Po Antrojo pasaulinio karo Torontas tapo didžiausiu lietuvybės židiniu Kanadoje. Čia įsikūrę lietuviai ne tik išsaugojo gimtąją kalbą ir papročius, bet ir sukūrė ištisą lietuviško gyvenimo pasaulį – su savais bendruomenės namais, bažnyčiomis, kredito unijomis, mokyklomis, slaugos namais ir Lietuvos vardą įamžinančiomis miesto vietomis.
Šį turtingą paveldą atskleidžia Valstybinės kultūros paveldo komisijos vykdomas Lietuvai reikšmingo kultūros paveldo Kanadoje tyrimas. Jo dėmesio centre šįkart atsidūrė Torontas – vienas svarbiausių lietuvių išeivijos centrų Šiaurės Amerikoje.
Komisijos pirmininkės doc. dr. Vaidutės Ščiglienės teigimu, į „U-Paveldo“ duomenų bazę jau įtrauktas 41 lietuviško paveldo objektas penkiose Kanados provincijose.
Pagal sukauptus duomenis parengtas teminis žemėlapis, kurį numatoma pristatyti spalio 31 d. Toronte, Kanados lietuvių bendruomenės renginių metu. 2027 m. planuojama išleisti ir Lietuvai reikšmingam Kanados kultūros paveldui skirtą leidinį.
Lietuvių namai – bendruomenės širdis
Pokariu į Kanadą atvykus gausiai lietuvių pabėgėlių bangai, Toronto lietuvių bendruomenė išaugo beveik iki 10 tūkstančių žmonių.
1952 m. Dundas ir Ossington gatvių sankryžoje įsikūrė pirmieji Lietuvių namai. Bendruomenei augant, jie tapo per ankšti, todėl 1973 m. Bloor ir Dundas gatvių rajone duris atvėrė naujieji Lietuvių namai.
Juose veikė daugiau kaip 30 lietuviškų draugijų ir sambūrių. Čia vykdavo tautinių švenčių minėjimai, koncertai, paskaitos, teatro vaidinimai ir lietuvių susitikimai.
Ypač svarbų vaidmenį Lietuvių namai atliko 1990–1991 m., kai Lietuva kovojo dėl nepriklausomybės atkūrimo ir tarptautinio pripažinimo.
Čia veikęs Kanados lietuvių bendruomenės Krizių centras skleidė žinias apie Lietuvos laisvės siekį, telkė išeiviją ir rengė politines protesto akcijas.
Bažnyčios, saugojusios lietuvišką tapatybę
Dar 1928 m. Toronte buvo įkurta Šv. Jono Krikštytojo lietuvių parapija. Ji tapo ne tik tikėjimo, bet ir lietuviško visuomeninio gyvenimo centru. Prie parapijos veikė mokykla, choras, biblioteka ir savišalpos draugija.
Po Antrojo pasaulinio karo išaugusiai bendruomenei prireikė naujų maldos namų.
1953 m. įsteigta Prisikėlimo parapija, kurios globa patikėta lietuviams pranciškonams. Naujoji Prisikėlimo bažnyčia Etobikoke (Etobicoke) duris atvėrė 2001 m.
Jos viduje išlikę ryškūs lietuviški ženklai – Aušros Vartų Dievo Motinos ir Vytauto atvaizdai, Gediminaičių stulpai, Rūpintojėlis.
Prisikėlimo parapija iki šiol yra vienas svarbiausių Toronto lietuvių telkimosi centrų. Čia veikia lietuvių bendruomenės ir fondo įstaigos, renkasi jaunimas, choristai ir sportininkai.
Lietuvių religinio gyvenimo istoriją mena ir buvusi evangelikų liuteronų Išganytojo bažnyčia. Nors lietuviška parapija 2017 m. buvo uždaryta, jos pastatas išliko.
Savitarpio pagalba – nuo kredito unijų iki slaugos namų
Toronto lietuviai rūpinosi ne tik savo kalbos ir kultūros išsaugojimu, bet ir vieni kitų gerove.
Pokariu naujiesiems atvykėliams nebuvo lengva gauti paskolas Kanados bankuose. Todėl lietuviai ėmė kurti savas finansinės savitarpio pagalbos įstaigas.
1952 m. Lietuvių namuose įvyko kredito unijos „Parama“ steigiamasis susirinkimas, o kitais metais ji pradėjo veikti. Šiandien „Parama“ laikoma didžiausia lietuviška kredito unija pasaulyje pagal turtą ir narių skaičių.
