Trečiadienis, 8 vasario, 2023
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
Advertisement
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Gamta ir žmogus

Baimės dėl koronaviruso banga Lietuvoje pamažu mažėja, rodo apklausa

2020-04-17 19:35:59
18
Lietuva išbrido iš jausminės duobės

Lietuva išbrido iš emocinės duobės | lrt.lt nuotr.

Lietuva išbrido iš emocinės duobės | lrt.lt nuotr.
Lietuva išbrido iš emocinės duobės | lrt.lt nuotr.

„Žmogaus studijų centro“ atlikto tyrimo duomenys rodo, kad Lietuvos žmonių dvasinė būsena, iš pradžių ženkliai pablogėjusi, per 10 dienų pagerėjo.

Pirmoji reprezentatyvi apklausa, atlikta kovo 25-30 dienomis, parodė dramatiškus rezultatus: patiriančių nerimą padaugėjo beveik pustrečio karto (nuo 26,1 proc. iki 64,3 proc.), liūdesį – daugiau nei du kartus (nuo 21,9 proc. iki 46,8 proc.), pyktį – beveik dvigubai (nuo19,8 proc. iki 35,6 proc.).

Antroji apklausa, atlikta balandžio 5-8 dienomis, atskleidė sparčią ir teigiamą jausmų kaitą. Didžiausias pokytis – patiriančių nerimą skaičiuje: nerimaujančių Lietuvos gyventojų nuo 64,3 procento sumažėjo iki 49 proc. Patiriančių liūdesį žmonių sumažėjo nuo 46,8 iki 40 procento, jaučiančių pyktį – nuo 35,6 iki 29,3 procento, streso sumažėjo nuo 45,8 iki 33,8 procento.

„Žmogaus studijų centro” vadovas dr. Gintaras Chomentauskas sieja neigiamų emocijų mažėjimą su keliais veiksniais.

„Žmonės pradėjo matyti, kad vaizduotėje susikurtas katastrofos vaizdas neatitinka realybės ir ėmė labiau vadovautis šaltu protu, realia statistika, o ne fantazijomis. Antra, įsijungė natūrali psichikos apsauga, kuri padeda žmogui išvengti ilgalaikio neigiamų emocijų poveikio jas slopindama ar keisdama. Trečia, Lietuvoje neįvyko naujų, ryškių dramatiškų įvykių, kurie būtų galėję sukelti naują emocijų pliūpsnį. Ketvirta, emocijų karščiui kiek atslūgus žmonės apsiprato su naujomis sąlygomis bei pradėjo atrasti naujų nusiraminimo priemonių karantino sąlygomis – ramybę patiriančių padaugėjo nuo 52,9 iki 65,1 procento. Šiuo faktu ypač džiaugiuosi, nes bent kai kuriems iš dalies apmokamos atostogos buvo malonios “, – sako G. Chomentauskas

Apklausą atlikusios bendrovės „Baltijos tyrimai“ vadovė dr. Rasa Ališauskienė teigia, kad gyvenimo ribojimai, iš pradžių sukėlę emocinį šoką, dabar jau nebėra naujiena – visuomenė su jais apsiprato.

„Karantino pradžioje matėme, kad kartu su nerimu dėl artimųjų bei savo sveikatos, gyventojai nerimavo ir dėl to, kad praras darbą ir pajamas. Besibaigiant pirmam karantino mėnesiui, šis lūkestis, deja, virsta realybe. Taip atsitikus, gali vėl padaugėti neigiamų emocijų, tokių kaip stresas, pyktis ir nerimas“, – tvirtina R. Ališauskienė.

„Gjensidige“ generalinis direktorius Marius Jundulas sako, kad verslo įmonėms pereinant prie naujos darbo tvarkos, buvo gana daug nežinomybės, darbuotojai buvo sutrikę. Tačiau per porą savaičių dauguma priprato prie naujos realybės, prisitaikė prie kitokio bendravimo ir darbo būdo, todėl situacija verslo įmonėse stabilizavosi.

