Antradienis, 26 rugpjūčio, 2025
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Nuomonių ratas Lietuvos kelias

M. Kundrotas. Ar grąžinsime prasmę tolerancijai?

Marius Kundrotas, www.alkas.lt
2022-05-11 10:43:18
5
R.Garuolio nuotr.

R. Garuolio nuotr.

       

Viena didžiausių žmonijos problemų – tai, jog dažnas žmogus didžiąją savo gyvenimo dalį skiria tam, kad kitą paverstų savimi. Paradoksalu, jog šis agresyvus ir totalitarinis motyvas, istoriškai būdingas klerikalizmui, fašizmui, komunizmui ir įvairioms jų variacijoms, šiandien dangstomas tolerancijos sąvoka.

Istoriškai tolerancijos principas subrendo ekumeniškose krikščionių bendruomenėse. Jis reiškė vienybę svarbiausiais klausimais, vardan jų ignoruojant antraeilius skirtumus. Taigi, autentišką toleranciją visada skatina bendros vertybės. Nėra bendrų vertybių – nėra ir pagrindo tolerancijai.

Tolerancija kaip savaiminė vertybė – gana vėlyva samprata. Ir labai prieštaringa. Ilgainiui taip suprasta tolerancija naikina bet kokias vertybes ir tapatybes, nes būdamas kuo nors gali užgauti kitą, kuris tuo nėra.

Tokia tolerancija principo lygmenyje taip ir lieka abstrakcija, nes ji niekam nėra naudinga. Užtai praktikoje šis principas dažnai taikomas pasirinktinai: Jūs mane toleruojate, o aš Jūsų – ne.

Tokiai tolerancijai išrastas kitas pavadinimas – tolerastija. Galimas buitinis pavyzdys: tolerancija reiškiasi tada, kai krikščionis neina į gėjų klubą ir neaiškina ten, kaip kam gyventi; tolerastija – tada, kai gėjus ar prijaučiantis eina į bažnyčią ir ten aiškina, kaip kam gyventi.

Kai kuriais atvejais galima ir tolerancija svarbiais klausimais, kai jungia pozicijos kitais svarbiais klausimais. Pavyzdžiui, galima gerbti Oskarą Vaildą ar Fredį Merkurį, nes jie kūrė aukšto lygio kultūrą, nors jų gyvenimo būdas moraliniu požiūriu, švelniai tariant, abejotinas. Taigi, gerbiame žmones ne už jų ydas, o ignoruodami jas vardan to gėrio, kurį jie teikė visuomenei.

Nenormalu reikalauti gerbti ar toleruoti žmogų tiesiog todėl, kad jis – žmogus. To reikalaujantys tolerastai elgiasi veidmainiškai, nes patys be jokios tolerancijos žvelgia į Adolfą Hitlerį ir tuos, kuriuos patys su juo sieja. O juk visi jie – žmonės.

Šiuolaikinės tolerastijos tėvas Herbertas Markuzė bent atvirai pripažino savo šališkumą: jis siūlė toleruoti visa, kas ateina iš kairės, ir represuoti visa, kas ateina iš dešinės. Jei būtų elgiamasi priešingai, tai būtų taip pat prieštaringa. H. Markuzės sekėjai – didesni veidmainiai ir už jį: jie skelbia absoliučią toleranciją visiems ir viskam, bet iš tiesų siekia tolerancijos tik vienai pusei kitos sąskaita.

Marius Kundrotas | asmeninė nuotr.
Marius Kundrotas | asmeninė nuotr.

Šiandien Lietuvai labai trūksta tikros tolerancijos. Katalikai priešinami su protestantais ir stačiatikiais, krikščionys – su pagonimis, lietuviai – su tautinėmis mažumomis.

Bendras projektas, vardu Lietuva, liko tik teorinė abstrakcija, vietoje vienos ir vienintelės Lietuvos regime dvi, tris, o gal ir dešimt skirtingų Lietuvų.

Ne šiaip skirtingų, bet ir susipriešinusių.

Lietuvos Himne nėra tolerancijos sąvokos, bet yra vienybė. Krikščioniškuose kanonuose taip pat nėra minima tolerancija, bet minima meilė.

Meilė ir vienybė – daugiau, nei tolerancija, bet tikrai ne mažiau. Meilė verčiau matys savo objektą kenčiantį, nei gyvenantį bevertį gyvenimą.

