Spalio 16-ąją Druskininkuose pasibaigė 24-oji tarptautinė menų šventė, šiemet pirmą kartą surengta nauju vardu – „Čiurlionio paliesti“. Nuo pavasario iki rudens trukusiuose renginiuose susitiko klasikinė ir liaudies muzika, džiazas, elektroninė muzika, fotografija ir netikėti meniniai sumanymai.
Šventėje pasirodė žinomi Lietuvos ir užsienio muzikai. Koncertai vyko ne tik salėse, bet ir gamtos apsuptyje. Klausytojai išgirdo pirmą kartą Lietuvoje atliktą latvių kompozitoriaus Pėterio Vasko koncertą violončelei ir orkestrui, Švendubrės miške skambėjusias lietuvių liaudies dainas ir neįprastą reginį „Čiurlionio sapnai“.
Naujas vardas – senos tradicijos tąsa
Šventės meno vadovė, iš Druskininkų kilusi pianistė Guoda Gedvilaitė-Goelė (Goehle) pasakoja, kad naujasis pavadinimas atsirado po 2025-ųjų, kai Lietuva minėjo Mikalojaus Konstantino Čiurlionio 150-ąsias gimimo metines.
„Mes, druskininkiečiai, visi esame vienaip ar kitaip Čiurlionio paliesti“, – sako pianistė.
Kartu su Druskininkų kultūros centru nuspręsta išsaugoti šį prasmingą vardą ir juo pavadinti ilgametę menų šventę. Jis atspindi ir renginio pobūdį, ir miesto, kuriame augo Čiurlionis, tapatybę. Ši meninė tradicija tęsia ankstesnių Druskininkų menų švenčių kelią.
Šių metų šventė pasikeitė ir savo trukme. Anksčiau dauguma koncertų vykdavo vasarą, o dabar jie buvo paskirstyti per kelis metų laikus. Šventė prasidėjo pavasarį, Druskininkuose žydint narcizams, ir pasibaigė spalio 16-ąją.
Toks sprendimas leido kiekvienam koncertui skirti daugiau dėmesio, išvengti renginių sutapimo ir pritraukti įvairesnių klausytojų.
Nuo Bacho iki lietuvių liaudies dainų
Šių metų programoje skambėjo Johano Sebastiano Bacho (Johann Sebastian Bach) „Goldbergo variacijos“, kamerinė muzika, liaudies dainos ir šiuolaikiniai kūriniai.
Scenoje pasirodė pianistai Viktoras Paukštelis, Petras Geniušas, Falis Pavris (Fali Pavri) iš Škotijos, Hansas Jakobas Štemleris (Hansjacob Staemmler) iš Vokietijos ir kiti atlikėjai.
Vienu ryškiausių muzikinių įvykių tapo pirmą kartą Lietuvoje atliktas Pėterio Vasko (Pēteris Vasks) koncertas violončelei ir orkestrui.
Ypatingą įspūdį paliko Švendubrės miške skambėjusios choro „Vilnius Voices“ savaip perteiktos lietuvių liaudies dainos. Gamta čia tapo ne vien koncertų aplinka, bet ir meninio reginio dalimi.
Dar vienas netikėtas sumanymas – „Čiurlionio sapnai“. Adas Gecevičius ir Vytautas Žarnauskas, pasitelkę džiazo būgnus, elektroninę muziką ir ant medžių kuriamus vaizdus, savaip perteikė Čiurlionio kūrybos pasaulį.
Šventėje taip pat pasirodė Klaipėdos varinių pučiamųjų kvintetas ir saksofonininkas Petras Vyšniauskas.
Čiurlionio kūrybinės laisvės dvasia
Pasak G. Gedvilaitės-Goelės, šventės siekis – ne vien atlikti Čiurlionio muziką, bet ir tęsti jo kūrybai būdingą skirtingų menų jungimo tradiciją.
„Čiurlionis buvo nepaprastai įvairiapusis kūrėjas – kompozitorius, dailininkas, rašytojas, mąstytojas, žmogus, kurio fantazija netilpo į vienos meno šakos rėmus“, – pabrėžia meno vadovė.
Jos teigimu, liaudies muzika sieja žmogų su jo šaknimis, klasika atveria muzikos istorijos lobyną, džiazas suteikia laisvės improvizuoti, o elektroninė muzika leidžia atrasti naujus garsų derinius.
Šventės rengėjai siekia, kad į koncertus ateitų skirtingų kartų žmonės. Jaunesni klausytojai per džiazą ar elektroninę muziką gali susidomėti klasika, o tradicinės muzikos mėgėjai – atrasti jiems mažiau pažįstamas kūrybos formas.
Gyva tradicija, kuri turi augti
Druskininkai turi ypatingą ryšį su Čiurlionio kūryba. Menininko vardas suteikia miestui savitą kultūrinį veidą, kurį dar labiau išryškino 2025-ieji Lietuvos kultūros sostinės metai.
Meno vadovės įsitikinimu, svarbu, kad Čiurlionio kūryba įkvėptų šiuolaikinius menininkus, jaunus muzikantus ir naujas klausytojų kartas. Šventės programoje buvo ir su jo atminimu siejamas gerumo sumanymas „Nepyk“.
„Tradicija, mano supratimu, nėra kažkas sustingusio. Ją reikia saugoti, bet kartu nuolat auginti, papildyti naujomis idėjomis. Tik tada ji išlieka gyva“, – sako pianistė.
Ji tikisi, kad „Čiurlionio paliesti“ taps vis plačiau žinoma meno švente, pritraukiančia klausytojus ne tik iš Lietuvos, bet ir iš užsienio.
Tarptautinę menų šventę „Čiurlionio paliesti“ rengia Druskininkų kultūros centras. Ją finansuoja Lietuvos kultūros taryba ir Druskininkų savivaldybė.