„Verslas ryžtingai ir greitai sprendė kylančias problemas, kartu su darbuotojais prisitaikė prie kitokių darbo aplinkybių. Pagrindinė darbdavių pareiga šiandien yra suburti savo žmones, įkvėpti jiems pasitikėjimo ir ramybės. Tyrimai rodo, kad šiuo metu žmonės labiausiai pasitiki informacija, gaunama iš savo darbdavio. Tai – didelė atsakomybė ir galimybė patikrinti įmonės vertybių gyvybingumą“ – sako M. Jundulas.

Vis dėl to G. Chomentauskas pabrėžia, kad neigiamų emocijų lygis išlieka labai aukštas. Turint galvoje, kad tai tęsiasi jau ilgą laiko tarpą, neigiamos emocijos gali turėti stiprią neigiamą įtaką individui ir visuomenei. Todėl būtinos bendros bei tikslingos pastangos ne tik kovoti su COVID-19, bet ir gerinti žmonių emocinę savijautą bei bendruomeniškumą.

Tyrimas remiasi UAB „Baltijos tyrimai“ atlikta reprezentatyvia 18-74 m.  Lietuvos 507 gyventojų apklausa.

Spausdinti 🖨

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Pastabos 18

  1. T0mas J. says:
    3 metai ago

    Lietuvoje kasdien miršta po 110 žmonių, bent jau per pastaruosius 10 metų taip yra. 1 iš tų 110 dabar miršta užsikrėtęs nauju gripu. Iš to išvystyta baisi panika – tai pasiekta organizuotai visame pasaulyje už pinigus. Vienas iš 110 – ir didelė panika.
    Įsivaizduojat kokių beprotybės aukštumų galima pasiekti, jei dėl likusių 109-ių taip pat pasistengs daryti paniką?!
    Valstybių vadovus reikia teisti už tokį parsidavimą panikos kurstytojams, už neadekvačias priemones – ekonomikos žlugdymą ir žmonių skurdinimą.

    Atsakyti
  2. Ėjau pro šalį says:
    3 metai ago

    Kiek jūs galite šią kvailą mintį visose pakampėse platinti? Tai, kad taip vadinama žiniasklaida dirbtinai kelia paniką dar nereiškia, jog šitas virusas nėra pavojingas. Nusišnekėti apie kažkokį tariamą pasaulinį suokalbį gali tik visiškai atkirstas nuo žinių arba visiškai tikrovėje nesigaudantis žmogus.

    Atsakyti
    • T0mas J. says:
      3 metai ago

      Visi ligų virusai pavojingi. Kalbam apie jų daromos žalos lygį.
      Ypač pavojingi tie virusai, kurių poveikyje padidėja šalyje įprastas vidutinis kasdien mirštančių žmonių skaičius. Lietuvoje šiais metai epidemijos metu šis skaičius nepadidėjo.
      Demonizuoti priežastį, dėl kurios kasdien miršta 1 žmogus iš 110-ies visų mirusių – nerimta. Kodėl NULIS dėmesio likusiems 109-iems? Juk 3 iš jų – nusižudė savo noru, kelios dešimtys (kasdien!) mirė nuo širdies ir kraujagyslių ligų. Kodėl apie tai nerašo kasdien žiniasklaida, kodėl tame neįžvelgia tragedijos ir priežasties panikai?
      Ar gali žiniasklaida savo noru, nepapirkta išskirti 1 iš 110-ies ir sakyti kad tai baisus dalykas?!
      Kol rašiau šį komentarą (rašiau 5 minutes) pasaulyje gyventojų padaugėjo 860-čia žmonių:
      nuo 7,778,659,460
      iki 7,778,660,320
      Kur priežastis panikai?

      Atsakyti
    • taskas says:
      3 metai ago

      Gaudosi ar nesigaudo tikrovėje žmogus sunku pasakyt… Miršta žmonės nuo koronaviruso… Bet miršta ir dėl to, kad jau mėnesį sveikatos apsaugos sistema neveikia… Tik dabar apie tai niekas nekalba. Čia ne tik sveikatos apsaugos sistemų krizė. Čia pasaulinė demokratijos, globalaus pasaulio tvarkos, valdymo krizė…

      Atsakyti
      • T0mas J. says:
        3 metai ago

        Visiškai neaišku, kiek procentų gydytojų šiuo metu dirba. Kas buvo užsiregistravęs į priėmimą pas gydytoją – paskelbus karantiną jiems paskambina ir pasako, kad nesusitiksim kol karantinas nesibaigs. Man pačiam paskambino du gydytojai (tiksliau vienas iš jų ne pats paskambino, bet jo pagalbininkė kažkokia).
        Supratau, kad poliklinikos neveikia. Kodėl apie tai nerašo žurnalistai? Kodėl tik apie Covidą?

        Atsakyti
        • taskas says:
          3 metai ago

          Žmogus laukė šuntavimo operacijos – viena jau buvo jau buvo atidėta, kai eilė vėl priėjo – koronavirusas, vėl atidėjo… Ir jis jau nebežino ar besulauks trečią kartą… Gerai. Dabar apie Velykų draudimą pas gimines važiuot. Kaip ir viskas aišku – niekas gi nenori apkrėst mamos ar tėčio… Kokios kalbos apie Didyjį egzaminą, kurio pasekmes (išlaikėme ar neišlaikėme) pamatysime tik po 10 dienų – tai yra maždaug balandžio 20-23 dienomis… O jau dvi dienos po Velykų – naujas iššūkis, gražiai užvardintas „karantino sąlygų švelninimu“ ir jau gali važiuot pas mamą ir tėtį, bei vestis juos į kavinę… Tai ar nereikėjo palaukt dar savaitę ir pažiūrėt ar išlaikėme tą „Didyjį egzaminą“… Ir čia kur bepažiūrėsi, visur dviprasmiškos žinios – ar tai būtų apie kaukių dėvėjimo naudingumą/žalingumą, viruso išgyvenimo laiką ant daiktų paviršiaus, viruso plitimo būdus bei galimybes…

          Atsakyti
          • Ėjau pro šalį says:
            3 metai ago

            Aš suprantu ir žmogų, ir gydytojus šioje nepavydėtinoje padėtyje. Gydytojai nenori rizikuoti, nes mirtis beveik kiekvienam chirurgui yra didelė psichologinė trauma. Jei virusas priliptų operuojant ar po operacijos – mirtis garantuota. Visame pasaulyje ligoninės tampa viruso židiniais, todėl gydytojai bijo. Vėliau kai apie virusą paaiškės daug dalykų bus paprasčiau. O jei su ligonio parašu, sutinkant su visomis rizikomis irgi atsisako? Ar čia tiesiog ligoninės vadovas uždraudęs planines operacijas?

