Rudeniui įpusėjus, pats metas apžiūrėti savo kiemą, sodą ar sodybą. Per vasarą išaugusios gyvatvorės, išsikeroję krūmai, nudžiūvusios medžių šakos ar savaiminiais medeliais apaugę sklypo pakraščiai dažnai lieka nepastebėti, kol nenukrinta lapai.
Tačiau laukti pavasario ne visada išmintinga. Kai kuriuos darbus verta atlikti dar prieš žiemą, kad sniegas ir stiprūs vėjai nepridarytų nuostolių. Kita vertus, ne visus augalus rudenį galima genėti – netinkamu metu nukirptos šakos gali lemti, kad kitąmet nesulauksime žiedų ar gero derliaus.
Kaune įsikūrusios, visoje Lietuvoje dirbančios želdinių priežiūros įmonės „Plantaris“ vadovas Dominykas primena, kad ruduo yra tinkamas metas įvertinti medžių būklę, pasirūpinti pavojingomis šakomis ir suplanuoti kitų metų sodo priežiūrą.
Kodėl kiemą verta apžiūrėti rudenį?
Nukritus lapams geriau matyti medžių lajos, sausos ir pažeistos šakos, pasvirę kamienai. Tai, ką vasarą slėpė tanki žaluma, rudenį tampa akivaizdu.
Ypač svarbu apžiūrėti prie namų, ūkinių pastatų, šiltnamių ir takų augančius medžius. Žiemą ant šakų susikaupęs šlapias sniegas gali jas nulaužti, o stiprus vėjas – nuversti nusilpusį medį.
„Beveik kiekvieną pavasarį sulaukiame skambučių iš visos Lietuvos dėl tų pačių bėdų: šaka nulūžo ant stogo, gyvatvorė išgulė nuo sniego, medis pasviro link tvoros. Daugumą tokių problemų buvo galima pastebėti jau rudenį, tereikėjo laiku sureaguoti“, – sako „Plantaris“ vadovas.
Vis dėlto medžių priežiūra neturėtų virsti beatodairišku jų kirtimu. Pirmiausia reikia įvertinti, ar medį tikrai būtina šalinti, ar pakaktų išpjauti pavojingas šakas.
Pavojingi medžiai: kada būtina imtis darbo?
Senuose soduose neretai auga medžių, kurių šakos siekia pastatų stogus, o kamienai yra pasvirę ar pažeisti puvinio.
Ruduo ir žiema gali būti tinkamas metas tokiems medžiams tvarkyti. Kai medžiai be lapų, lengviau įvertinti jų lajų sandarą ir numatyti saugų genėjimą.
Prie pastatų augančius didelius medžius dažnai tenka pjauti dalimis, atsargiai nuleidžiant kiekvieną šaką. Tokius darbus saugiau patikėti patyrusiems specialistams. Netinkamas medžių genėjimas gali padaryti daugiau žalos negu naudos.
Svarbu prisiminti, kad saugotinų želdinių kirtimui ar intensyviam genėjimui gali reikėti savivaldybės leidimo. Prieš pradedant darbus būtina išsiaiškinti konkrečiam medžiui taikomus reikalavimus.
Gyvatvorės: spalį kirpti jau per vėlu?
Gyvatvores geriausia formuoti vasarą ir ankstyvą rudenį. Vėlyvas kirpimas gali paskatinti jaunų ūglių augimą, o šie nespės pasiruošti šalčiams.
Todėl spalio antroje pusėje tujų, buksmedžių ir daugelio kitų visžalių gyvatvorių stipriai karpyti nebereikėtų.
Jeigu gyvatvorė pernelyg išaugo, užstoja šviesą ar trukdo praeiti, rimtesnį jos žeminimą geriau suplanuoti ankstyvam pavasariui.
Formuojant gyvatvorę svarbu nepamiršti, kad jos apačia turėtų būti šiek tiek platesnė už viršų. Tuomet saulės šviesa pasiekia ir apatines šakas, todėl augalai išlieka tankesni.
Vaismedžiai: senų obelų neskubėkime iškirsti
Obelys ir kriaušės paprastai genimos žiemos pabaigoje arba ankstyvą pavasarį, kai nebėra didelių šalčių.
Rudenį verta apžiūrėti jų lajas ir, esant tinkamoms sąlygoms, pašalinti sausas, nulūžusias ar aiškiai pažeistas šakas. Stipraus genėjimo geriau vengti.
Vyšnias, trešnes ir slyvas patartina genėti šiltuoju metų laiku, dažniausiai po derliaus nuėmimo. Šių vaismedžių žaizdos šaltuoju laikotarpiu gyja prasčiau.
Senas sodas nebūtinai yra bevertis. Net keliasdešimties metų obelys, tinkamai ir palaipsniui atjaunintos, gali vėl gausiai derėti.
Ypač verta išsaugoti senųjų veislių vaismedžius. Jie yra ne tik derliaus šaltinis, bet ir mūsų sodininkystės paveldo dalis.
Kurių dekoratyvinių augalų rudenį geriau neliesti?
Ne visus krūmus galima genėti vienu metu. Forsitijos, alyvos ir pavasarį žydinčios lanksvos jau yra sukrovusios kitų metų žiedpumpurius.
Nukirpus jų šakas rudenį, pavasarį žiedų gali būti gerokai mažiau arba visai nebūti.
Didžialapių hortenzijų taip pat nereikėtų stipriai genėti, nes jos dažniausiai žydi ant praėjusių metų ūglių.
Šluotelinių ir medžiaginių hortenzijų pagrindinis genėjimas atliekamas ankstyvą pavasarį. Jų sudžiūvusius žiedynus galima palikti žiemai – jie puošia apsnigtą sodą.
Rožių pagrindinį genėjimą taip pat geriau atidėti pavasariui. Rudenį pakanka pasirūpinti jų paruošimu žiemai.
Uogakrūmiai ir avietės: ką galima tvarkyti dabar?
Vėlyvas ruduo tinka serbentams ir agrastams retinti. Nukritus lapams lengviau atskirti senas, menkai derančias, ant žemės gulančias ar krūmo vidų tankinančias šakas.
Įprastų vasarinių aviečių derėjusius dvimečius stiebus reikėtų išpjauti prie pat žemės.
Rudenį derančių, vadinamųjų remontantinių, aviečių priežiūra priklauso nuo pasirinkto auginimo būdo. Jeigu siekiama vieno gausesnio rudens derliaus, pasibaigus vegetacijai galima nupjauti visus stiebus.
Apleisti sklypo pakraščiai: ne viską būtina iškirsti
Per kelerius metus neprižiūrėtose sodybose ir sklypuose gali išaugti tankūs karklų, gluosnių, drebulių ar kitų savaiminių medžių sąžalynai.
Ruduo ir žiema tinkami tokiems plotams apžiūrėti bei tvarkyti. Tačiau prieš imantis pjūklo verta nuspręsti, kuriuos medžius išsaugoti.
Net savaime išaugę medžiai ir krūmai gali būti vertingi paukščiams, vabzdžiams ir kitiems gyvūnams. Todėl tvarkant teritoriją nebūtina visko iškirsti iki plikos žemės.
Kartais pakanka pašalinti nepageidaujamus ar pavojingus medžius, praretinti pernelyg tankius sąžalynus ir palikti sveikus, gražiai augančius medžius.
Kur dėti nugenėtas šakas ir nukritusius lapus?
Po rudens darbų dažnai lieka nemažai šakų, lapų ir kitų žaliųjų atliekų.
Šakas galima susmulkinti, o gautas medžio skiedras panaudoti kaip mulčią pomedžiams, krūmams ar gėlynams. Taip dirva apsaugoma nuo staigių temperatūros svyravimų ir drėgmės netekimo.
Sveikus lapus galima kompostuoti arba dalį jų palikti po medžiais ir krūmais. Lapų sluoksnyje žiemoja įvairūs naudingi bestuburiai, todėl visiškai iššluoti kiekvieną sodo kampelį nėra būtina.
Ligų stipriai pažeistas augalų dalis reikėtų tvarkyti atskirai, atsižvelgiant į ligos pobūdį.
Žaliųjų atliekų deginimas daugelyje vietų draudžiamas arba ribojamas. Be to, deginant šakas ir lapus teršiamas oras. Jei atliekų negalima panaudoti savo sklype, jas galima pristatyti į žaliųjų atliekų surinkimo aikšteles.
Ką dar verta padaryti iki žiemos?
Prieš ateinant šalčiams pravartu dar kartą apeiti visą kiemą ir įvertinti jo būklę.
Pirmiausia reikėtų pasirūpinti pavojingai kabančiomis šakomis, apžiūrėti senus medžius ir patikrinti, ar jų šakos nesiekia pastatų.
Taip pat verta sutvarkyti takus, surinkti nuo vejos storus lapų sluoksnius, pasirūpinti jaunų medelių apsauga nuo kiškių ir stirnų. Apie tai, kaip paruošti veją artėjančiai žiemai, „Alkas.lt“ rašė ir anksčiau.
O kai kuriuos darbus geriau palikti vėlesniam laikui. Pavasarį žydinčių krūmų genėjimas, stiprus gyvatvorių trumpinimas ar senų vaismedžių atjauninimas turi būti atliekami atsižvelgiant į augalų rūšį ir metų laiką.
Tvarkingas kiemas nebūtinai turi būti iškarpytas ir iššluotas iki paskutinio lapo. Geriausia, kai žmogaus priežiūra padeda išsaugoti sveikus augalus, o sodas išlieka gyvas ir žiemą.
Parengta pagal želdinių priežiūros įmonės „Plantaris“ patarimus, BNS pranešimą.