Vienybė kalba apie bendrą idealą, kurio pagrindu telkiasi skirtingi žmonės. Vienybė nėra vienovė, kaip meilė nėra seilėtas sentimentalumas, kurio apimtam žmogui visvien, kaip kitas elgiasi, svarbu, kad tik jam būtų smagu. Tolerancija įeina ir į meilės, ir į vienybės sąvokas.

Istorinę Lietuvą kūrė skirtingų tautų ir tikėjimų žmonės, jos projektas buvo sėkmingas, kol šie žmonės mylėjo ar bent gerbė vieni kitus ir buvo vieningi. Kol klestėjo tolerancija.

Kai radosi pirmarūšiai ir antrarūšiai piliečiai, įsikišo užsienio jėgos ir Lietuva žlugo. Tai gresia ir dabar, juolab kad Lietuva dabar nėra tokia didvalstybė, kokia buvo praeityje. Dabar šią valstybę sunaikinti – daug lengviau. Tereikia suskaldyti iš vidaus.

Akademinėje, žurnalistinėje, politinėje ir teisinėje plotmėje šiandien vyrauja viena idėjinė linija. Šią liniją vieni vadina liberalia, kiti – leftistine. Faktas, kad kitoms pozicijoms viešosios erdvės lieka vis mažiau. Paradoksalu, bet liberalizmas, labiausiai iš visų ideologijų išplėtojęs tolerancijos teoriją, šiandien yra mažiausiai tolerantiškas.

Dar vienas paradoksas, kad viešoji erdvė ir visuomenės nuostatos skiriasi.

Didžioji dalis Lietuvos, pasak oficialių, reprezentatyvių apklausų, nėra nei liberali, nei leftistinė. Taigi, politinė, teisinė ir informacinė sistema stumia į užribį didžiąją dalį tautos.

Ši didžiuma tautos nukreipiama prieš savo pačios valstybę, kurią reprezentuoja vis mažiau priimtinos jėgos. O taip nuteikta tauta – lengvas kąsnelis priešams iš išorės.

Diktatas nėra tolerancija. Tolerancija įmanoma tik atsisakius diktato.

Maža vilties, kad tai supras nuo valdžios apgirtusi šiandieninė politinė, teisinė ir informacinė sistema. Bet tai dar gali suprasti visuomenė. Suprasti, pajudėti ir atsikovoti užgrobtas, nusavintas ir iškreiptas sąvokas. Tarp jų ir tolerancijos sąvoką.

Sugrąžinkime jai tikrąją prasmę, vertybines jungtis ir pagarbą žmogaus laisvei. Ne tik vienos krypties.

Autorius yra politologas

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. M. Kundrotas. Ar laisvė yra vertybė?
  2. M. Kundrotas. Ar susikursime laisvės visuomenę?
  3. M. Kundrotas. Mirties vardas – islamas? Ne – liberalizmas
  4. M. Kundrotas. Nijolės Sadūnaitės ar Ervydo Čekanavičiaus Lietuva?
  5. M. Kundrotas. Lietuvos himno dekonstrukcija liberalo akimis
  6. M. Kundrotas. Liberalieji totalitarai pagaliau nusimeta kaukes
  7. M. Kundrotas. Lietuviška tautinė geopolitika: tarp inercijos ir užmaršumo
  8. M. Kundrotas. Tikrasis karas
  9. M. Kundrotas. Dvasinė paauglystė
  10. M. Kundrotas. Ideologijos problema
  11. M. Kundrotas. Pirmyn į Vakarus!
  12. M. Kundrotas. Daina ir istorija (video)
  13. M. Kundrotas. Vidurys. Ar visada auksinis?
  14. M. Kundrotas. Radikalumas ir nuosaikumas: kas, kam ir kodėl?
  15. M. Kundrotas. Ar išgelbėsime šeimas iš pragaro?

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Pastabos 5

  1. Pajūrietis says:
    3 metai ago

    tolerancija – pakantumas
    leftistinė – kairuoliška
    sentimentalumas – jausmingumas
    moraliniu – doroviniu
    reprezentuoja – atstovauja
    …
    …
    „lietuviai – su tautinėmis mažumomis“ – tautinės mažumos?
    „tolerancija reiškiasi tada, kai krikščionis neina į gėjų klubą“ – bet tuokiasi bažnyčiose?

    Atsakyti
  2. Bartas says:
    3 metai ago

    Ar “dietilogas” ar “politologas”, ar koks “kinologas”. Visi vienodi kalbos skurdžiai. Nemoka ir nemokės savų minčių išreikšti lietuviškais žodžiais (o mokyti). O pabandyk pokalbyje padaryti maža pastabėlę. Oi, kaip pasišiaušia. Atrodo ant nuospaudos užlipau. Gaila, bet šitų skurdžių dauguma.

    Atsakyti
  3. Pakanta brutalumui? says:
    3 metai ago

    • Absoliučiai daugumai nepriimtinas Partnerystės įstatymas brukamas visais būdais
    Laisvos visuomenės instituto direktorė Diana Karvelienė išplatino pranešimą, kuriame atskleidžiama, kokiais būdais bandoma prastumti Partnerystės įstatymą. Deja, nelabai švariais .
    − respublika.lt/lt/naujienos/lietuva/kitos_lietuvos_zinios/absoliuciai-daugumai-nepriimtinas-partnerystes-istatymas-brukamas-visais-budais/
    • Neoliberalų šūvis tiesiai sau į galvą
    − respublika.lt/lt/naujienos/lietuva/kitos_lietuvos_zinios/neoliberalu-suvis-tiesiai-sau-i-galva/
    ,, Taip Valstybinės kalbos komisijos pirmininkas Audrys Antanaitis apibūdino iniciatyvą nevartoti žodžio „žmogus”, keičiant jį į „žmogą”. Išskirtiniame pokalbyje su „Vakaro žiniomis” – ir apie siuntinėjimus rusų laivo kryptimi, ir apie lotyniškas raides bei kitus pavojingus precedentus. Plačiau apie tai skaitykite ketvirtadienio „Vakaro žiniose“ .

    Atsakyti
  4. Romas says:
    3 metai ago

    Tolerancija, pakantumas tiesiogiai siejasi, su tapatybe.
    Čia, kaip toje V. Kernagio dainuškoje ” turiu dvi kojas, o ypač dešinę…”
    Turiu ir fizinę dalį, ir dvasinę, bet ką turiu ypač? Kas aš esu?

    Vanduo ne tik jūrose, upėse, ežeruose. Jis ir mumyse, visur. Panašiai yra ir su dvasia, ji visur. iš jos atjauta, supratimas, bendrystė.
    Kai to stokojama, ateina sausra, ateina tapatybė fizinė (susiaurinta), su savo asmeniu. Iš tokios tapatybės ego sąmonė, su visom iš to išplaukiančiom pasekmėm…

    Pvz. Putinui tiktų tokia terapija – nacistų ir fašistų ieškoti ne kitose šalyse, o pažvelgti į veidrodį. Žiūrint į tą atvaizdą, tyliai kartoti – я я я головка от ху… Vis garsiau ir garsiau.

    Atsakyti
  5. Radom! says:
    3 metai ago

    Rado, kur vur viskas atvirkščia, taigi, ir žodžiai ne tikrąja, o atvirkščia prasme vartojami:
    • Skaičiavimus atlikę mokslininkai mano, kad egzistuoja veidrodinė antivisata: ten laikas bėga atgal – ir pateikė puikų pavyzdį
    – delfi.lt/mokslas/mokslas/skaiciavimus-atlike-mokslininkai-mano-kad-egzistuoja-veidrodine-antivisata-ten-laikas-bega-atgal-ir-pateike-puiku-pavyzdi.d?id=90185323

    Atsakyti

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Naujienos

Putinas–Brežnevas, degantis Kremlius
Ukrainos balsas

A. Navys, M. Sėjūnas. Rusiją reikia sutriuškinti jos pačios labui

2025 08 25
Siuntos
Architektūra

RRT: kaip elgtis su siuntomis į JAV po muitų pokyčių

2025 08 25
Pratybos | KASP nuotr.
Lietuvoje

Pietryčių Lietuvoje – lauko taktinės pratybos

2025 08 25
Huffingtonpost.com nuotr.
Lietuvoje

Tyrimas: dalis gyventojų keliauja nepaisydami skolų

2025 08 25
Vudis Alenas Maskvos kino savaitėje
Kultūra

Ukraina pasmerkė Maskvoje pasirodžiusį Vudį Aleną

2025 08 25
D. Šakalienė lankosi Ukrainoje
Lietuvoje

Krašto apsaugos ministrė lankėsi Kijeve

2025 08 25
Eglė Navickienė pradėjo bado akciją
Lietuvoje

Kalvarijos mokytoja pradėjo bado akciją: ministrė žada tyrimą, LŠDPS ragina solidarizuotis

2025 08 25
Sveikata
Lietuvoje

Valstybės kontrolė: regionuose patekti pas medikus sunkiau

2025 08 25

SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • +++ apie L. Kalėdienė. Kodėl Rūta Lūp (Loop) dainuoja rusiškai?
  • Sergiejus Bulba, Eduardas Glioza apie Pietryčių Lietuvoje – lauko taktinės pratybos
  • Vidimantas apie L. Kalėdienė. Kodėl Rūta Lūp (Loop) dainuoja rusiškai?
  • Artis Grynas, Vadimas Gerasimovičius apie L. Kojala. Zelenskio ir Europos lyderių vizitas Vašingtone

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • A. Navys, M. Sėjūnas. Rusiją reikia sutriuškinti jos pačios labui
  • RRT: kaip elgtis su siuntomis į JAV po muitų pokyčių
  • Pietryčių Lietuvoje – lauko taktinės pratybos
  • Lietuviška daina suskambusi parodoje Japonijoje pakvietė pažinti Lietuvą per kultūrą ir išskirtinius papročius

Kiti Straipsniai

Marius Kundrotas

M. Kundrotas. Buvusio politikėlio išpažintis

2025 08 22
Marius Kundrotas

M. Kundrotas. Politinis pragaras ir jo scenarijai

2025 06 24
Halo formos sužadėtuvių žiedai

Ką rinktis: klasikinį ar halo sužadėtuvių žiedą su deimantais?

2025 05 16
G. Skamaročius. Kaip Deivės Mildos ir meilės vardas atlaikė nutautinimus kaimyninėse šalyse

G. Skamaročius. Kaip Deivės Mildos ir meilės vardas atlaikė nutautinimus kaimyninėse šalyse

2025 05 13
Marius Kundrotas

M. Kundrotas. Ar prigimtinės teisės dar turi prasmės?

2025 05 07
2024 m. „Dzūkų balso“ varžytuvės – meilė, dėmesys ir pagarba savo kraštui ir Lietuvai | alytausmuzika.lt nuotr.

„Dzūkų balso“ varžytuvės – meilė, dėmesys ir pagarba savo kraštui ir Lietuvai

2025 05 07
Akimirka iš žygio „Stiprūs įvairovėje“ | VšĮ Jaunimo asmeninio tobulėjimo centro nuotr.

Mokymų jaunuoliams „Stiprūs įvairovėje“ vadovas pasidalino: ugdome supratingumą tautiniams skirtumams

2025 04 28
Marius Kundrotas | Alkas.lt nuotr.

M. Kundrotas. Antikonstitucinės diktatūros gniaužtuose

2025 04 24
Gediminas Navaitis | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

G. Navaitis. Išsilaisvinimas nuo pykčio

2025 04 17
Muhidinas Kabiris, Tadžikistano nacionalinio aljanso pirmininkas

Tadžikų opozicija reikalauja atsakomybės už nusikaltimus žmoniškumui

2025 04 13

Skaitytojų nuomonės:

  • +++ apie L. Kalėdienė. Kodėl Rūta Lūp (Loop) dainuoja rusiškai?
  • Sergiejus Bulba, Eduardas Glioza apie Pietryčių Lietuvoje – lauko taktinės pratybos
  • Vidimantas apie L. Kalėdienė. Kodėl Rūta Lūp (Loop) dainuoja rusiškai?
  • Artis Grynas, Vadimas Gerasimovičius apie L. Kojala. Zelenskio ir Europos lyderių vizitas Vašingtone
  • +++ apie Z. Vaišvila, E. Čibirauskas, G.Ustinavičius. Kodėl VRK neregistravo referendumo, kad valstybė nefinansuotų politinių partijų?
 
 
 
 
 
Kitas straipsnis
LTJS stovykla "Mūsų šaknys - baltai"

Naudingi patarimai ruošiantis į gamtą

Sekite mus Feisbuke

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

Alkas.lt su Jūsų parama – už lietuvišką Lietuvą!

Furnitūra | fs22 mods | ket testai | Farming Simulator 25 mods | Inbank vartojimo paskolos | FS25 | fs25 mods | DARBO SKELBIMAI

 

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai