Pirmadienis, 10 lapkričio, 2025
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Gamta ir žmogus Gamta ir ekologija

Penkios kryptys, kurios užkariaus maisto pasaulį 2022-aisiais: ką valgysime šiemet?

www.alkas.lt
2022-02-20 06:36:53
1
Penkios kryptys, kurios užkariaus maisto pasaulį 2022-aisiais: ką valgysime šiemet?

Maisto tendencijos | „Barboros“ nuotr.

       

Geras maistas niekada neišeina iš mados, tačiau stebint naujausias tendencijas galima drąsiai sakyti, kad 2022-ieji maisto pasaulyje atneš pokyčių.

Pandemija paskatino žmones ne tik daugiau gaminti namuose, bet ir maitintis sveikiau ir tvariau – rūpintis gamtos išsaugojimu net ir virtuvėje.

Šios tendencijos dar tvirčiau įsitvirtins mūsų kasdienybėje, o greta jų šiemet laukia ir kulinarinių naujovių.

Maisto vartojimo pokyčius gana greitai išduoda pirkėjų elgsena bei jų pirkinių krepšeliai. Pandemijos pradžioje stebėjome maisto gaminimo namuose bumą, todėl pirkinių krepšeliuose padaugėjo šviežių daržovių ir mėsos gaminių, taip pat namų kepiniams skirtų priedų.

Elektroninės maisto ir kasdienių prekių parduotuvės „Barbora“ duomenimis, daugiau laiko namuose leidžiantys gyventojai drąsiau išbandydavo ir įvairesnius gurmaniškus gaminius, dažniau save palepindavo skanėstais.

„Pastaraisiais metais matome, kad klientai dažniau ieško tvaresnių ir gamtai draugiškesnių maisto gaminių. Beje, ši tendencija svarbi ne tik kalbant apie maistą, bet ir kitas gyvenimo sritis.

Dažniau atkreipiamas dėmesys į maisto švaistymo problemą – vis daugiau susidomėjimo sulaukia receptai, skirti maisto likučiams suvartoti.

Nutarėme žvilgtelėti giliau ir pasidomėti, kokias maisto vartojimo tendencijos numato kulinarijos žinovai visame pasaulyje. Panašu, kad laukia įdomūs metai virtuvėje”, – sako „Barboros“ komunikacijos vadovė Jurgita Gižaitė-Tulabienė.

Taigi ką ir kaip valgysime šiemet?

1. Maisto švaistymui – ne!

Maisto švaistymas – opi pasaulio problema, kuri aštrina socialinę nelygybę ir skatina klimato kaitą. Kasmet maždaug trečdalis pasaulyje pagaminamo maisto (1,3 milijardo tonų) – prarandama arba iššvaistoma.

Todėl žmonės vis atsakingiau žiūri į šią problemą ir ieško naujų, naujoviškų būdų, kaip spręsti maisto švaistymo problemą bent jau savo namuose. Numatoma, kad šiemet ši tendencija stiprės dar labiau.

„Mūsų tyrimas parodė, kad net 38 proc. žmonių išmeta jau pagaminto maisto likučius. Skaičiai tikrai nemaži. Dar ne taip seniai „zero waste“ banga ritosi per mados pasaulį, dabar ji apima ir virtuvę.

Maisto tinklaraštininkai, žinomi kulinarai vis dažniau dalinasi sumanymais, kaip tausoti maistą ir kuo mažiau jo išmesti.

Atsakomybę prisidėti prie didesnio sąmoningumo ugdymo jaučiame ir mes, todėl taip pat skatiname mažinti maisto švaistymą ir dalinamės tvaresnio maisto vartojimo receptais“, – sako J. Gižaitė-Tulabienė.

2. Grybai – virtuvės karaliai

2022-ieji žada, kad maisto pasaulyje karaliaus vienas visiems gerai žinomas maistas – grybas. Manoma, kad ši tendencija stiprėja ir dėl to, kad vis daugiau žmonių gręžiasi į augalinę mitybą, o baltymų kupini grybai patiekaluose puikiai gali pakeisti mėsą.

