Aplinkosaugos standartus keliantiems ūkiams siūloma ekoschema – rinktis iš 12 gamtai palankių veiklų

Skatindama draugiškesnį gamtai ūkininkavimą, Aplinkos ministerija siūlo ūkininkams sudaryti galimybę pasirinkti iš ne mažiau kaip 12 gamtai palankių veiklų.

Ūkiams sudarant sąlygas lanksčiai rinktis, kokias priemones jie gali įgyvendinti ir kokiuose plotuose, sudaryta Kompleksinė ekoschema.

Toks mechanizmas padėtų ūkininkų veiklą suderinti su aplinkosauginiais tikslais ir spręsti klimato bei aplinkos apsaugos problemas žemės ūkyje.

Manoma, kad ūkininkams leidus derinti savo veiklą su aplinkosaugos tikslais žemės ūkio srityje – klimato, dirvožemio, vandens, bioįvairovės ir kraštovaizdžio išsaugojimo – būtų galima pasiekti rimtų agroaplinkosauginių pokyčių visos šalies mastu.

„Ūkininkas gali pats rinktis, kokią tvarią ūkininkavimo priemonę, tinkamiausią pagal jo ūkio specifiką įdiegti ir už tai gauti pinigus.

Jeigu aplinkai palankių papildomų veiklų jis neįgyvendintų, jokios baudos nebūtų taikomos, prievartos nėra, tik jis negautų tiesioginių išmokų dalies, skirtos atlyginti už dalyvavimą ekoschemoje“, – įrankio veikimą apibūdina Aplinkos ministerijos Gamtos apsaugos politikos grupės vadovas Algirdas Klimavičius.

Ekoschemos yra privalomos ES šalims. Nuspręsta, kad kiekviena valstybė privalės minimaliai bent 25 proc. tiesioginių išmokų lėšų skirti ekoschemoms.

Lietuvoje tai sudaro ne mažiau kaip 753 mln. eurų. Dalį šios sumos numatoma panaudoti ekologiniams ūkiams per atitinkamą ekoschemą paremti, o likusią – kompleksinei ekoschemai, nukreiptai į aktyvių aplinkosaugos veiksmų rėmimą.

Kompleksinę ekoschemą siūloma įtraukti į Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023-2027 m. strateginį planą. Tai yra pirmasis darbo grupės, sudarytos pagal žemės ūkio ministro Kęstučio Navicko ir aplinkos ministro Simono Gentvilo pavasarį pasirašytą agroaplinkosaugos memorandumą, vaisius.

„Darbo grupė rengia Strateginio plano priemonių sąrašą ir patarimus šiose srityse – biologinės įvairovės, ekosistemų, buveinių ir kraštovaizdžio apsaugos.

Kartu kalbama ir apie priemones, susijusias su klimato kaita. Dabar prašome socialinių partnerių pateikti pastabas ir jas įvertinę suformuosime galutinį abiejų ministerijų sprendimą, kokias žemės ūkio srities aplinkosaugos sąlygas ir priemones taikysime iki 2027 metų“, – pažymi darbo grupės narys, aplinkos viceministras Danas Augutis.

Kompleksinės ekoschemos veiklų sąrašas (preliminarus):

Kraštovaizdžio elementų priežiūra;

Pievų ir šlapynių priežiūra ekstensyviai ganant gyvuliu;

Pievų ir šlapynių priežiūra šienaujant gamtai palankiu būdu;

Tarpinių pasėlių auginimas ariamojoje žemėje;

Papildomos vandens telkinių apsaugos juostos, apsėtos daugiametėmis žolėmi;

Neariminė žemdirbystė/seklusis žemės dirbimas;

Trumpaamžių medingųjų augalų juostos;

Daugiamečių pupinių žolių mišinia;

Sėjomaina (aukštesnio standarto);

Daugianarių pasėlių auginimas/įsėli;

Sertifikuotos sėklos naudojima;

Sodų ir uogynų tvarkymas gamtai palankiu būdu.