Kasmet gegužės 6-ąją minima Tarptautinė diena be dietų, kurios simbolis – šviesiai mėlynas kaspinas. Šios dienos koncepcija gimė 1992 m., kai nuo nervinės anoreksijos kentėjusi britų aktorė Mary Evans Young nusprendė kovoti su dietų pramone ir atkreipti pasaulio dėmesį į valgymo sutrikimų sukeliamas ligas. „Rimi“ sveikatai palankios mitybos konsultantė, gydytoja dietologė dr. Edita Gavelienė primena, kad sveikam žmogui dietos nereikalingos, o svarbiausia – subalansuota kasdieninė mityba bei kuo daugiau įvairovės valgiaraštyje, kuriame per šventes atsiranda vietos net saldumynams.
Reta dieta garantuoja gerą savijautą
Pasak sveikatai palankios mitybos konsultantės, gydytojos dietologės dr. Editos Gavelienės, dietos rekomenduojamos tik sergantiems tam tikromis ligomis. Tuo tarpu sveikiems žmonėms gerą savijautą turėtų užtikrinti valgymo reguliarumas, žmogaus poreikius atitinkantis maisto kiekis ir kuo daugiau spalvų bei įvairovės mitybos racione.
„Geros savijautos nereikėtų tapatinti su dietomis. Iš savo gydytojos dietologės praktikos galiu paliudyti, kad labai retai tenka sutikti žmonių, kurie gerai jaustųsi pasirinkę vieną ar kitą internete rekomenduojamą svorį mažinančią dietą. Pirmiausia, užsitęsęs kalorijų trūkumas lėtina medžiagų apykaitą, o nuolatinis dietų laikymasis ne tik alina fizinį kūną, bet ir keičia žmogaus psichologiją – provokuoja kaltės jausmą, slopina valgymo malonumą, be to, skatina sergamumą valgymo sutrikimais. Dietų laikymasis taip pat keičia žmogaus metabolizmo procesus, tad dažniausiai tie, kurie nuolatos laikosi dietų, iš tikrųjų, bėgant laikui, tik augina savo svorį“, – pastebi gydytoja dietologė.
Besilaikantys dietų rizikuoja mitybos nepakankamumu
„Po kelių savaičių ar mėnesių griežtos dietos veidrodyje galbūt matome svorio sumažėjimą, tačiau neįvertiname, jog nei viena mažesnio nei 1000 kilokalorijų dieta nepraeina be pasekmių. Visų pirma, tai – tik laikinas rezultatas, dažniausiai pasibaigiantis tuo, jog po 7-10 dienų, nustojus laikytis alinančio raciono, svoris grįžta, o dar per sekančias kelias savaites, padvigubėja. Dietų sukeliama ir ilgalaikė sisteminė žala sveikatai, neišvengiama – prastėja kraujo, širdies ir kraujagyslių, virškinimo ir kitų organizmo sistemų būklė, mažėja būtinas mineralinių medžiagų ir vitaminų kiekis organizme“, – apie nepamatuotų dietų poveikį pasakoja gydytoja dietologė E. Gavelienė.
Deja, šis poveikis išoriškai kurį laiką nepastebimas, todėl dietų besilaikantieji apie tai nesusimąsto. Tokie ženklai, kaip slenkantys plaukai, sausėjanti ar vystanti oda, jautri burnos gleivinė, dantų jautrumas išduoda, jog organizmui trūksta maistinių medžiagų. Gydytoja įspėja: jei mažo kaloringumo dieta užsitęsia ilgiau nei savaitę, organizmui gresia sunkiai ateityje kontroliuojamos pasekmės dėl mitybos nepakankamumo.
Desertas – nebūtina, bet galima valgiaraščio dalis
Gydytoja pastebi, jog susidūrus su griežtais apribojimais, kai iš meniu pašalinami visi mėgstami, dažnai vartojami, maisto produktai, prasideda psichologinė, neurologinė ir hormoninė reakcija, kuri priešinasi svorio metimui. Todėl tam, kad taip nenutiktų, reikia labai apgalvotai rinktis maistą, kad jo pakaktų tiek fiziniam kūnui, tiek ir teigiamoms emocijoms. Desertas taip pat gali atsirasti racione reikiamu dažniu, pavyzdžiui, kartą per savaitę
„Tarptautinė diena be dietų nėra skirta atsisakyti dietos tiems asmenims, kurie dėl sveikatos sutrikimų turi rinktis tam tikrą racioną. Ši diena skirta atkreipti dėmesį į lėkštės turinį, jo visavertiškumą ir į tai, kad turėtume stengtis ne chaotiškaimažinti maisto kiekį, bet stengtis užtikrinti įvairų, maistingą, pakankamą savo kasdienį racioną. Kiekvieną dieną turėtume rinktis tai, ką valgyti yra naudingiausia, įskaitant ne mažiau kaip penkias porcijas vaisių ir daržovių, pakankamai viso grūdo kruopų, , žuvies, mėsos ir kiaušinių, ankštinių daržovių bei pieno produktų. Taip pat svarbu nepamiršti gerti reikiamą kiekį vandens ir kasdien, bent po 30 min skirti mankštai ar kitam fiziniam aktyvumui“, – atkreipia dėmesį gydytoja dietologė.
