Kylančios maisto, įvairių prekių bei paslaugų kainos du iš trijų šalies gyventojų jau paskatino pereiti prie taupymo režimo. Dar iki karo Ukrainoje pradžios, į žiemą vykusį prekių ir paslaugų brangimą daugiau ar mažiau reagavo iš viso 66 proc. apklaustų Lietuvos gyventojų.
Reprezentatyvi „Spinter tyrimų“ apklausa, kurią inicijavo Medicinos bankas, atskleidė, kad taupymo griežtumas skiriasi, tačiau net kas penktas (22 proc.) respondentas jau pradėjo taupyti iš esmės viskam.
„Yra tokių, kurie sako pradėję taupyti tik nebūtiniems dalykams ir juos tikriausiai galima laikyti pakankamai finansiškai atspariais. Kitoje pusėje atsidūrė tie, kurie taupo pačioms būtiniausioms reikmėms, jiems be abejonės yra labai sunku. Tačiau labai svarbu, kad penktadalis visuomenės sausį taupė iš esmės viskam – ir komforto, ir būtiniausiems dalykams. Tikėtina, kad ši dalis turi potencialo augti, nes Rusijos pradėtas karas Ukrainoje situaciją keičia iš esmės ir ne į gerąją pusę. Labai gali būti, kad taupančiųjų tik daugės, nes tam atsiranda naujų priežasčių“, – sako Medicinos banko Komercijos departamento direktorius Julius Ivaška.
Apklausos duomenimis, 33 proc. šalies gyventojų išlaidas kol kas sumažino tik komforto reikmėms: poilsiui, pramogoms, atostogoms, neplanuotiems pirkiniams. Palyginti nedidelė dalis, arba 11 proc., taupė būtiniausioms reikmėms, apimančioms maistą, būsto išlaikymą, drabužius, avalynę, transportą.
Patogumo dažniausiai atsisako jaunesnio ir vidutinio amžiaus (18-45 metų) bei aukštesnio išsimokslinimo tyrimo dalyviai. 46 m. ir vyresni apklaustieji, taip pat didžiausių pajamų grupės atstovai dažniau renkasi kol kas nieko nekeisti.
Iš viso infliacija ir išlaidų augimas nepalietė 28 proc. apklausos dalyvių, kurie tvirtino, kad kol kas savęs finansiškai niekaip neriboja.
J. Ivaškos vertinimu, praėjusiais metais smarkiai išaugusios elektros kainos, didelės sąskaitos už būsto šildymą bei brangstantis maistas jau pasijuto. Vis dėlto, didesnes pajamas gaunantys žmonės dar jautėsi pakankamai stabiliai bei užtikrintai. Tačiau net ir trumpojo laikotarpio prognozės dėl karo Ukrainoje neleidžia tikėtis iš esmės jokių pozityvių pokyčių.
„Rusijos energetinių išteklių visiškas arba dalinis atsisakymas turės įtakos naftos, elektros, gamtinių dujų kainoms. Jau dabar su žaliavų ar detalių tiekimo problemomis susiduria automobilių pramonė, kiti sektoriai. Neaišku, kaip bus su javais, kukurūzais bei kita žemės ūkio produkciją, kurios Ukraina užaugindavo bei eksportuodavo tikrai daug. Iš esmės karo padariniai galiausiai tiesiogiai palies kiekvieną mūsų“, – prognozuoja J. Ivaška.
Pasak jo, kol kas sudėtinga pasakyti, kaip klostysis situacija ir kaip ruoštis galbūt dar sunkesniam finansiškai laikotarpiui, jei toks bus.
Dabar ypatingai svarbus tampa gebėjimas planuoti savo asmeninį biudžetą, įvertinti gaunamas pajamas ir apgalvotai paskirstyti išlaidas.
„Karas nubrėžė linijas, ne tik žyminčias tragišką humanitarinę katastrofą Ukrainoje, bet ir lemia ekonominius pokyčius – jau dabar. Patarčiau tai vertinti labai rimtai ir dar kartą sugrįžti prie asmeninių finansų tam, kad kainų kilimas asmeniškai būtų kuo mažiau skausmingas“, – pataria J. Ivaška.
