Visuomenė partnerystei sako aiškų „ne“

Kovo 10–19 dienomis visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų centro Vilmorus atliktas reprezentatyvus Lietuvos gyventojų nuo 18 m. iki 74 m. požiūrio tyrimas . 

Tyrimui respondentai atrinkti tikimybinės atrankos principu išlaikant populiacijos proporcijas pagal amžių, lytį ir gyvenamąją vietą. Tyrimas atliktas 25 miestuose ir daugiau nei 40 kaimų, taikant mišrų duomenų rinkimo būdą: imant tiesioginius akivaizdinius interviu ir interviu telefonu.

Tyrime Laisvos visuomenės instituto užsakymu pateikti du klausimai, susiję su lyčiai neutralios partnerystės įstatymo vertinimu: teirautasi, ar gyventojai pritaria Partnerystės įstatymui, kuris įstatymiškai įteisintų tos pačios lyties asmenų šeimas; taip pat, ar jie pritartų tokio įstatymo svarstymui Seime nepaprastosios padėties Lietuvoje sąlygomis dėl karo Ukrainoje. Siekiant pateikti platesnį požiūrio tiriamu klausimu vaizdą, duomenų analizėje remiamasi ir pernai panašiu laikotarpiu atliktų reprezentatyvių nacionalinių tyrimų duomenimis.

Pirmajame klausime partnerystė susiejama su šeimos įteisinimu todėl, kad respondentai aiškiai suprastų, apie kokį politinį sprendimą yra teiraujamasi. Tos pačios lyties partnerystė suteiktų šeimos statusą homoseksualioms poroms, nes, visų pirma, Civiliniame kodekse partnerystė reiškia bendrą gyvenimą, turint tikslą sukurti šeimos santykius ir ši blanketinė norma yra įtvirtinta CK III Šeimos knygoje.

Be to, Europos Žmogaus Teisių Teismas savo praktikoje teisinio statuso suteikimą tos pačios lyties porų gyvenimui laiko šeimos teisinio statuso suteikimu. Taigi tos pačios lyties partnerystės įteisinimas neišvengiamai įteisintų tos pačios lyties šeimas.

2022 m. kovo 10-19 d. atliktas tyrimas atskleidė, kad Partnerystės įstatymui, kuris įteisintų tos pačios lyties asmenų šeimas pritaria ar visiškai pritaria aiški mažuma šalies gyventojų, tik kiek daugiau nei dešimtadalis (14,8 proc.). Maždaug kas dešimtas (11,4 proc.) šiuo klausimu neturi nuomonės, o didžioji dalis (73,7 proc., žr. 1 pav.) įstatymui nepritaria ar visiškai nepritaria.

Jei tarp kiek daugiau nei dešimtadalio (14,8 proc.) pritariančiųjų visišką pritarimą išreiškė vos 3,4 proc., tai tarp nepalaikančiųjų lyčiai neutralios partnerystės įstatymo visiškai jam nepritariančiųjų (48,6 proc.) dalis buvo beveik dvigubai didesnė, nei vertinančių jį kiek švelniau – nepritariant (25,2 proc.). Tai rodo, kad gyventojų požiūryje ryškiausiai išreikštas visiškas nepritarimas visuomenėje įtampas keliančiam lyčiai neutralios partnerystės įstatymui, kaip ir aiški nepritarimo ar visiško nepritarimo imtinai (73,8 proc.) jam tendencija, beveik penkis kartus viršijanti minėto įstatymo palaikymą, t.y. pritarimą ar visišką pritarimą jam (14,8 proc.).

Be to, lyginant naujausio Vilmorus tyrimo rezultatus su 2021 m. sausio mėn. bendrovės Baltijos tyrimai (N-529) ir Norstat LT (N-1000) atliktų reprezentatyvių nacionalinių tyrimų rezultatais, pastebima aiški tendencija, kad visuomenės nepritarimas lyčiai neutralios partnerytės įstatymui, įteisinančiam tos pačios lyties asmenų šeimas ženkliai padidėjo. Jei prieš metus visiškai pritariančių, kad Lietuvoje šeimą galėtų kurti tos pačios lyties poros buvo 11 proc. (Baltijos tyrimai, N-529), tai šiais metais, teiraujantis, ar tiriamieji pritartų Partnerystės įstatymui, kuris įteisintų vienos lyties asmenų šeimas, visiškai pritarančių buvo daugiau nei tris kartus mažiau, vos 3,4 proc. Ženkliai – nuo 20 proc. iki 11,4 proc. – sumažėjo ir pritariančiųjų dalis, kas rodo, kad palaikančių tos pačios lyties asmenų šeimos kūrimo įstatyminį įteisinimą per metus sumažėjo dvigubai – nuo 31 proc. iki 14,8 proc.

