priežastis susijusi su dalelių fizika. Galimybė kurti ne tik rentgeno, bet ir didesnės energijos spindulius, gama kvantus, bei greitinti protonus. Pavyzdžiui, CERN vykdomas eksperimentas, kaip 27 kilometrų greitintuvą „sutrumpinti“ iki lazerio, telpančio kambaryje, ir greitinti daleles iki didesnių energijų.

Lietuviai diktuoja lazerių madas | MITA archyvo nuotr.
Lietuviai diktuoja lazerių madas | MITA archyvo nuotr.

Lazerių žvalgai

Vilniaus universiteto (VU) Lazerinių tyrimų centro mokslininkas prof. Mikas Vengris pabrėžė, kad VU lazerių mokslas subalansuotas tarp žinių generavimo, fundamentinių tyrimų ir verslui įdomių idėjų taikymo, naujų lazerių kūrimo.

„Esame tie žvalgai, kurie siunčiami nežinomomis mokslo kryptimis, turint tikslą sužinoti, kurios iš jų produktyvios, o kurios ne. Rasti įdomias sritis, naujus įdomius reiškinius, kurių dalis gali būti svarbūs kuriant ateities technologijas“, – sakė tyrėjas.

Pavyzdžiui, vienoje sėkmingiausių prof. Audriaus Dubiečio vadovaujamoje Ultrasparčiosios netiesinės optikos grupėje vykdomi šviesos, sklindančios skaidriomis medžiagomis, tyrimai. Jie atskleidžia labai įdomių, iki galo dar nesuprastų reiškinių. Lazerių pasiekiami šviesos laukai yra tokie stiprūs, kad medžiaga pakeičia savo savybes ir pradeda veikti ja sklindančią šviesą. Kaip juokavo prof. M. Vengris, šviesa pati save kutena sklisdama medžiaga ir pati juokiasi.

VU Didelio intensyvumo lazerių fizikos grupėje kilusios idėjos buvo panaudotos kuriant lazerius Ekstremalios šviesos infrastruktūrai (ELI). Pagal europinį projektą Rumunijoje, Vengrijoje ir Čekijoje steigiamos kelios galingos sistemos. Lietuvos lazerių įmonės „Šviesos konversija“ ir „Ekspla“ ELI laboratorijai Vengrijoje sukūrė lazerinį kompleksą SYLOS. Pasak prof. M. Vengrio, jis yra didysis brolis lazerio, kurio prototipas stovi VU Didelio intensyvumo lazerių fizikos laboratorijoje. Lazerio prototipą  sukūrė dr. Arūnas Varanavičius su kolegomis didelės galios lazeriniam kompleksui „Naglis“.

„Dabar mūsų tyrimai nukreipti į šio prototipo įdarbinimą ir naujo, dar tobulesnio, kūrimą. Vėl žiūrime į ateitį ir aiškinamės, kurios lazerinės technologijos leidžia pasiekti dar nepasiekto intensyvumo. Jungiame lazerių fizikos ir lazerius sudarančių optinių komponentų tyrimus“, – pasakojo projekto vadovas prof. M. Vengris.

Lazerinės nanofotonikos grupėje  prof. Roaldo Gadono ir dr. Mangirdo Malinausko vadovaujami  tyrėjai tiesioginio lazerinio rašymo būdu skaidriose terpėse ypač tiksliai formuoja trimačius mikro- ir nanodarinius. Jie gali būti taikomi mikrometrinių matmenų optikos, fotonikos, audinių inžinerijos srityse.

Pasak prof. M. Vengrio, dr. M. Malinauskas, vienas produktyviausių ir ryškiausių dabarties lazerių  mokslininkų, kviečiamas pirmininkauti lazerinės nanofotonikos sesijoms tokiose didžiausiose pasaulyje lazerių konferencijose, vykstančiose kartu su industrinėmis parodomis, kaip „Photonics West“ San Franciske, JAV, ir „Cleo Europe“ Miunchene, Vokietijoje.

Su pasaulio didžiaisiais

VU Lazerinės spinduliuotės ir medžiagos sąveikos grupė, vadovaujama prof. Valdo Sirutkaičio, turi daug bendrų temų su FTMC Lazerinių technologijų skyriaus, vadovaujamo dr. Gedimino Račiukaičio, laboratorijomis. Pavyzdžiui, šiuo metu aktyviai tiriami mikrodariniai – vadinamosios mikrolaboratorijos ant stiklo.

„Panaudojant lazerinius instrumentus kuriami mikrojutikliai turint tikslą naudoti juos kaip masinės gamybos produktus, kurie būtų chemiškai jautrūs ir reikėtų labai mažai tiriamosios medžiagos“, – aiškino prof. M. Vengris.

Taip pat aktyviai tiriami fotoniniai elementai, skirti valdyti pačią šviesą. Pasak mokslininko, elektronikos pramonėje daug aktualių uždavinių, kuriems spręsti reikia ypatingo tikslumo lazerių.

Tradiciškai stipri VU Lazerinių tyrimų centro sritis, išplėtota prof. V. Sirutkaičio, – standartizuotas optinių elementų testavimas pagal jų parametrų matavimus.  Metodikas komercializavo ir testus atlieka dr. Andriaus Melninkaičio įkurtas startuolis UAB „Lidaris“. Jo klientai – visi didieji pasaulio optikos, optinių elementų gamintojai ir pardavėjai.

VU tyrėjų sukurta lazerinės spektroskopijos įranga, kasdien naudojama pasaulio laboratorijose medžiagotyros matavimams, jau tapo ištisa „Šviesos konversijos“ produktų linija. Iš bendro medžiagų apdirbimo projekto, vykdyto kartu su UAB „Altechna“ atsirado įmonė „Workshop of Photonics“. VU Lazerinių tyrimų centras dalyvavo kuriant technologijas, kurios dabar taip pat yra komercializuotos – medžiagų mikroapdirbimui lazeriu skirtos staklės yra pagrindinis „Workshop of Photonics“ parduodamas produktas tarptautinėje rinkoje.

Į ją orientuojasi ir UAB „Femtika“, dar viena sėkminga nedidelė įmonė, įkurtą VU Lazerinių tyrimų centro darbuotojų. „Femtikos“ verslo sritis – nanofotoninių technologijų komercializavimas. Palyginti jauna įmonė gamina ir parduoda tiek mikroskopinius objektus, tiek pačias stakles ir lazerius.

Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūros (MITA) kuruojamas atviras mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros tinklas „OPEN R&D Lietuva“, subūręs visus valstybinius universitetus, mokslinių tyrimų institutus, mokslo ir technologijų parkus bei atviros prieigos centrus, padeda moderniausias technologijas plėtojantiems Lietuvos tyrėjams susitikti su mūsų šalies ir užsienio verslininkais, skatina jų bendradarbiavimą. Kad verslui būtų lengviau susigaudyti mokslo siūlomų paslaugų gausoje, MITA įkūrė Kontaktų centrą. Užtenka elektroniniu paštu atsiųsti užklausą (open@mita.lt), ir pateikiamas atsakymas, su kuo toliau reikėtų bendrauti.

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. Lietuviai kuria lazerį, padėsiantį kovoti su vėžiu
  2. Lietuviai virtualioje realybėje atkūrė nepakartojamą Rygos gyvenimą prieš 100-metį (video)
  3. Lietuviai didžiausi TV mėgėjai, estai – aktyviausi internautai
  4. Prasideda trečiasis „Mokslo sriubos“ sezonas! (video)
  5. „Mokslo sriuba“: Apie slėgį ir milžinišką lietuvių išradimą (video)
  6. Garsus Kalifornijos universitetas padės lietuvių startuoliui žengti į JAV prekybos rinką
  7. Lietuvos mokslas prisistato pasaulinėje technologijų parodoje Hanoveryje
  8. „Mokslo sriubą“: Kuo yra panašūs lietuvių ir lenkų nacionalistai? (video)
  9. Artėja didžiausias ekonomikos renginys pasaulio lietuviams Vilniuje
  10. Lietuvos mokslininkai aiškinasi, ar modernūs langai apsaugo nuo mikrobangų poveikio
  11. Baltijos sutartinė apskriejo pasaulį realiu laiku (video)
  12. „Mokslo sriuba“: lietuviški veido atpažinimo algoritmai yra vieni geriausių pasaulyje (video)
  13. Lietuviška elektronika įsitvirtina pasaulio rinkose

ALKO TURINYS

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Kiti Straipsniai

K. Driskius: Baltarusijoje Lietuvos daugiau nei Lietuvoje (nuotraukos)

K. Driskius: Baltarusijoje Lietuvos daugiau nei Lietuvoje (nuotraukos)

2021 03 01
ukmin.lt nuotr.