Namų ir restoranų virtuvėse atsiras visiems gerai pažįstami grybai ir dar nematytos naujienos.

Viena iš jų – austrių grybai. Numanom, kad jie gastronomijoje kaip alternatyva pakeis jūrų gėrybių delikatesą šukutes.

Jie turtingi amino rūgštimis, turi daug baltymų ir mažai riebalų. Taip pat naudingi virškinimui, nes turi daug maistinių skaidulų bei yra vitamino B ir A šaltinis.

societyforscience.org nuotr.
Sveikas maistas | societyforscience.org nuotr.

3. Tvarumas – nauja mėsa

Suaktyvėjęs dėmesys aplinkosaugos problemoms nulems, kad parduotuvėse atsiras dar daugiau pasirinkimų, susijusių su etiškais ir tvariais sprendimais, kurie saugo gamtą ir gyvūnus.

Aukščiausios kokybės mėsa, pienas ir kiaušiniai bus itin paklausūs todėl, kad vartotojai vis daugiau dėmesio skiria gyvūnų gerovei ir maisto kokybei, o ne kiekybei.

Vartotojai pasiryžę mieliau rinktis tuos gamintojus, kurie paiso tvarumo ir laikosi aukštų etikos standartų.

Pasak J. Gižaitė-Tulabienės, stebima dar viena tendencija – didėja augalinės kilmės mėsos ir pieno gaminių pakaitalų paklausa.

Pirkėjai ieško augalinių alternatyvų mėsai, pvz., sojos gaminių, taip pat alternatyvų pieno gaminiams – augalinių gėrimų, sūrio, sviesto ar jogurto pakaitalų.

Tai rodo 2021 metais beveik dvigubai šoktelėję augalinių gaminių pardavimai, daugiausiai pirkėjų sulaukė humusas ir įvairių skonių tofu desertai.

4. Naujovė žarnynui – postbiotikai

Mylėti save ir rūpintis sveikata – niekada neblėstanti tendencija. O mityba atlieka bene svarbiausią vaidmenį mūsų sveikatai ir savijautai. Bet pakalbėkime apie žarnyną, kurio veiklą įprasta stiprinti gerosiomis bakterijomis – probiotikais.

Pastaraisiais metais renesansą išgyvena kombuča, jogurtas ir kiti fermentuoti maisto gaminiai, kuriuose itin gausu žarnyno sveikatai būtinų gerųjų bakterijų.

Taip pat išgarsėjo ir prebiotikai – gerosios bakterijoms daugintis reikalinga terpė. Jų gausu daug skaidulų turinčiuose gaminiuose, pavyzdžiui, neskaldytuose grūduose, vaisiuose, daržovėse.

2022-ieji žarnynui atneš naujovių. Maisto racioną žada užkariauti postbiotikai. Tai šalutinis probiotikų gaminys, kuris padeda palaikyti mikrobiomą.

Postbiotikų tekstūra yra kur kas stabilesnė, taigi parduotuvėse jie gali būti prieinami įvairiomis vartoti patogiomis formomis – nuo gėrimų iki batonėlių.

5. Tegyvuoja paprastumas!

Dėl nestabilios maisto gaminių tiekimo grandinės ir karantino restoranai ėmė mažinti ir paprastinti savo meniu – ilgus puslapius pakeitė keli išdirbti patiekalai.

Panašu, kad tai restoranų lankytojams patiko – išsirinkti paprasčiau ir gaminamas maistas kokybiškesnis.

Manoma, kad ši tendencija pereis ir į namų virtuves – pandemijos metu žmonės pavargo gaminti, planuoti maistą ir kasdien namuose šveisti kalnus puodų.

Pernai vasarą atliktas „Barboros“ tyrimas parodė, kad maždaug kas dešimtam gyventojui pandemijos metu maisto gaminimas namuose tapo nebemielas.