Dar ryškesni visuomenės požiūrio tiriamu klausimu poslinkiai išryškėjo nepritarimo pozicijoje: jei prieš metus visiškai nepritariančiųjų buvo 32 proc., tai šiemet jų dalis išaugo 16,6 proc. – iki 48,6 proc., o nepritariančiųjų procentas išliko stabilus, išaugo vos 1,2 proc. – nuo 24 proc. (2021 m.) iki 25,2 proc. (2022 m.). Panašiai ir neturinčiųjų nuomonės dalis beveik nepakito (13 proc. pernai ir 11,4 proc. šiemet), nors ir galima pastebėti nežymią tendenciją, kad neturinčiųjų nuomonės dalis mažėja aiškiai nepritariančiųjų ir visiškai nepritariančiųjų išaugimo sąskaita (žr. 2 pav.).

Panašūs duomenys pernai gauti ir Norstat LT tyrime (N-1000), parodžiusiame, kad tik kiek daugiau nei ketvirtadalis (27 proc.) tuo metu pritarė, jog šeimas Lietuvoje galėtų kurti tos pačios lyties poros, daugiau nei pusė (55 proc.) tam nepritarė, o 18 proc. neturėjo nuomonės (žr. 3 pav.).

Taigi, visų trijų tyrimų duomenys rodo panašias tendencijas: didžioji visuomenės dalis nepritaria ar visiškai nepritaria partnerystės įstatymui, kuris įteisintų tos pačios lyties asmenų šeimas, ir šis nepritarimas turi tendenciją augti.

Be to, lyginant 2021 metų duomenis su šių metų tyrimo duomenimis panašu, kad visuomenėje kylant aštrioms diskusijoms vertybiniais, Konstitucines nuostatas šeimos sampratoje iš pagrindų siekiančiais keisti klausimais, kai kone kiekvienas pilietis dėl to vienaip ar kitaip yra skatinamas priimti savo poziciją, stebimas aiškiau savo požiūrį išreiškiančios gyventojų dalies augimas ir neapsisprendusiųjų dalies mažėjimas.

Būtų galima kelti prielaidą, kad daugiau ar mažiau aštrias diskusijas keliančių klausimų kone primygtinis svarstymas neatsižvelgiant į aiškiai išreikštą negatyvią visuomenės poziciją tais klausimais, tampa prielaida ar net paskata aiškesnės asmeninės laikysenos prisiėmimui ir išreiškimui, kas ir visuomenę, ne tik pavienį jos asmenį skatina būti labiau atsakingais ir pilietiškais.

Ženklus negatyviai lyčiai neutralios partnerystės klausimu pasisakančiųjų skaičiaus išaugimas rodo, kad visuomenė yra ne tik jautri šiuo klausimu ir vis aiškiau išreiškia savo negatyvią poziciją, bet ir kad tai daro ne trumpalaikių jausminių reakcijų vedama, o argumentų ir vykstančių procesų stebėjimu, analize, galimų grėsmių atpažinimu, ką galima vertinti kaip pilietiškos, atsakomybę už šalies dabartį ir ateitį, jos pamatines Konstitucines nuostatas siekiančios prisiimti visuomenės bruožą.

Analogiškas tendencijas atskleidžia ir kitu klausimu išryškėjusi visuomenės laikysena. Teiraujantis, ar gyventojai pritaria Partnerystės įstatymo svarstymui Seime, kai dėl karo Ukrainoje sunerimusioje Lietuvoje yra paskelbta nepaprastoji padėtis, paaiškėjo, kad didžioji dalis (71,6 proc.) tam nepritaria arba visiškai nepritaria, o visiškai nepritariančiųjų dalis (44,9 proc.) ženkliai viršija tiesiog nepritariančiųjų (26,7 proc.) skaičių.

Ypač ryški takoskyra atsiskleidžia tarp pritariančių ir visiškai pritariančių partnerystės įstatymo svarstymui Seime karo Ukrainoje fone (15,1 proc., tarp kurių visiškai pritariančių yra tik 3,2 proc.) bei nepritariančių ar visiškai nepritariančių (71,6 proc., iš kurių visiškai nepritaria 44,9 proc., nepritaria 26,7 proc.), o neturinčių nuomonės šiuo klausimu tėra vos kiek daugiau, nei dešimtadalis (13,3 proc., žr. 4 pav.).

Pastebėtina, kad tiek pritarimą ar nepritarimą lyčiai neutralios partnerystės įstatymui kaip galimybei, kad šeimą galėtų kurti tos pačios lyties asmenys, tiek ir pritarimą ar nepritarimą Partnerystės įstatymo svarstymui LR Seime pavasario sesijoje, kai Lietuvoje dėl karo Ukrainoje paskelbta nepaprastoji padėtis, išsako analogiška gyventojų dalis.

Jei lyčiai neutralios partnerystės įstatymui visumoje nepritaria 73,8 proc. gyventojų, o jį palaiko vos 14,8 proc., tai teiraujantis apie pritarimą ar nepritarimą šio įstatymo svarstymui Seime karo Ukrainoje fone Lietuvoje įvedus nepaprastąją padėtį, išryškėja analogiška tendencija: 71,5 proc. tokiam svarstymui nepritaria ir tik 15,1 proc. pasisako palankiai. Neapsisprendusiųjų dalis ir vienu, ir kitu atveju panaši – kiek daugiau, nei dešimtadalis (11,4 proc. lyčiai neutralios partnerystės įstatymo klausimu, 13,3 proc. tokio įstatymo svarstymo Seime esamomis sąlygomis atveju).