Lapkričio 29 d., 14 val., naujienų agentūros ELTA (Gynėjų 16, 11 a.) konferencijų salėje, vyks spaudos konferencija „Kodėl žlunga nacionalinis miškų susitarimas ir iš jo traukiasi trečdalis dalyvių?“.
Iš Aplinkos ministerijos sumanyto Nacionalinio miškų susitarimo besitraukiantys gamtininkai, mokslininkai, bendruomenės, nevyriausybininkai ir kiti nemedieniniai sektoriai pristatys, kokių pokyčių jie tikisi Lietuvos miškuose kylant pasaulinei klimato ir ekologinei krizei.
Nacionalinis miškų susitarimas – tai 8 mėnesius vykęs procesas, kuriame pirmą kartą „viename kambaryje” 17 skirtingų interesų grupių bandė susitarti dėl Lietuvos miškų ateities.
Tačiau, visuomeninį ir gamtosauginį interesą atstovaujantys dalyviai, stabdo savo dalyvavimą procese.
„Traukiamės todėl, kad Aplinkos ministerija neužtikrino lygiaverčio suinteresuotų šalių dalyvavimo ir leido šiame procese pirmauti medienos sektoriaus lobistams, kurie bando išvengti būtinų sisteminių pokyčių miškų ūkyje ir ateinantiems dešimtmečiams nori įtvirtinti dabartinę krizinę padėtį.
Ministerija ignoravo nemedieninių sektorių siekius bei pasiūlymus, ir to pasekoje nacionalinis miškų susitarimo procesas virto viešųjų ryšių akcija, tik vaizduojančia pokyčius.
Todėl skelbiame, kad jei nacionalinis miškų susitarimas toliau vyks be gamtininkų, klimatologų, bendruomenių, kraštovaizdžio žinovų, NVO ir kitų nemedieninių miško ekonomikos sektorių pritarimo, toks susitarimas bus dirbtinis ir bevertis.” – praneša visuomeninį ir gamtosauginį interesą atstovaujantys dalyviai.
Rengiamoje konferencijoje bus pristatoma, kokios Lietuvos miškų vizijos nori bendruomenės ir gamtininkai, aplinkosaugininkai. Bei kokių pokyčių ir įsipareigojimų nedelsiant turi imtis Lietuva, norint švelninti klimato ir biologinės įvairovės krizes.
Spaudos konferencijoje dalyvaus:
Lina Paškevičiūtė, Aplinkosaugos koalicija; Doc. Dr. Ričardas Skorupskas, Lietuvos geografų draugija, VU Geografijos ir kraštotvarkos katedra; Monika Peldavičiūtė, Asociacija „Gyvo Žalio“; Dr. Jurgita Rotomskienė, Vokės bendruomenės atstovė; Nerijus Zableckis, Pelkių atkūrimo ir apsaugos fondas, Mindaugas Potapovas, Lietuvos fitoterapijos sąjunga.
Kolegos žurnalistai, norintys dalyvauti konferencijoje, turėtų iki lapkričio 29 d. 12 val. registruotis el. adresu zinios@elta.lt (dėl visų saugumo – vietų skaičius ribotas). Spaudos konferencija bus transliuojama ir per Eltos feisbuko paskyrą:
peržiūrėjęs visus NMS sesijų įrašus, todėl norėtųsi pasidalinti savo įžvalgomis.
Nevyriausybinės organizacijos ir bendruomenės proceso pradžioje turėjo puikias startines pozicijas. Vienas iš “medienininkų” pavasarį atvirai įvardino – mes galim tik pralošti, bet kokie susitarti pokyčiai gali būti palankūs tik aplinkosaugai. Žiūrint į dabar prieinamą darbinį tekstą, tenka su šiuo teiginiu sutikti – pramonė negauna nieko, ko jau neturėtų, tuo pačiu numatyta ženkli saugomų teritorijų plėtra. Ministerija akivaizdžiai pasistengė, kad “medienininkų” ir nemedienininkų” būtų panašus skaičius, ko iki niekad nėra nutikę iki šiol. Kaip čia yra, kad iš proceso išeina būtent “nemedienininkai” ir NVO?
1. NMS yra “susitarimas”, o tai reiškia derybas. Sutraukus visas tas knygas į pagrindinius teiginius, gaunasi taip: a) pagrindinis “nemedienininkų” reikalavimas – plynųjų kirtimų uždraudimas, miško naudojimo grupes keisti į trečdalį ūkiniams, trečdalį rekreaciniams, trečdalį griežtai saugomus. b) “medienininkai” iš esmės nereikalauja nieko ir siūlo griežtai saugomų teritorijų plotus nuo dabar esančių 1,2% didinti iki 10% (Kas yra apie 200 000 ha). Verčiam į žmonių kalbą: a) “nemedienininkai” – miškininkai ir pramonininkai, pasidarykite harakirį, subankrutuokite ir išsivaikščiokite įdarbo biržą patys, savo rankomis; jei nesutiksite, mes supyksime ir išeisime; b) “medienininkai” – sutinkame ženkliai išplėsti rezervatų ribas, imkite ir atsikniskite. Tam, kad derybos įvyktų, abi pusės turi kažką pasiūlyti ir kažką paaukoti. Deja, bet kol kas siūlo tik viena pusė.
2. Lyderystės stoka. Su visa pagarba, bet gerb. M. Peldavičiūtė elgiasi kaip peraugusi G. Tunberg. Neargumentuoti šauksmai retai kada duoda pozityvių rezultatų. Suprantama, kad norisi revoliucijos čia ir dabar, bet jei priešininkas stiprus, nuo revoliucijos geriau pereiti prie evoliucijos, nei likti be nieko. Reikėjo čiupti tuos 10%, ir pradėti kovą nuo naujų, geresnių pozicijų. Ką duoda išėjimas? Dabar kyla grėsmė ir dėl tų 10%, kurie jau kaip ir buvo kišenėje. Proceso pradžioje buvo galima lengvai patraukti į savo pusę dalį svarbių akademinės bendruomenės atstovų, kurie aiškiai pasisakė už miško grupių sistemos pertvarką aplinkosaugos link. Ką davė jų išvadinimas parsidavėliais? Gerb. A. Gaidamavičius iš proceso tyliai pasitraukė dar birželyje. Kol nebuvo pasitraukęs, irgi elgėsi tyliai.
Norint tikėtis ryškesnių pokyčių miškininkystėje aplinkosaugos link, nevyriausybininkams derėtų aiškiai įsivardinti pagrindinių tikslų siekimo laipsnišku etapus, ir nuosekliai jų siekti, išnaudojant kiekvieną openentų kluptelėjimą. Tikėtis vienu kirčiu per pusmetį pasiekti strateginius tikslus yra nerealu.