Todėl spėjama, kad šiemet namų virtuvėse karaliaus paprastas ir lengvai pagaminamas maistas. Paklausos susilauks tokie receptai, kurie pagaminami tiesiog viename puode.

„Kad einame paprastesnio maisto gaminimo link pamatėme ir paanalizavę, kokie receptai mūsų puslapyje praėjusį rudenį buvo skaitomiausi.

Daugiausiai dėmesio sulaukė lengvai, greitai ir viename puode pagaminamas patiekalas – tiesiog makaronai su vištiena.

Neabejoju, kad noras gaminti paprasčiau ir taupyti laiką šiais metais dar daugiau žmonių paskatins pirkti maistą internetinėse parduotuvėse“, – dalinasi „Barboros“ komunikacijos vadovė.

Paprastesnis maistas sutaupys ne tik laiko ir pinigų, bet ir mažins taip svarbią maisto švaistymo problemą.

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. Tyrimas: pagrindinė maisto išmetimo priežastis − perdėtas lietuvių vaišingumas
  2. „Žalieji” teiginiai atskleidžia teigiamą maisto poveikį aplinkai. Ar tikrai?
  3. Per metus Europoje išmetama 88 mln. tonų maisto: kur panaudoti suvytusias morkas? (video)
  4. Per mėnesį išmetama iki 5 kilogramų maisto
  5. Naudingieji daigai: tarp maisto ir vaisto
  6. Vengti maisto švaistymo padeda ir technologijos
  7. Ant šeimos stalo – ekologiški ir tvariai užauginti maisto gaminiai
  8. Tyrimai įrodė, iš kokio maisto gaunami baltymai naudingiausi sveikatai
  9. Kodėl glitimo turintys maisto produktai turi būti išskirtinai paženklinti?
  10. Laiko stoka skundžiasi 7 iš 10 gyventojų: žinovė atskleidė, kaip neperdegti ir rasti laiko sau
  11. Gerai daryk – maistą taupyk!
  12. Varškė – ir greitiems užkandžiams ir smaližiams
  13. Žalieji finansai – Lietuvos ateitis
  14. Kaip susikurti jaukią išvyką į gamtą be plastiko
  15. Cholesterolis: blogąjį būtina „numušti“, gerąjį – išsaugoti

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Pastabos 1

  1. Pajūrietis says:
    4 metai ago

    Šiame parašyme žodis tendencija pasikartoja 7 kartus. Kas gi ta tendencija? Man skamba, kaip panelės vardas. „Pasižiūrėk, Tendencija, kokie tavo pėdkelnių keliai skylėti. Tik nesakyk, kad daržą ravėjai.“
    „Daugiausiai dėmesio sulaukė lengvai, greitai ir viename puode pagaminamas patiekalas – tiesiog makaronai su vištiena.“ Kodėl ne su broileriu, juk jo mėsa ypač maistinga?
    „išdirbti patiekalai“ – ? Partijos pirmininkas gali išdirbti partijos narį, kad tyliai plojo. Bet išdirbti patiekalą?
    „Dar ne taip seniai „zero waste“ banga ritosi per mados pasaulį“ – Wielkie dzięki za spyklisn.

    Atsakyti

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Naujienos

Šalna
Lietuvoje

Nuo pavasarinių šalnų nukentėję ūkinikai gali kreiptis paramos

2025 11 10
Įstatymų paketo pristatymas
Lietuvoje

Pristatytas informacinės gynybos įstatymų paketas

2025 11 10
Vytautas Sinica
Lietuvoje

Siūloma didinti finansavimą migrantus kontroliuojančioms institucijoms  

2025 11 10
Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė | Seimo kanceliarijos nuotr.
Lietuvoje