Lietuvos narystė Europos kosmoso agentūroje suteiks postūmį ateities verslui

2021 02 18
Lietuviai per mažai naudoja antivirusines programas

Lietuviai per mažai naudoja antivirusines programas

2021 02 12
Chirurgai virtualiai bendradarbiavo naudodami „Microsoft HoloLens 2“ technologiją | rengėjų nuotr.

Ateities medicina: 15 chirurgų pasitelkė mišrią realybę ir operavo pacientus būdami skirtingose pasaulio šalyse

2021 02 10
Nepaprasti būsimieji Lietuvos mokslininkai: bendradarbiavimas su verslu – neišvengiamas

Nepaprasti būsimieji Lietuvos mokslininkai: bendradarbiavimas su verslu – neišvengiamas

2021 02 08
Keltas | dfds.com

Lietuvos keliautojų nuotaikos – geriausios Baltijos šalyse

2021 02 06
Lietuviai iš santaupų išgyventų ilgiau nei latviai ar estai

Vokietijoje ir Nyderlanduose dirbę lietuviai gali kreiptis dėl mokesčių permokų

2021 02 05
I.K. Skrupskelis. Apie Valdą Rakutį

I.K. Skrupskelis. Apie Valdą Rakutį

2021 02 04
B. Žemaitienė. Apie Lenkijos okupuotą Vilniaus kraštą

B. Žemaitienė. Apie Lenkijos okupuotą Vilniaus kraštą

2021 01 26
CERN išvystytas technologijas taikantys Lietuvos startuoliai užsitikrino piniginę paramą

CERN išvystytas technologijas taikantys Lietuvos startuoliai užsitikrino piniginę paramą

2021 01 20
Rodyti daugiau

Naujienos

Ramūnas Karbauskis | asmeninė nuotr.
Lietuvoje

R. Karbauskis atviru laišku kreipėsi į Seimo narius dėl tradicinės šeimos išsaugojimo

2021 03 01
Žmogaus teisių organizacijos ragina Seimą apsispręsti dėl T. V. Raskevičiaus tinkamumo Seimo komiteto pirmininko pareigoms
Lietuvoje

Žmogaus teisių organizacijos ragina Seimą apsispręsti dėl T. V. Raskevičiaus tinkamumo Seimo komiteto pirmininko pareigoms

2021 03 01
vRugsėjo 1-oji | smm.lt nuotr.
Lietuvoje

Prasideda priėmimas į sostinės mokyklas

2021 03 01
MO muziejus virtualiai pristato naują parodą apie Vilnių (video)
Istorija

MO muziejus virtualiai pristato naują parodą apie Vilnių (video)

2021 03 01
Lietuvoje prasideda nauja vaizdo laida apie tvarumą „Refleksija“ – prabils ir pati Žemė (video)
Gamta ir ekologija

Lietuvoje prasideda nauja vaizdo laida apie tvarumą „Refleksija“ – prabils ir pati Žemė (video)

2021 03 01
Veterinarijos gydytojai pabrėžia skiepų svarbą
Gamta ir žmogus

Šeimininkams vėl sugrįžtant į darbus, būtina pasirūpinti naminiais gyvūnais

2021 03 01
Gaisrininkų automobilis | pagd.lt nuotr.
Gamta ir žmogus

Susižalojimai gaisruose: kokių klaidų nedaryti?

2021 02 28
Lėktuvas | sam.lt nuotr.
Gamta ir žmogus

Vasarį nuo pandemijos kenčiančiai aviacijai vilčių suteikė ir gėlės

2021 02 28


SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • Taip, apie K. Driskius: Baltarusijoje Lietuvos daugiau nei Lietuvoje (nuotraukos)
  • Pajūrietis apie Lietuvoje prasideda nauja vaizdo laida apie tvarumą „Refleksija“ – prabils ir pati Žemė (video)
  • Svajonė apie K. Driskius: Baltarusijoje Lietuvos daugiau nei Lietuvoje (nuotraukos)
  • Koks grožis! apie K. Driskius: Baltarusijoje Lietuvos daugiau nei Lietuvoje (nuotraukos)

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • R. Karbauskis atviru laišku kreipėsi į Seimo narius dėl tradicinės šeimos išsaugojimo
  • Žmogaus teisių organizacijos ragina Seimą apsispręsti dėl T. V. Raskevičiaus tinkamumo Seimo komiteto pirmininko pareigoms
  • Prasideda priėmimas į sostinės mokyklas
  • MO muziejus virtualiai pristato naują parodą apie Vilnių (video)

Skaitomiausi straipsniai

  • Č. Iškauskas. Žydai – A. Hitlerio tarnyboje peržiūrėta: 1728; komentarų: 16
  • Č. Iškauskas. Žydai – bolševikų tarnyboje peržiūrėta: 1062; komentarų: 14
  • Būti mitologu – su širdimi ir iš širdies peržiūrėta: 771; komentarų: 19
  • R. Karbauskis. Ar tradicinės šeimos gynimas bus pripažintas nusikaltimu? (video) peržiūrėta: 723; komentarų: 40
  • LVŽ šešėlinėje vyriausybėje bus aptartas ir 365 tūkst. visuomenės parašų surinkęs pareiškimas (tiesioginė transliacija) peržiūrėta: 710; komentarų: 10
  • K. Škirpa. Pareiškimas dėl šmeižto JAV spaudoje peržiūrėta: 623; komentarų: 4

Artimiausi renginiai

  1. Rasos

    2021-06-23 08:00 - 2021-06-24 17:00

Žiūrėti visus Renginiai

Kiti Straipsniai

K. Driskius: Baltarusijoje Lietuvos daugiau nei Lietuvoje (nuotraukos)

by Jonas Vaiškūnas
2021 03 01
4
K. Driskius: Baltarusijoje Lietuvos daugiau nei Lietuvoje (nuotraukos)

Fotomenininkas Klaudijus Driskius 2021 m. išvakarėse išleido knygą-nuotraukų albumą „Tirpstanti tapatybė: Baltarusijos lietuviai“ (V.: Tautos paveldo tyrimai, 2020, 192 p.)....

Skaityti toliau

Lietuvos narystė Europos kosmoso agentūroje suteiks postūmį ateities verslui

by Ditė Česėkaitė
2021 02 18
4
ukmin.lt nuotr.

Lietuvai atsiveria galimybės tapti Europos kosmoso agentūros (EKA) nare. Ekonomikos ir inovacijų ministrei Aušrinei Armonaitei suteikti įgaliojimai pasirašyti asocijuotos narystės...

Skaityti toliau

Lietuviai per mažai naudoja antivirusines programas

by Kristina Aleknaitė
2021 02 12
1
Lietuviai per mažai naudoja antivirusines programas

Trečdalis šalies gyventojų naudojasi menkai apsaugančiomis nemokamomis antivirusinėmis programomis, o devintadalis apskritai nenaudoja jokių. Tai rodo gyventojų nuomonės tyrimo duomenys....

Skaityti toliau

Naujausios pastabos

  • Taip, apie K. Driskius: Baltarusijoje Lietuvos daugiau nei Lietuvoje (nuotraukos)
  • Pajūrietis apie Lietuvoje prasideda nauja vaizdo laida apie tvarumą „Refleksija“ – prabils ir pati Žemė (video)
  • Svajonė apie K. Driskius: Baltarusijoje Lietuvos daugiau nei Lietuvoje (nuotraukos)
  • Koks grožis! apie K. Driskius: Baltarusijoje Lietuvos daugiau nei Lietuvoje (nuotraukos)
  • Žemyna apie R. Karbauskis. Ar tradicinės šeimos gynimas bus pripažintas nusikaltimu? (video)
Kitas straipsnis
Aušra Papirtienė | lrs.lt, O. Posaškovos nuotr.

A. Papirtienė: Dėl etatinio mokytojų darbo apmokėjimo modelio atlyginimai neturi mažėti

srtfondas Init

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | Visi rašiniai
Pradžia

 

Darbo skelbimai

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Apie Alkas.lt
  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai