Liepos 12 d. jau septintąjį kartą Lietuvos kariuomenės Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino štabo bataliono Garbės sargybos kuopos kariai, vilkintys rekonstruotomis XIV a. Lietuvos didžiosios kunigaikštystės karių uniformomis, kartu su riteriais iš įvairių Lietuvos ir užsienio istorinių klubų, dalyvaus Žalgirio mūšio inscenizacijoje Griunvalde (Lenkija). Inscenizuotame mūšyje 17 Lietuvos karių kausis jungtinės kariuomenės gretose kaip Lietuvos didžiosios kunigaikštystės kariai.Inscenizacijoje dalyvausiantys kariai ir jų pagalbininkai jau įsikūrė viduramžiškai įrengtoje stovykloje, kurioje gyvena viduramžių laikotarpio stilistikos palapinėse, naudoja tam laikotarpiui būdingus rakandus ruošdami valgį, tvarkydami ginklus ir ilsėdamiesi.
Žalgirio mūšio inscenizacijos Lenkijoje pradėtos rengti nuo 1998 metų. Renginys sutraukia apie šimtą tūkstančių žiūrovų, jame dalyvauja riteriai iš visos Europos. Nuo 2008 m. Žalgirio mūšio inscenizacijoje dalyvauja ir Garbės sargybos kuopos kariai, o nuo jubiliejinių 600-ųjų Žalgirio mūšio metinių, 2010 m., mūšio inscenizacijoje Griunvaldo lauke Vytauto Didžiojo vaidmenį atlieka Lietuvos kariuomenės atstovas majoras Donatas Mazurkevičius.
1410 m. liepos 15 d. laimėtas Žalgirio mūšis – vienas didžiausių ir reikšmingiausių mūšių. Lietuvos didžiojo kunigaikščio Vytauto ir Lenkijos karaliaus Jogailos vadovaujama jungtinė Lietuvos didžiosios kunigaikštystės ir Lenkijos karalystės kariuomenė sumušė Kryžiuočių ordiną ir sustabdė du šimtus metų trukusią jo agresiją į Rytus. Dėl šios pergalės buvo nustota puldinėti ir grobstyti Lietuvos kunigaikštystės žemes. Pergalingas Žalgirio mūšis – Lietuvos istorinis pasididžiavimas, įvykis, sustiprinęs ir iškėlęs Lietuvos autoritetą tarp Europos ir Azijos valstybių.
Susiję straipsniai:
- Lietuvos kariai dalyvaus Žalgirio mūšio atkūrime (nuotraukos)
- Lietuvos kariai dalyvavo Žalgirio mūšio vaidinime (nuotraukos)
- Žalgirio mūšio atodangos atsiveria Medininkų pilyje
- T. Baranauskas. Žalgirio mūšis
- Vyks knygos „Kas laimėjo Žalgirio mūšį? Istorinio paveldo dalybos Vidurio ir Rytų Europoje“ sutiktuvės
- Mėlynųjų Vandenų mūšio pergalei atminti Podolės Kamenece įvyks festivalis „Laiko vartai“
- Siūloma 2014-uosius paskelbti Oršos mūšio metais
- A. Butkus. Lietuvos ir Lenkijos santykiai bei Vilniaus lenkų nuostatos
- R. Vaičiulis. Sutelktomis jėgomis prieš šapokinę Lietuvos istoriją (I dalis)
- R.Vaičiulis. Sutelktomis jėgomis prieš šapokinę Lietuvos istoriją (II dalis)
- Kviečia paroda Trakų salos pilyje – „Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės pilys paveiksluose“
- Lietuvos lenkas R.Maceikianecas: Mes su lietuviais – tos pačios genties žmonės
- A. Mišeikis. Pamąstymai apie Lietuvos ir Lenkijos santykius
- V.Turčinavičius. Vinco Krėvės vizija – susigrąžinti Vilnių
- Ekranuose pasirodys dokumentinis filmas „1410. Žinomas nežinomas Žalgiris“
- Viduramžių teutonų riteriai reikalaus pagarbos istorijai piketuodami
- Kas rašoma baltarusių vidurinėms mokykloms skirtoje mokymo priemonėje
- Kauno rajonas stiprina bendradarbiavimą su Varmijos-Mozūrijos vaivadija
- Istorikų suvažiavime – diskusijos apie istoriko misiją
- M. Jučas. Nauja knyga apie Vytautą Didįjį
- Valdovų rezidencijos keturių imperijų sostinėje
- A. Butkus. Nesolidari baltiškoji Lietuva (II)
- A. Liekis. Suvalkų sutartis – Lenkijos agresijos aktas (IV)
- Medininkų pilyje bus pristatytas tapytojo G. Kazimierėno paveikslas „Rūstybės diena“
- L.V.Medelis. Mykolas Riomeris Lietuvis (I)
- V. Ališauskas: Jokios Birutės Kęstutis nepažinojo
- Č. Iškauskas. Kada Lietuvą pasiglemš Baltarusija?
- Pagoniška pilis Vilniaus apylinkėse
- Lietuvių kultūros ir meno savaitgalis Seinuose ir Krasnogrūdoje
- E. Bunka. Paskutinis Vytauto Didžiojo pagoniškas ąžuolas?
Kodėl ne Lietuvoje?