Konservatoriai siūlo laikytis mokytojams duoto pažado

2025 11 10
Vilnius
Lietuvoje

Senajam 3G ryšiui Vilniuje – paskutinės dienos

2025 11 10
Šildymo sąskaita
Lietuvoje

„Gijos“: Pirmosios sąskaitos už šildymą vilniečių neišgąsdins

2025 11 10
Karių kapai
Lietuvoje

Sovietų Sąjungos karių palaikų perkėlimą Šiauliai pradės dar šiemet

2025 11 10
Tilto statyba
Lietuvoje

Per dvejus metus Kaune – keturių naujų jungčių statybos

2025 11 10

SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • Rimgaudas apie A. Juozaitis. Lietuvos finišas nenumaldomai artėja…
  • Jimmy Dore apie R. Jankūnas. „Melagienas“ demaskuos tie patys jų kūrėjai?
  • LIETUVIŠKOS KARALYSTĖS JUNGTINĖS PAJĖGOS apie A. Juozaitis. Lietuvos finišas nenumaldomai artėja…
  • LIETUVIŠKOS KARALYSTĖS JUNGTINĖS PAJĖGOS apie A. Juozaitis. Lietuvos finišas nenumaldomai artėja…

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • R. Jankūnas. „Melagienas“ demaskuos tie patys jų kūrėjai?
  • I. Vėgėlė. Siūlau nebedidinti gyventojų pajamų mokesčio
  • Nuo pavasarinių šalnų nukentėję ūkinikai gali kreiptis paramos
  • Pristatytas informacinės gynybos įstatymų paketas

Kiti Straipsniai

Įstatymų paketo pristatymas

Pristatytas informacinės gynybos įstatymų paketas

2025 11 10
Karių kapai

Sovietų Sąjungos karių palaikų perkėlimą Šiauliai pradės dar šiemet

2025 11 10
Pokvartero paviršiaus žemėlapiai

Pokvartero paviršiaus žemėlapiai ir jų reikšmė

2025 11 10
Talino filmų šventėje „Juodosios naktys” – lietuviškų kūrinių gausa

Talino kino šventėje – specialus apdovanojimas Juozui Budraičiui

2025 11 10
Rengiamasi didžiausiai Lietuvoje tarptautinei olimpiadai

Rengiamasi didžiausiai Lietuvoje tarptautinei olimpiadai vasarą

2025 11 10
Seimo Kultūros komitetas

Seimo Kultūros komiteto pirmininkas K. Vilkauskas: viešosios bibliotekos šiandien yra vieni stipriausių kultūros židinių

2025 11 10
Daržovės, bulvės

Bulvės – ne tik cepelinams

2025 11 09
Telefonas

Visi skaitmeniniai dokumentai vienoje vietoje: kaip juos apsaugoti?

2025 11 09
Būstas

Lietuvoje auga būsto įperkamumas

2025 11 09
Kava, cukrus, pienas,

Kodėl gerosios žarnyno bakterijos rinktųsi puodelį espreso?

2025 11 09

Skaitytojų nuomonės:

  • Rimgaudas apie A. Juozaitis. Lietuvos finišas nenumaldomai artėja…
  • Jimmy Dore apie R. Jankūnas. „Melagienas“ demaskuos tie patys jų kūrėjai?
  • LIETUVIŠKOS KARALYSTĖS JUNGTINĖS PAJĖGOS apie A. Juozaitis. Lietuvos finišas nenumaldomai artėja…
  • LIETUVIŠKOS KARALYSTĖS JUNGTINĖS PAJĖGOS apie A. Juozaitis. Lietuvos finišas nenumaldomai artėja…
  • LIETUVIŠKOS KARALYSTĖS JUNGTINĖS PAJĖGOS apie A. Juozaitis. Lietuvos finišas nenumaldomai artėja…
 
 
 
 
 
Kitas straipsnis
Vitaminai ir mikroelementai, būtini ne tik būsimos mamos, bet ir vaisiaus sveikatai

Geležies trūkumas: kaip teisingai kaupti jos atsargas

Sekite mus Feisbuke

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

Alkas.lt su Jūsų parama – už lietuvišką Lietuvą!

Furnitūra | fs22 mods | ket testai | Farming Simulator 25 mods | Inbank vartojimo paskolos | fs25 mods | DARBO SKELBIMAI | Refinansavimas | iPhone 16 Pro Max

 

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai