Aplinkos ministerija pristato originalų Gyvūnų gerovės metų logotipą, kuris vaizduoja iš Lietuvoje gyvenančių laukinių ir naminių gyvūnų sukomponuotą gyvybės medį.
Jis lydės šiai progai skirtus renginius ir sumanymus, papuoš suvenyrus. Logotipą gali naudoti visos įstaigos ir organizacijos savo veikloms ar renginiams, kurie siejasi su gyvūnų gerovės tema, pažymėti.
Gyvybės medis – tai mitinis motyvas, kuris bendras giminingoms indoeuropiečių tautoms, ir ne tik joms. Kol nebuvo gyvybės medžio, viešpatavo chaosas, o jam išaugus įsivyrauja tvarka.
Per medį eina pasaulio ašis, sujungianti požemį ir dangų. Kartu medis įkūnija stabilumą, tai lyg atramos taškas.
Nors gerovės nusipelno visi gyvūnai be išimties, į logotipą visi netilptų. Todėl buvo pasirinkta keletas „atstovų“, kurie garsiausiai komunikuoja gyvūnų problemas Lietuvos žiniasklaidoje.
Logotipas sukomponuotas iš 15 rūšių gyvūnų, tiek naminių, tiek laukinių: tai kalakutas, arklys, višta, žąsis, čiurlys, bitė, varlė, gyvatė, katė, šuo, ežys, vilkas, kiškis, meška ir lašiša.
Primename, kad Gyvūnų gerovės metų minėjimo planas, kurį parengė Aplinkos ministerija, apima daugiau kaip 70 sumanymų, renginių ir veiklų gyvūnų gerovės apsaugai gerinti, visuomenės sąmoningumui didinti. Prie jo įgyvendinimo prisideda daugiau kaip 30 institucijų ir organizacijų.
Ministerija šiemet tobulins laukinių gyvūnų gerovę užtikrinančius teisės aktus ir kurs gyvūnų gerovei palankią aplinką užtikrindama bazines laisves ir sąlygas.
Šiandien vyksta didelio susidomėjimo ir daugiau nei 200 dalyvių sulaukęs nuotolinis seminaras „Laukiniai gyvūnai ir mes: kuriant gyvūnų gerovei palankią aplinką Lietuvoje“.
Jame aptariama gyvūnų gerovės samprata ir matavimo būdai, pristatomas teisinis laukinių gyvūnų gerovės reguliavimas, dažniausios gyvūnų laikymo klaidos.
Taip pat pristatytas Laukinių gyvūnų globos centro projektas, Lietuvos zoologijos sodas ir Lietuvos jūrų muziejus dalinasi savo patirtimi.
Žinovai iš užsienio dalinasi gerosiomis praktikomis apie gyvūnų laikymą ir gerovę zoologijos soduose.
Rudenį kartu su Žemės ūkio ministerija bei Valstybine maisto ir veterinarijos tarnyba bus rengiama konferencija svarbioms gyvūnų apsaugos ir gerovės problemoms aptarti.
Konferencijas ir pamokas numato ir pavaldžios Aplinkos ministerijai įstaigos: Lietuvos zoologijos sodas, Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba.
Aplinkos apsaugos departamentas griežčiau kontroliuos, kaip laikomi laukiniai gyvūnai, prekybą jais ar kitokį naudojimą.
Numatyti leidybos ir viešinimo sumanymai, žinių gyvūnų gerovės klausimais sklaida, konferencijos, kultūriniai, pažintiniai, mokomieji renginiai tikslinėms grupėms – mokiniams, gyvūnų laikytojams, visuomenei, kitos veiklos (inkilų kėlimas, žuvų gelbėjimo darbai, kai vandenyje trūksta deguonies ir pan.)
Sprendimą paskelbti 2022 m. Gyvūnų gerovės metais priėmė Seimas, atsižvelgęs į pastaraisiais metais atskleistus žiauraus elgesio su gyvūnais atvejus, išaiškintas nelegalias veisyklas, gyvūnų teisių pažeidimus namų ūkiuose, privačiuose zoologijos soduose, siekdamas šviesti visuomenę apie gyvūnų gerovės svarbą ir kurti jai palankią aplinką Lietuvoje.
Kodėl tame medyje nėra žmogaus? Siūlyčiau skubiai papildyti paveikslėlį, nupiešiant šaką, ant kurios sėdi vyras arba moteris (be viršsvorio, kad šaka atlaikytų). Tik jau nebandykite įrodinėti, kad žmogus ne gyvūnas.