1962 m. Prisikėlimo parapijos nariai įsteigė dar vieną kredito uniją, šiandien vadinamą „Resurrection Credit Union“. Ji teikė finansines paslaugas lietuvių kalba, o dalį uždirbtų lėšų skyrė lietuvybei puoselėti ir Lietuvos laisvės siekiui remti.
Ypatingą bendruomenės rūpestį savo žmonėmis liudija lietuvių slaugos namai „Labdara“.
Juose skamba lietuvių kalba, gaminami lietuviški valgiai, švenčiamos tautinės ir religinės šventės. Tai vieninteliai Kanadoje slaugos namai, skirti lietuvių bendruomenei.
Toronto lietuvių pastangomis įkurti ir pensininkų namai „Vilniaus rūmai“, kurių pavadinimas primena Lietuvos sostinę.
Lietuvos vardas Toronto žemėlapyje
1973 m. Toronto lietuvių pastangomis buvęs Oakmount parkas buvo pavadintas Lietuvos parku.
Tai buvo daugiau nei miesto vietovardžio pakeitimas. Sovietinės okupacijos metais lietuviai siekė, kad Lietuvos vardas neišnyktų iš pasaulio žemėlapio ir nuolat primintų apie pavergtos tautos teisę į laisvę.
2013 m., iškilus sumanymui grąžinti senąjį parko pavadinimą, lietuvių bendruomenė ryžtingai pasipriešino. Lietuvos vardas buvo išsaugotas. Šiame parke Toronto lietuviai yra susibūrę ir giedoti „Tautiškos giesmės“.
Apie kitus Kanadoje išlikusius Lietuvos vardą įamžinančius ženklus – gatves, šventoves ir ežerų pakrantes – Alkas.lt jau yra rašęs.
Toronto kapinėse išlikę ir Lietuvos diplomatijos istorijos ženklai.
Park Lawn kapinėse palaidotas Lietuvos diplomatas, buvęs Klaipėdos krašto gubernatorius ir Lietuvos generalinis konsulas Toronte Vytautas Jonas Gylys.
Sovietinės okupacijos metais jis rūpinosi Lietuvos diplomatinio atstovavimo tęstinumu, telkė išeiviją ir padėjo išsaugoti diplomatinius archyvus.
Čia taip pat ilsisi pirmasis Lietuvos garbės generalinis konsulas Kanadoje Geraldas Lynhamas Porte Grantas-Suttie, šias pareigas ėjęs nuo 1937 iki 1949 m.
Lietuvybė, perduodama iš kartos į kartą
Pasak Paveldo komisijos pirmininkės V. Ščiglienės, Toronto lietuvių paveldas ypatingas tuo, kad čia išlikę ne pavieniai tautinės atminties ženklai, o ištisas lietuviško gyvenimo įstaigų ir bendruomenių tinklas.
„Toronte lietuviškas paveldas atsiskleidžia kaip gyvas institucijų tinklas – nuo bažnyčių ir bendruomenės namų iki kredito unijų, slaugos namų, parko ir diplomatijos atminties vietų. Tai rodo, kad diaspora ne tik saugojo prisiminimą apie Lietuvą, bet ir kūrė tvirtas struktūras, kurios padėjo lietuviškumui išlikti, veikti ir būti perduodamam kitoms kartoms“, – sako ji.
Ne visos istorinės lietuvių įstaigos šiandien tebeveikia. Vienos pakeitė paskirtį, kitos liko tik tautinės atminties vietomis. Tačiau jų istorija liudija, kiek daug gali nuveikti svetur įsikūrusi bendruomenė, siekianti išsaugoti savo tautinę tapatybę.
Valstybinė kultūros paveldo komisija „U-Paveldo“ duomenis kaupia nuo 2016 m. Prie lietuviško paveldo svetur pažinimo prisideda ir lietuviškas vietas pasaulyje tyrinėjantys keliautojai. Šie darbai padeda ne tik pažinti užsienio lietuvių istoriją, bet ir spręsti, kaip išsaugoti Lietuvai svarbų paveldą už valstybės ribų.
Paveldo komisija kviečia visus, žinančius apie dar neužfiksuotus lietuviško paveldo objektus užsienyje, prisidėti prie jų paieškos ir įamžinimo.
Parengta pagal Valstybinės kultūros paveldo komisijos pranešimą.
