Šeštadienis, 19 liepos, 2025
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Gamta ir žmogus Gamta ir ekologija

Jūrų muziejuje atidarytas Baltijos jūros gyvūnų centras

www.alkas.lt
2022-10-27 09:00:30
1
Jūrų muziejuje atidarytas Baltijos jūros gyvūnų centras | lrv.lt nuotr.

Jūrų muziejuje atidarytas Baltijos jūros gyvūnų centras | lrv.lt nuotr.

Lietuvos jūrų muziejuje kartu su Aplinkos ministerija spalį surengta konferencija „Gyvūnų gerovės, apsaugos ir globos pokyčiai Lietuvoje:

rezultatai, sumanymai ir iššūkiai ateičiai“ pažymėjo naujojo muziejaus centro – Baltijos jūros gyvūnų reabilitacijos centro veiklos pradžią. Pirmieji šio centro „klientai“ bus jau ateinančio pavasario ruoniukai rastinukai.

Bus gydomi nukentėję jūrų gyvūnai

Baltijos jūros gyvūnų reabilitacijos centras – naujausias ir itin ambicingas Jūrų muziejaus projektas. Jis svarbus ne tik muziejui, ne tik Klaipėdai, net ir ne vien tik Lietuvai, o ir visoms kitoms šalims prie Baltijos jūros.

Šio centro siekis – slaugyti ir gydyti nuo žmogaus ūkinės veiklos nukentėjusius ruonius ir paukščius, o vėliau juos paleisti laisvėn.

Čia siekiama sukurti šiuolaikinius mokslo ir praktikos standartus atitinkančią jūros gyvūnų tyrimų ir gelbėjimo sistemą, vykdyti gyvūnų biologijos tyrimus bei skatinti visuomenės švietimą.

Centras pirmiausia skiriamas Baltijos jūros ruoniukų gydymui ir reabilitacijai. Baltijos jūros gyvūnų reabilitacijos centro dėka Lietuva turės daugiau galimybių prisidėti prie Baltijos jūros gyvūnų ir visos ekosistemos gerovės.

Baltijos jūra yra viena labiausiai užterštų jūrų, kurios likimas priklauso tik nuo mūsų sąmoningumo bei veiksmų. Jau dabar galime stebėti, kaip dėl žmonių veiklos kenčia Baltijos jūros gyvūnai.

Ruonių jaunikliai gelbstimi jau 30 metų

Pilkieji ruoniai – didžiausi Baltijos jūros žinduoliai, dažniausiai sutinkami Lietuvos pakrantėje. Be jų Baltijos jūroje gyvena dar dvi ruonių rūšys – žieduotieji bei paprastieji, ir vienas banginis – paprastoji jūrų kiaulė.

Atsikuriančioje Baltijos pilkųjų ruonių populiacijoje jau yra apie 30 000 šios rūšies individų. Iki Antrojo pasaulinio karo Baltijoje gyveno apie 100 000 ruonių.

Kiekvienais metais Lietuvos pajūryje randama daugiau kaip 20 paliktų pilkųjų ruonių jauniklių ar sužalotų suaugusių ruonių.

Viena pagrindinių to priežasčių – žmogaus ūkinė veikla – žvejyba, laivyba, plastiko ar cheminė jūros tarša. Paskutiniu metu jaučiama ir didelė klimato kaitos įtaka.

Lietuvoje sužeisti, sergantys ruoniai ar pasimetę ruonių jaunikliai yra gydomi Lietuvos jūrų muziejuje, o sustiprėję paleidžiami atgal į Baltijos jūrą.

Tačiau muziejininkai iki šiol ruoniais rūpinosi neturėdami tam tinkamų patalpų. Ruoniukai pirmiausia patekdavo į administracinį pastatą, kurio viename kabinetų yra jiems įrengtos dvi vonios.

Žmogaus veikla keičia Baltiją

Lietuvos jūrų muziejaus Jūrų žinduolių ir paukščių skyriaus vedėjas Arūnas Grušas, jau daugiau nei trisdešimt metų gelbstintis šiuos gyvūnus, teigia, kad būtent dėl žmogaus veiklos keičiasi Baltijos jūra – ji tampa nepalanki gyvūnams.

Kita priežastis – žuvies trūkumas Baltijos jūroje.

Manoma, jog 80 proc. Baltijos jūros žuvų resursų yra sunaikinta, tad ruonėms ne visada pavyksta sukaupti pakankamai energijos žindymo laikui.

Patelė vaikus prižiūri tik 15, daugiausia – 20 dienų, per tą laiką ruoniukai turi užaugti nuo 14–15 iki 40-50 kilogramų svorio dėka labai riebaus motinos pieno.

Jeigu ruoniukai tiek svorio neprisiaugina, jiems nebeužtenka riebalų sluoksnio, apsaugos nuo šalčio, energijos, kad jie galėtų patys savarankiškai plaukioti ir maitintis.

Jūra juos išsekusius išmeta į krantą. Vien šiais metais tokių jauniklių į muziejų pateko net 22, trijų išgelbėti nepavyko.

Per tą visą veiklos laiką – daugiau nei 30 metų – Lietuvos jūrų muziejuje buvo išgydyta ir paleista į laisvę jau pusantro šimto Baltijos ruonių jauniklių.

Baltijos pilkieji ruoniai | Organizatorių nuotr.
Baltijos pilkieji ruoniai | Organizatorių nuotr.

Moksliniai tyrimai padės išsaugoti jūrų gyvybę

Per pastaruosius 10 metų daugėja ir kritusių Lietuvos pakrantėje ruonių. Vien per paskutinius ketverius metus rasta daugiau nei 200 gaišenų.

Tirti, kodėl gaišta ruoniai yra labai svarbu, nes tik taip galime sužinoti daugiau apie Baltijos jūros būklę, pabrėžiama tiek Europos Parlamento ir Tarybos jūrų strategijos pagrindų direktyvose, tiek Helsinkio komisijos dokumentuose, kuriais remiantis kuriama visa įstatyminė aplinkosaugos bazė.

Šie tyrimai svarbūs ir dėl to, kad taip sužinoma ne tik apie Baltijos jūros būklę, bet ir apie ruonių populiacijos sveikatos būklę, jų mirties priežastis.

Nugaišusių ruonių tyrimai yra svarbi monitoringo dalis, kadangi tik tęstinis ir sinchronizuotas visų HELCOM šalių darbas gali atsakyti į klausimus apie ruonių sveikatos būklę.

Europos Sąjungos standartais grįstas požiūris į aplinkosaugą ir rūpestis konkrečiais gyvūnais paskatino Lietuvos jūrų muziejų bendradarbiauti su Aplinkos ministerija.

Šio bendradarbiavimo dėka buvo gautas dalinis finansavimas Baltijos jūros gyvūnų reabilitacijos centro statybai.

Centras savo veikla papildys Lietuvos jūrų muziejaus kompleksą. Baltijos jūros gyvūnų reabilitacijos centro pastatą projektavo UAB „Archko“.

Architektai siekė pastato siluete atkartoti aplinkinės gamtos – kopų formas, todėl jis labai darniai įsilieja į lengvai pažeidžiamą Kuršių Nerijos gamtovaizdį.

Pagrindinio želdinto stogo plotas yra 510 m2, kiti apželdinti stogai apims 200 m2 plotą. Centre gyvūnams įrengti šeši vidiniai baseinai, keturi – atviri, lauko. Didžiojo baseino tūris – net 280 m3. Paukščiams įrengtas specialus baseinas.

Naujajame centre žadamapriimti iki 30–40 ruoniukų. Centras bus skirtas ne tik ruoniukams, bet ir jūriniams paukščiams. Mokomąją centro funkciją papildys speciali savarankiško pažinimo paroda.

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. Duris atvers pirmasis šalyje Baltijos jūros gyvūnų reabilitacijos centras
  2. Lietuvos jūrų muziejuje atidaromas Delfinų terapijos centras
  3. Jūrų muziejuje – 16 priglaustų ruoniukų
  4. Lietuvos jūrų muziejuje globojami net 22 ruoniukai
  5. Jūrų muziejuje išslaugytas ruoniukas grįžo namo (nuotraukos)
  6. Pajūryje pradedama statyti „sanatorija“ nukentėjusiems Baltijos jūros gyvūnams
  7. Jūrų muziejuje jėgas stiprina 19 rastų ruoniukų
  8. Jūrų muziejuje – rekordinis gydomų ruonių jauniklių skaičius
  9. Rengiamos priemonės Baltijos jūros aplinkos būklei gerinti
  10. Apie Baltijos jūros paslaptis
  11. Sukurtas Gyvūnų gerovės metų logotipas – vaizduojantis gyvybės medį
  12. Šiaurės vėjas į Jūrų muziejų „pripūtė“ ruoniukų
  13. Jūros taršą stebės dar nematyti orlaiviai
  14. Keičiamos Laukinių gyvūnų naudojimo taisyklės
  15. Nebeliks galimybės savavališkai aptverti mišką prisidengiant laukinių gyvūnų laikymu

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Pastabos 1

  1. žmogus, pirmiausia, says:
    3 metai ago

    yra gyvūmas: jis valgo, tuštinasi ir dauginasi. Bet to mažai. Nežiūrint savo laikinumo, žmogus vagia, kaupia turtus, meluoja, teršia gamtą, politikuoja ir ne tik, bet anksčiau ar vėliau jam ateina Vėlinės. Koks žmogaus bukumas ir menkystė. Ar tame centre bus ir žmogus patalpintas? Cha-cha-cha!

    Atsakyti

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Naujienos

Dviračių takas
Lietuvoje

Radviliškyje atsiras 15 kilometrų naujų dviračių takų

2025 07 18
Smiltynės perkėla
Lietuvoje

Smiltynės perkėlos laukia pertvarka

2025 07 18
Maistas, maisto ruošimas
Lietuvoje

Aštuoniose mokyklose vaikai permokėjo už maistą

2025 07 18
Kelias Vilnius–Kaunas–Klaipėda | vialietuva.lt nuotr.
Lietuvoje

Tvarkomas kelio Vilnius–Kaunas–Klaipėda ruožas prie Kryžkalnio  

2025 07 18
Dviračių saugykla
Gamta ir žmogus

Per 2 metus sostinėje atsiras per 100 dviračių saugyklų

2025 07 18
Birštonas. Vytauto parkas | voruta.lt nuotr.
Lietuvoje

Ministerija siūlo atnaujinti kurortinio statuso reikalavimus

2025 07 18
Automobilis BMW
Gamta ir žmogus

Greičio mėgėjų įpročiai nesikeičia

2025 07 18
Saulės elektrinė
Energetika

Saulės energija galima naudotis ir bute

2025 07 18

SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • Straipsnis +laida apie Karštis ir sveikata: kaip apsisaugoti karštomis vasaros dienomis?
  • Be Puaro neapsieisime? apie NeRedaguota: Ką nuslėpė nuo Lietuvos? Saulius Poderis
  • Budweiser apie K. Urba. Baltų raida ir virsmai
  • +++ apie D. Kuolys. Nusiginklavimas (IV)

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Z. Vaišvila. VRK – robotai ar žmonės?
  • Radviliškyje atsiras 15 kilometrų naujų dviračių takų
  • Smiltynės perkėlos laukia pertvarka
  • A. Juodpusis. Šaknys. Medžio ir Žmogaus…

Kiti Straipsniai

Smiltynės perkėla

Smiltynės perkėlos laukia pertvarka

2025 07 18
Birštonas. Vytauto parkas | voruta.lt nuotr.

Ministerija siūlo atnaujinti kurortinio statuso reikalavimus

2025 07 18
Saulės elektrinė

Saulės energija galima naudotis ir bute

2025 07 18
Donatas Bielkauskas

Klaipėdoje – Donato Bielkausko koncertas „Garsų dedikacija Dionyzo Varkalio atminimui“

2025 07 18
Pikeliškių dvaras

Paveldo komisija Vilniaus rajone: dvarai, verbos ir bendruomenės – tarp paveldosaugos misijos ir kultūrinės paskirties

2025 07 18
Oskaras Milašius

Oskaro Milašiaus 150-metis bus minimas Lietuvoje ir Prancūzijoje

2025 07 18
Diskusijos akimirka centro surengtoje tarptautineje konferencijoje 2024 m

Lieka galioti LGGRTC direktoriaus priimti sprendimai keisti gatvių pavadinimus

2025 07 18
Į skautų stovyklą Kairėnuose susirinks daugiau nei 2300 skautų iš viso pasaulio!

Panevėžys ruošiasi tapti Lietuvos skautų centru

2025 07 17
Pratybos

Panevėžio rajone – taktikos pratybos „Karaliaus kirtis 2025“

2025 07 17
Latvijos moksleivių dainų šventė 2025 m.

Lietuvos delegacija lankėsi Latvijos moksleivių dainų šventėje

2025 07 17

Skaitytojų nuomonės:

  • Straipsnis +laida apie Karštis ir sveikata: kaip apsisaugoti karštomis vasaros dienomis?
  • Be Puaro neapsieisime? apie NeRedaguota: Ką nuslėpė nuo Lietuvos? Saulius Poderis
  • Budweiser apie K. Urba. Baltų raida ir virsmai
  • +++ apie D. Kuolys. Nusiginklavimas (IV)
  • Rimgaudas apie Darius ir Girėnas įamžinti šveicariškame laikrodyje
 
 
 
 
 
Kitas straipsnis
Rugpjūčio 10-oji | Alkas.lt koližas

Siūloma sudaryti Seimo laikinąją komisiją 2021-ųjų rugpjūčio 10-osios įvykiams prie Seimo tirti

Sekite mus Feisbuke

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

Alkas.lt su Jūsų parama – už lietuvišką Lietuvą!

Furnitūra | fs22 mods | ket testai | Farming Simulator 25 mods | Inbank vartojimo paskolos | FS25 | fs25 mods | DARBO SKELBIMAI

 

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai