Jono Vaiškūno kalba „Šventoji baltų žemė“ pasakyta 2021 m. gruodžio 11 d. Lietuvos „Romuvos“ ir Latvijos Dievturių sandraugos („Latvijas dievturu sadraudze“) nuotolinėje sueigoje Baltų Krivulėje.
Senovės baltų tikėjimo tęsėjų kasmet šaukiamos Baltų krivulės šių metų tema buvo „Šventoji Baltų Žemė“.
Kalba verčiama į latvių kalbą. Tad vaizdo įrašą gali žiūrėti ir broliai latviai. Į latvių kalbą verčia Linda Lehmena.
Alkas.lt, D. Vaiškūnienės ir J. Vaiškūno video, 2021
1 of 4
-
+
1. Baltiškų vandenvardžių sritis, M. Gimbutienė. Baltai priešistorinias laikais, Vilnius, 1985.
2. Baltiškų hidronimų paplitimo arealas | wikipedia.org nuotr.
3. Baltų genčių teritorija apie V a. pr. m. e. ir vėliau (pagal Mariją Gimbutienę) | wikipedia.org nuotr.
4. Baltai apie 2 tūkstantmetį prieš mūsų erą, Petras Gaučas, Aleksiejus Luchtanas. Mažosios Lietuvos enciklopedijos archyvas
Susiję straipsniai:
- Baltų Krivulėje istorinį baltų arealą nuspręsta skelbti „Šventąja Žeme“
- „Baltų genas“: J.Vaiškūnas apie senąjį baltų tikėjimą mūsų dienomis (audio)
- J. Vaiškūnas: Ši Žemė šventa
- Kaune surengta baltų kultūros šventė „Baltų raštai-2021“
- Kviečiama Baltų krivulė „Baltų vienybė ir bendradarbiavimas“
- Latviai kviečia Baltų Krivūlę „Baltų dvasia“ (registracija)
- V. Mikailionis. Kelias į baltų dievojautą
- Baltų tikėjimo tęsėjai Punsko Krivulėje gilinosi į šventumo apraiškas (nuotraukos)
- J. Vaiškūnas. Dainų šventę aplaisto dievai
- J. Vaiškūnas. Dainių tauta prisikelia dainuodama
- J. Vaiškūnas. Atsakymas prieš pagonis kariaujančiam Pavilioniui (video)
- Senojo baltų tikėjimo tęsėjai šventė pirmosios pavasario žalumos šventę – Jorę (nuotraukos, video)
- Baltų Krivulė
- Šaukiama trečioji Baltų Krivūlė
- Baltų vardo Tėvui G.H.F. Neselmanui – 200 metų!
- Antroji Baltų Krivulė Latvijoje sutelkė baltus (nuotraukos, video)
- A. Mikus. Baltų vienybė: praeitis ir dabartis
- J. Vaiškūnas: Esame murkdomi globalistų liūne
- D. Razauskas. Žemės šventumo šaltinis
- Vasario 5-oji – Gabijos diena (audio, video)
Saunuoliai 🙂 Taip ir bus cia tik laiko klausimas.
Mintis / projektas “Baltų žemė” yra įdomu, bet remdamiesi pavadinimu “Baltai”, istoriškai jūs nieko negalite įrodyti, nes visi istorikai gerai žino, kad šį pavadinimą “ištraukė” vokiečių lingvistas Ferdinand Nesselmann 1845 metais. Esu įsitikinęs, kad Nesselmanno “Baltus” yra būtina išgryninti, bet taip pat ir ne kaip Jovaišos “komercinius Aisčius”, nes tai taip pat niekur nenuves.
Nereiktų kabinėtis prie sąvokos BALTAI, ją reikia palaikyti ir skleisti. Nematau jokių priežasčių graužti ir silpninti šią sąvoką. Per ją mes esame žinomi pasauliui. Nebent norima pakenkti.
Savarankiškai iš piršto išlaužti žodį “baltai” vokietis Nesselmanas niekaip negalėjo. Vokiečiai Baltijos jūrą vadino ir tebevadina “Ostsee” (Rytų jūra), todėl akivaizdu, kad Nesselmanas žodį “baltai” buvo girdėjęs iš prigimtinių prūsų, kuršių, žemaičių, lietuvių arba latvių (šioje tautoje yra dalis lietuvių). Girdėjo ir iš rusų, nes Baltijos jūrą nuo seno ir iki šiol jie tebevadina “Baltijskoe more”. Nekalbant jau apie artimiausius vokiečių kaimynus lenkus (lenk. Baltijos jūra – Baltyk, Morze Baltycka).
Kadangi istoriškai viskas yra susiję ir su Tacito aisčiais, šių dienų istorinėje literatūroje prie “aisčiai” dėl aiškumo pridedamas dar ir žodis “baltai”: rašoma “aisčiai (baltai). Taip kad prie žodžio BALTAI kabinėtis tikrai nėra jokio reikalo.
Nuomonės išsakymas nėra kabinėjimasis.
− lt.wikipedia.org/wiki/Baltistanas
?
🙂 🙂 🙂
Niekas nieko ir neįrodinėja „remdamasis pavadinimu Baltai“. Įrodinėja remdamiesi archeologiniais tyrinėjimais, kalbotyros duomenimis ir t.t., o tuos žmones, gentis, tautas kažkaip vis tiek reikia apibendrintai vadinti, tai nėra nieko blogo, kad vadina baltais. Jeigu vadintų kitaip, tai esmė ir turinys nuo to niekaip nepasikeistų.
Taip, nieko blogo. O juk galėjome būti pavadintais kad ir baltišenais – šiandien būtume sakę, „o kas čia blogo?“ 🙂 Valstybės net savo pavadinimus pakeičia: buvo Birma, dabar Myanmaras, ir dar su kokia vėliava, su kokia vėliava… 🙂 Mus pavadino Lithuania: visi laužo liežuvį, skamba, švelniai tariant, labai nekaip. Pakeisti neįmanoma, nors įmanoma. Kitoks pavyzdys: JT valstybių narių sąraše yra Georgia, nors vietinė laisva ir nepriklausoma žiniasklaida labai dažnai šią šalį vadina Sakartvelu. Matyt, Gruzija pasauliniu mastu nepakeitė savo pavadinimo?
Jonai ir Rimgaudai, slavai prie germanų atsirado ne anksčiau kaip 5a. po.Kr. antroje pusėje – po Atilos mirties. Prūsai Germanų/ Gotų/ Sarmatų/ Suebų/ Baltų jūros pakrantėje tvarkėsi jau iki 3a. po.Kr., kas yra įrodoma remiantis Fryzijoje ir Prūsijoje rastais archeologiniais radiniais. Ptolomėjaus žemėlapiuose, “Balteus” pavadinimu buvo vadinami ir vandenys tarp Jutlandijos ir Norvegijos, dėl to šis pavadinimas manau ne daugiau kaip 16 a. tikslingai pritemptas. Baltais save vadino senieji Gotai, taip pat iš Baltų kilęs ir garsusis “visi/visų” Gotų karalius Alarikis , bet apie tai Lietuvos istorikai kalbėti kažkodėl nelinkę. Herwig Wolfram, žinomas Austrijos profesorius istorikas, tyrinejęs gotų istoriją, yra parašęs mokslinę knygą „Die Goten“ (Gotai). Štai ką jis rašo savo knygoje 250 puslapyje: “Wer von den amalischen Goten sich den Balthen anschloß, trug zur westgotischen Ethnogenese bei.” Kas iš Amalų Gotų prisijungė prie Baltų, prisidėjo* prie vakarų Gotų etnogenezės. – Iš to peršasi klausimas – ar mūsų protėviai buvo Baltai, ar bet kokiu atveju Gotai?
Labai teisingos mintys apie baltų žemės suvokimą, bet keistai nuskambėjo žodžiai apie tariamą trečią baltų šalį „Litvą“ – tai susisiekia su belorusų jermalovičiaus ir litvinistų paistalais. Niekada nebuvo ir negali būti jokios originalios „Litvos“, nes „Litva“ tai yra Lietuvos pavadinimas slavų kalbose.
O jei Neselmanas dar amerikonus amerikonais vadino tai ir Amerikos kaip nebūta. Briedai, atleiskit. Baltijos jūros pavadinimas buvo nuo seno, bent jau nuo 11a žemėlapiuose rašomas. Beje Baltijos jūra žiemą baltų pakrantėje dėl gėlo vandens nuo žemyno pasiskirstymo yra balta – užšalusi, ir čia joks vokietis to nesugalvojo tik pakartojo:
https://lt.wikipedia.org/wiki/Carta_Marina#/media/Vaizdas:Carta_Marina.jpeg
Kodėl rašote kad Baltija minima 11 a. žemėlapiuose, o dalinatės nuoroda 1539 m. žemėlapio, kur Baltija net nėra paminėta? Kas per primityvus kvailinimas iš jūsų pusės?
Baltijos jūros pavadinimas buvo nuo seno, bent jau nuo 11a žemėlapiuose rašomas. Beje Baltijos jūra žiemą baltų pakrantėje dėl gėlo vandens nuo žemyno pasiskirstymo yra balta – užšalusi, ir čia joks vokietis to nesugalvojo tik pakartojo: žr. google ” Carta Marina , pakartoju, nes nuorodą panaikino.
Mare Suebicum – Tacitas
Venedų jūra – Ptolemėjus
Sinus Codanus, Sinus Venetus (Venedus), Oceanus Sarmaticus – romėnai
Varingų jūra – Al Birūnis
….
Mare Balticum – Adomas Brėmenietis, tik nuo XI amžiaus
Smagu, kad gilinamės.
Ką ne klaipėdiškis iškart pastebi Klaipėdoje?
Mėmelio klinika, Mėmelio maistas, restoranas „Memelis“ su biurų priestatu, Memelio dvaras, Memelio žaislai, Mėmėlio taupomiji kasa, Memelio optika, Memelio miestas, Memelio kapitalas… Pavadinimų (visur trūksta kabučių) su Memel sąrašas nepilnas.
Ir ką tai sako?
Va čia naujiena . Labai seniai buvau Klaipėdoje. O Klaipėdos meras ( kas per pavadinimas) ar nebus koks vokiečių “šnipelis” laisvamanis.
Vokiečių uostytuvas mums tinka…Svarbu ne rusiškas veilokas:)
>Pajūriečiui
Be panslavizmo toks reiškinys yra ir pangermanizmas. Tačiau, vengdami panslavizmo, visai be reikalo pasiduodame pangermanizmui. Paprastai sakant, Virginijų Jocį iš LEKG Tarybos šiuo klausimu Klaipėdos miesto savivaldybėje ir merijoje prašyti tinkamai padirbėti. Dėkoju.
Baltai – viena iš indoeuropiečių kalbų kilmės medžio šakų. Ar kas galėtų atsakyti, kodėl MES (kažkaip ten ideologiškai) – baltai? Kodėl ne kita, tarkime baltų-slavų-germanų, arba rytų baltų šaka? Kol kas visiškai nesąmoningai kartojamas burtažodis. Gal galėtų būti ir sąmoningai, nežinau. Nujaučiu jo istorinę kilmę: istoriškai pažįstami vienu metu dar nekrikščioniški kraštai, bet jokiu būdu ne visai tas žemėlapis, ir ten ne tik baltai.