  3. Ėjau pro šalį says:
    3 metai ago

    Sėdint ant sofutės lengva komentuoti ir vaidinti kietą. Visai kitas dalykas kai reikia greitai priiminėti sprendimus susidūrus su nežinomu priešu. Tokiais atvejais sprendimus priimančių žmonių pareiga yra pirmiausiai apsaugoti žmonių sveikatą ir pagal galimybes gerovę, o ne aukoti žmonių gyvybes, kad įrodytų kvailiams jų neteisumą. Kinai, italai, ispanai, prancūzai, belgai, olandai, britai, amerikiečiai pradžioje mėgino juokauti ir tai turėjo patikti kvailiams, bet juokai labai greitai baigėsi. Italijoje grubiai skaičiuojant bendro mirtingumo didėjimas artėja prie penkių nuošimčių ribos. Ar pačiam toks mirtingumo padidėjimas būtų pakankamas įrodymas ar dar ne? Jei nepakankamas, tai koks mirtingumo augimas jus įtikintų – 10,15, 25 ar net 50? O jei mirtų jūsų artimieji jūs toliau tą pačią nesąmones kartotumėte ar jau atsakingiau rinktumėte žodžius? Turėkit omenyje, kad prastėjant padėčiai COVID fronte, prastėja ir bendras sveikatos paslaugų lygis. Jūs jau dabar skundžiatės, tai kas būtų persipildžius ligoninėms? 3 mėnesius diena iš dienos visame pasaulyje kartojama, kad pagrindinis šio viruso pavojus yra tas, kad jis dėl savo aukšto užkrečiamumo koeficiento (Italijoje 2020.02.25-03.12 apskaičiuotas R0=2.43 – 3.10) anksčiau ar vėliau ima griauti sveikatos sistemą, gydytojams tenka rinktis ką gelbėti, bet tokie kaip jūs vis tiek nesuvokiate ką tai reiškia ir kartojate užstrigusią plokštelę apie mažą mirtingumą, kuris ir yra mažas dėl griežtų priemonių, o ne savaime nieko nedarant. O svarbiausia yra tai, kad ryžtingi veiksmai pristabdo žaibišką plitimą ir ligoninių apgultį.
    Yra nemažai neišmanėlių nusišnekančių, kad neva itališkos mirtys išgalvotos, kad bendras mirtingumas visiškai nepasikeitė, nors jie nesupranta paprasto dalyko, kad mirtingumo statistika kuria jie remiasi yra ne tikra, o numanoma remiantis praeitų laikotarpių vidurkiais. Jeigu norite pažiūrėti kaip analizuojama norint suprasti tikrą padėtų galite pažiūrėti čia: https://aillarionov.livejournal.com/1171422.html

    Ir nereikia perdėti, kad sveikatos apsaugos sistema, visiškai neveikia.

    Atsakyti
  4. Ėjau pro šalį says:
    3 metai ago

    Retas sveiko proto balsas melasklaidos ir baimėsklaidos beprotnamyje:

    h t tps://www.15min.lt/naujiena/aktualu/lietuva/kauno-kliniku-profesorius-del-koronaviruso-pasetas-klaikas-padare-daug-zalos-56-1304164?comments

    Atsakyti
  5. Ėjau pro šalį says:
    3 metai ago

    Sėdint ant sofutės lengva komentuoti ir vaidinti kietą. Visai kitas dalykas kai reikia greitai priiminėti sprendimus susidūrus su nežinomu priešu. Tokiais atvejais sprendimus priimančių žmonių pareiga yra pirmiausiai apsaugoti žmonių sveikatą ir pagal galimybes gerovę, o ne aukoti žmonių gyvybes, kad įrodytų kvailiams jų neteisumą. Kinai, italai, ispanai, prancūzai, belgai, olandai, britai, amerikiečiai pradžioje mėgino juokauti ir tai turėjo patikti kvailiams, bet juokai labai greitai baigėsi. Italijoje grubiai skaičiuojant bendro mirtingumo didėjimas artėja prie penkių nuošimčių ribos. Ar pačiam toks mirtingumo padidėjimas būtų pakankamas įrodymas ar dar ne? Jei nepakankamas, tai koks mirtingumo augimas jus įtikintų – 10,15, 25 ar net 50? O jei mirtų jūsų artimieji jūs toliau tą pačią nesąmones kartotumėte ar jau atsakingiau rinktumėte žodžius? Turėkit omenyje, kad prastėjant padėčiai COVID fronte, prastėja ir bendras sveikatos paslaugų lygis. Jūs jau dabar skundžiatės, tai kas būtų persipildžius ligoninėms? 3 mėnesius diena iš dienos visame pasaulyje kartojama, kad pagrindinis šio viruso pavojus yra tas, kad jis dėl savo aukšto užkrečiamumo koeficiento (Italijoje 2020.02.25-03.12 apskaičiuotas R0=2.43 – 3.10) anksčiau ar vėliau ima griauti sveikatos sistemą, gydytojams tenka rinktis ką gelbėti, bet tokie kaip jūs vis tiek nesuvokiate ką tai reiškia ir kartojate užstrigusią plokštelę apie mažą mirtingumą, kuris ir yra mažas dėl griežtų priemonių, o ne savaime nieko nedarant. O svarbiausia yra tai, kad ryžtingi veiksmai pristabdo žaibišką plitimą ir ligoninių apgultį.
    Yra nemažai neišmanėlių nusišnekančių, kad neva itališkos mirtys išgalvotos, kad bendras mirtingumas visiškai nepasikeitė, nors jie nesupranta paprasto dalyko, kad mirtingumo statistika kuria jie remiasi yra ne tikra, o numanoma remiantis praeitų laikotarpių vidurkiais. Jeigu norite pažiūrėti kaip analizuojama norint suprasti tikrą padėtų galite pažiūrėti čia: h t tps://aillarionov.livejournal.com/1171422.html

