Siekiant įgyvendinti užsibrėžtus Europos žaliojo kurso tikslus, vystyti bioekonomiką bei sunkiai nuspėjamoje geopolitinėje padėtyje užtikrinti nacionalinį saugumą, vis svarbesnis vaidmuo tenka šalies miškininkystės sektoriui.
Atsižvelgdama į tai, kad universitetinį išsilavinimą įgijusių miškininkų poreikis ateityje augs, šią valstybei strategiškai svarbią studijų kryptį pasirinkusius pirmakursius Aplinkos ministerija jau nuo ateinančių mokslo metų skatins solidžiomis stipendijomis – 200 eurų dydžio skatinamąsias stipendijas kiekvieną mėnesį gaus dešimt Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos (VDU ŽŪA) Miškų ir ekologijos fakulteto pirmosios pakopos Miškininkystės studijų programos pirmojo kurso studentų, nusiteikusių naujoviškoms tarpdisciplininėms studijoms.
Poreikis – 52 miškininkystės studijų pirmakursiai kasmet, priimama vos 13
„Miškininkystės sektoriui keliami labai atsakingi uždaviniai. Todėl auga ir ateityje augs kvalifikuotų, šiuolaikiškų žinių bei gebėjimų įgijusių šios srities žinovų poreikis.
Atliktas tyrimas atskleidė, kad kasmet į miškininkystės bakalauro universitetines studijas reikėtų priimti po 52 pirmakursius.
Deja, ir dėl demografinių priežasčių, ir dėl klaidingo pastarojo meto naratyvo apie miškininko vaidmenį visuomenėje, susidomėjimas šia profesija yra sumenkęs.
2020 m. į šią programą buvo priimta 15 studentų, 2021 m. – 13 studentų. Todėl padėtį būtina keisti neatidėliojant“, – teigia aplinkos viceministras Danas Augutis, Aplinkos ministerijoje kuruojantis gamtos apsaugos, miškų, saugomų teritorijų ir kraštovaizdžio sritis.
Siekiant Europos žaliojo kurso tikslų – didėjantis darbo vietų pasirinkimas miškininkystės profesionalams
Pasak viceministro, miškai yra svarbiausia Lietuvos ekosistema ir didžiulis turtas. Tinkamai šiuo turtu rūpintis užtikrinant ekosistemos tvarumą – profesionalų uždavinys, todėl jų darbas tampa vis sudėtingesnis.
Jeigu anksčiau svarbiausia miškininkų užduotis buvo tiekti medieną, pastaruoju metu iškelti uždaviniai šią medieną užauginti sveiką, užtikrinti tvarumą, saugoti biologinę įvairovę, tinkamai rūpintis rekreaciniais miškais.
„Įgyvendindami Žaliojo kurso tikslus, švelnindami klimato kaitą turime veiksmingai išnaudoti miško ekosistemą, kad ji gebėtų sugerti kuo daugiau CO2.
Kartu pačius miškus turime pritaikyti klimato kaitai ilgalaikėje perspektyvoje atitinkamai keisdami medynų rūšinę sudėtį.
Nacionalinio miškų susitarimo, kurio procedūros šiuo metu eina į pabaigą, dalyviai yra sutarę, kad iki 2050 m. miškingumas Lietuvoje turėtų padidėti iki 40 proc.
Visa tai didins ir miškininkystės žinovų veiklos lauką. Lietuvoje įvyko tektoninis lūžis, kai savo centralizuoto šildymo sistemą nukreipėme į biokurą.
Tai mūsų sėkmės istorija, kuri didina miško svarbą. Šalyje sparčiai vystosi medienos pramonė, vis daugiau atsinaujinančių išteklių, t. y. medienos, jau artimoje ateityje pageidaus ir statybų, ir besivystantis bioekonomikos sektoriai, todėl strateginis valstybės tikslas – turėti tvarią miško ekosistemą, kurioje vyrautų balansas tarp ekonominių, rekreacinių ir aplinkosauginių tikslų.
Tad jaunus ambicingus žmones, norinčius būti aktyviais šių procesų dalyviais, skatiname rinktis perspektyvią miškininko profesiją“, – ragina D. Augutis, atkreipdamas dėmesį, kad darbo vietų spektras šios srities profesionalams bus labai platus ir įdomus tiek viešajame, tiek privačiame sektoriuose – nuo retų rūšių stebėsenos iki valstybinės miško politikos formavimo veiklos.
Siekdama spręsti žinovų trūkumo problemą ir garsinti miškininko profesiją, Aplinkos ministerija skyrė tikslines stipendijas Miškininkystės bakalauro studijas pasirinkusiems pirmakursiams.
Galimybė iš Aplinkos ministerijai skirtų asignavimų skirti tikslines skatinamąsias stipendijas numatyta Vyriausybės patvirtintame Paramos aukštųjų mokyklų studentams skyrimo tvarkos apraše.
Miškų vaidmuo – didžiausias per pastaruosius 50 metų
Lietuvos miškininkų sąjungos prezidentas Aidas Pivoriūnas, komentuodamas skatinamųjų stipendijų skyrimo tikslą būsimiesiems miškininkystės bakalaurams, teigia neabejojantis, kad valstybės dėmesys miškams prasideda nuo atitinkamo požiūrio į jaunosios kartos ugdymą.
Tai, kad Aplinkos ministerija pasirinksiantiems miškininkystės studijas skyrė stipendijas, rodo, kad valstybės požiūris yra atsakingas.
„Šiandienos kontekste miškininko profesija tampa viena svarbuausių ir perspektyviausių. Nėra kito veiksmingesnio būdo, galinčio mažinti klimato kaitą, kaip tinkamai prižiūrimi esami ir sodinami nauji miško plotai.
Todėl džiugina tai, kad vienas strateginių Vyriausybės uždavinių – juos plėsti. Konkurencija dėl žemės ūkio ir miško plotų gyvuoja visame pasaulyje, nes žmonijai reikia ir maisto, ir miško bei medienos.
Todėl Lietuvoje labai sveikintina tendencija įmiškinti žemės ūkio veiklai nepalankias žemes. Ir šis procesas pastebimai aktyvėja – kasmet 1000 ha privačios žemės apsodinama mišku.
Numatoma, kad naujuoju ES finansiniu laikotarpiu parama už šią veiklą didės, todėl, tikėtina, procesas dar spartės. Ir visam jam reikės miškininkų dėmesio, rūpesčio bei žinių.
Istoriškai per pastaruosius 50 metų miškai Lietuvoje tokio didelio vaidmens, kokį įgyja dabar, neturėjo. Ir tai tikrai gera žinia būsimiesiems miškininkams“, – teigia A. Pivoriūnas.
VDU ŽŪA – vienintelė aukštoji mokykla, suteikianti universitetinį miškininko išsilavinimą
Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademija yra vienintelė šalies aukštoji mokykla, kurios Miškų ir ekologijos fakultete galima įgyti universitetinį miškininko išsilavinimą.
Šio fakulteto dekanas prof. dr. Vitas Marozas teigia, kad ši mokymo bazė iš tiesų yra išskirtinė, nes joje gebama derinti ir šiemet 100-metį mininčio Lietuvos miškininkystės mokslo papročius, ir naujoviškiausias europietiškas studijų tendencijas, t. y. tarptautiškumą ir tarpdiscipliniškumą.
Todėl fakultete ypač laukiami pirmakursiai, kurie tęs fakulteto lyderystės papročius ir kurs Lietuvos miškų ateitį.