    Ir nereikia perdėti, kad sveikatos apsaugos sistema, visiškai neveikia.

    Atsakyti
    • taskas says:
      3 metai ago

      Kad aš net sofutės neturiu 🙂 . Ir į darbą man reikia vaikščioti, ne nuotolinį , o normalų, po kaukėmis slepiamės, tiksliau – vaidinam saugų darbą, ką padarysi 🙂 . Kad kvailys – sutinku, bet Reichstago aš tikrai nepadegiau!
      Ilarionovo statistika įdomi ir rodo, kad mirčių skaičius Italijoje šoktelėjo – tai rodo, kad Covid19 tikrai labai pavojingas. Bet… Žemiau komentaruose randu tokią nuorodą:
      ht tps://swprs.org/a-swiss-doctor-on-covid-19/
      Į kaltinimus, kad čia gal kokia propagandinė svetainė, atsakau – o ką aš žinau… Savo teiginiams pagrįsti nuorodas į pirminius šaltinius jie pateikia, dalį jų pasiskaitinėjau, man to užtenka, kad galėčiau rimtai žiūrėti… Ir abejonės vėl grįžo 🙁 …
      Na ir pabaigai:
      1. Sveikatos sistema Lietuvoje neveikia.
      2. Realaus karantino Lietuvoje nėra, bent jau mažesniuose miesteliuose ir kaimuose. Tai faktas.

      Atsakyti
      • Ėjau pro šalį says:
        3 metai ago

        Ne jums, taske, o Tomui ir panašiems į jį “sofutę” ir “kvailius” skyriau.
        Gera jūsų nuoroda, ačiū. Joje pateikiama labai įvairialypė informacija.
        Ir gerai, kad turite abejonių, visi mąstantys žmonės abejoja.
        Pandemijai tęsiantis atsiranda vis daugiau žinių ir vertinimas nuolat kinta, gydytojai keičia gydymo būdus, virusologai keičia prognozes, pervertinamos rizikos ir t. t. Todėl antrosios bangos pasekmės tikiuosi nebebus tokios sunkios.

        Dabar įdomiausiai kaip seksis švedams, nes japonams nervai neatlaikė ir švedai liko vieni.

        Atsakyti
    • T0mas J. says:
      3 metai ago

      Įdomu, iš kur jūs sužinot valstybių bendro mirtingumo KONKREČIUS skaičius? Gal
      ĖJOT KUR PRO ŠALĮ ir matėt patikimą portalą su duomenimis? – pasidalinkit ir su manim, nes portale
      worldometers.info/coronavirus/
      to nėra.
      Kai neveikia poliklinikos – tai tikrai gali turėti įtakos bendro mirtingumo padidėjimui visoje Lietuvoje. Medikai apie tai tyli – manau kad tas tylėjimas yra nusižengimas Hipokrato priesaikai.

      Atsakyti
      • taskas says:
        3 metai ago

        „…iš kur jūs sužinot valstybių bendro mirtingumo KONKREČIUS skaičius…“
        Rodo pakilimą bendro mirtingumo kai kuriose šalyse tarp vyresnio amžiaus žmonių, bet panašus yra buvęs 2016m per gripo epidemiją:
        https://www.euromomo.eu/index.html

        Atsakyti
  6. Žemyna says:
    3 metai ago

    O kuo įrodysite, jog ne jūs tą Reichstagą… ?!!

    Atsakyti
    • taskas says:
      3 metai ago

      Tai niekuo neįrodysiu… Jei reikės – prisipažinsiu 😀 . Dėl šventos ramybės…

      Atsakyti
      • Žemyna says:
        3 metai ago

        Va, būtent! Taip ir užrašysim į istorijos vadovėlius – Reichstagą padegė litofcų fašistas, o jo bylos archyvuose numeris 89.190.118.54!

        Atsakyti
        • taskas says:
          3 metai ago

          Susekė 🙁 🙁 !!! Ir kodėl neprisijungiau per TOR!

          Atsakyti

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Kiti Straipsniai

Išmoka | pixabay.com nuotr.

VDI domėjosi vyrų ir moterų algų atotrūkiu

2023 02 03
Sigita Labutienė | www.sveikuoliai.lt nuotr.

Atsikratykite jausmų, kurie kenkia regai!

2023 01 30
Daugiabučiai Misionieriuose nuo bastėjos apžvalgos aikštelės | lietuvos.link nuotr.

Vilniaus miesto statybų tyrimas atvėrė sistemines paveldosaugos žaizdas

2023 01 30
Elektra | enmin.lrv.lt nuotr.

Pusė gyventojų mažino elektros vartojimą

2023 01 27
Kuo naudingi Pomi-T papildai? | pexels.com, Badulescu nuotr.

Kuo naudingi Pomi-T papildai?

2023 01 27
Dirbantys pensininkai | sodra.lt nuotr.

Kas skatina dirbti sulaukus pensijos?

2023 01 26
Mokslininkai ir NVO prašo skubiai imtis priemonių dėl vaikų sveikatos blogėjimo | lrt.lt nuotr.

VU mokslininkų tyrimo rezultatai: riboti ekranų naudojimo laiką vaikams – būtina 

2023 01 24
Geležinkelių teritorija | S. Žiūros nuotr.

Geležinkelių teritoriją kurs ir miestiečiai

2023 01 23
Išmokos | Pixabay nuotr.

Atlyginimai augo, bet ne visiems vienodai

2023 01 18
Darbas biure | ktu.lt

Paaiškėjo, kokios teisės svarbiausios lietuviams

2023 01 17
Rodyti daugiau

Naujienos

LMTA Centriniai rūmai | D. Matvejevo nuotr.
Istorija

Lietuvos muzikos ir teatro akademijai – 90 metų

2023 02 07
Ulfas Kristersonas ir Gitanas Nausėda | R. Dačkaus nuotr.
Lietuvoje

Lietuvoje vieši Švedijos Ministras Pirmininkas

2023 02 07
Automobilių numeriai | regitra.lt nuotr.
Lietuvoje

„Regitra“ pristato 44 naujus numerio ženklų derinius

2023 02 07
AIPP Žaliasis koridorius | kaunas.lt nuotr.
Lietuvoje

Kaunas atveria erdves inovacijų kūrėjams

2023 02 07
Vėjo elektrinės | enmin.lrv.lt nuotr.
Lietuvoje

Pernai vėjo jėgainių galia išaugo trečdaliu

2023 02 07
sam.lrv.lt nuotr.
Lietuvoje

Aptarta, kaip stiprinti medikų saugumą

2023 02 07
Seimo kanceliarijos archyvo nuotr.
Lietuvoje

Vasario 9 d. – neeilinė Seimo sesija

2023 02 07
Aplinkos ministras lankosi kadagynuose | am.lrv.lt nuotr.
Lietuvoje

Atsigaunantys kadagynai lauks lankytojų

2023 02 07
Baltiški papuošalai Baltiški papuošalai Baltiški papuošalai
Prano Raščiaus (1932–1987) poezijos knyga „Paragauki sulos“ Prano Raščiaus (1932–1987) poezijos knyga „Paragauki sulos“ Prano Raščiaus (1932–1987) poezijos knyga „Paragauki sulos“

SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • Candyvyp apie Prie URM vyks piketas – prieš J.Noreikos atminimo juodinimą, už – L.Linkevičiaus atstatydinimą (video)
  • Candyuhh apie Prie URM vyks piketas – prieš J.Noreikos atminimo juodinimą, už – L.Linkevičiaus atstatydinimą (video)
  • Nuoroda apie M. Kundrotas. Kruvina tuštybės mugė
  • Kur inspekcija, kur komisija? apie J. Basanavičius. Pasijutau lietuviu esąs

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Lietuvos muzikos ir teatro akademijai – 90 metų
  • Lietuvoje vieši Švedijos Ministras Pirmininkas
  • „Regitra“ pristato 44 naujus numerio ženklų derinius
  • Gintaro įlanka atgims naujai
Lininės rankinės Lininės rankinės Lininės rankinės

Kiti Straipsniai

VDI domėjosi vyrų ir moterų algų atotrūkiu

by Ditė Česėkaitė
2023 02 03
1
Išmoka | pixabay.com nuotr.

Valstybinė darbo inspekcija 2022 metais atliko 30 planinių patikrinimų dėl lygių galimybių ir nediskriminavimo principų laikymosi įmonėse, kuriose stebimas didžiausias...

Skaityti toliau

Atsikratykite jausmų, kurie kenkia regai!

by Jonas Vaiškūnas
2023 01 30
2
Sigita Labutienė | www.sveikuoliai.lt nuotr.

Tai labai svarbus klausimas norint pasiekti ilgalaikių ir tvirtų pasiekimų stiprinant regėjimą gamtiniais  būdais. Nors daugelis žmonių, ieškančių būdų kaip...

Skaityti toliau

Vilniaus miesto statybų tyrimas atvėrė sistemines paveldosaugos žaizdas

by daiva
2023 01 30
0
Daugiabučiai Misionieriuose nuo bastėjos apžvalgos aikštelės | lietuvos.link nuotr.

Valstybinė kultūros paveldo komisija išanalizavo didelio rezonanso visuomenėje sulaukusių statybų procesus Vilniaus Baroko ansambliuose. Išvadose teigiama, kad konfliktinę situaciją lėmė...

Skaityti toliau

Skaitytojų nuomonės:

  • Candyvyp apie Prie URM vyks piketas – prieš J.Noreikos atminimo juodinimą, už – L.Linkevičiaus atstatydinimą (video)
  • Candyuhh apie Prie URM vyks piketas – prieš J.Noreikos atminimo juodinimą, už – L.Linkevičiaus atstatydinimą (video)
  • Nuoroda apie M. Kundrotas. Kruvina tuštybės mugė
  • Kur inspekcija, kur komisija? apie J. Basanavičius. Pasijutau lietuviu esąs
  • Nuoroda apie Ukrainos gynybos štabe svarstomi kontr-puolimo variantai
Kitas straipsnis
Vytautas Kavolis | šaltiniai.info nuotr.

V. Kavolis. Laisvė, ištikimybė ir abejonė

srtfondas Init

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

Alkas.lt

   https://lazerineklinika.lt/ | https://sportsman.lt/ | CBD aliejus Lietuvoje | Farming Simulator 22 mods | ETS2 Mods | FS22 Mods | FS22 mods download | Bigbank.lt | kemi.lt | TIK BALDAI | ATS Mods | Skyrybos internetu - skyrybos bendru sutarimu | fs22 mods | ATWINS | Srotas24.lt - Dalys | Zuza.lt

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai