Lietuvos vartotojų institutas atlikęs „žaliųjų” teiginių ant maisto gaminių etikečių bei prekių aprašymuose tyrimą, nustatė kad neutraliam ir/ar teigiamam aplinkosauginiam poveikiui apibūdinti yra dažnai vartojami žodžiai natūralus, draugiškas aplinkai, tvarus, naudoja atsinaujinančią energiją ir pan., tačiau tokiam apibūdinimui trūksta pilnų bei pagrįstų žinių ir jos gali suklaidinti vartotojus.
Tyrimas buvo atliekamas 2021 m. antroje pusėje, išnagrinėta beveik 300 „žaliųjų teiginių”.
Kas yra „žalieji” teiginiai
„Žalieji” teiginiai, dar kitaip vadinami aplinkosaugos teiginiais, yra verslo įmonių teiginiai apie aplinkai palankias jų prekių ir paslaugų savybes.
Minėti teiginiai paprastai yra siejami su gaminių gamybos, pakavimo, platinimo, vartojimo, atliekų perdirbimo poveikiu aplinkai.
„Žalieji“ teiginiai gali būti išreikšti žodžiais, simboliais, emblemomis, logotipais, grafika, spalvomis.
„Žalieji“ teiginiai yra pateikiami ant gaminio etiketės, jo pakuotės, susijusiame aprašyme ar reklaminėje medžiagoje, svetainėse, fizinėse prekybos vietose.
Natūralumas
Tyrimas parodė, kad ant maisto gaminių etikečių bei prekių aprašymuose vyravo sąvoka „natūralus”, kuris paprastai buvo siejamas su mažesniu gaminio poveikiu aplinkai bei palankumu vartotojų sveikatai, mažiausiu perdirbimu, maisto priedų nebuvimu.
Minėtas teiginys turėjo tokias išraiškas kaip: 100% natūralus, natūraliai šviežias, natūralaus skonio, jokių priedų šviežumui palaikyti, pagamintas kaip namie – tik iš natūralių gaminių, Natura, Nature, Natur ir pan.
Teiginius „natūralus“ dažniau rinkosi nagrinėtos mėsos ir pieno įmonės. „Mus nustebino ir tokie faktai, kad kai kurios minėtos sąvokos (vieni ar junginiuose su kitais žodžiais) yra registruotos kaip prekių ženklai ar įvardinamos kaip išskirtinės prekių linijos, nors patys gaminiai yra perdirbti.
Dar daugiau, jie yra išradingai įtraukti į maisto gaminių pavadinimus, kas gali sukelti klaidinantį įspūdį vartotojams ir paveikti jų pirkimo pasirinkimus” – sako Lietuvos vartotojų instituto prezidentė Dr. Zita Čeponytė.
Europos Sąjungos teisėje nėra išsamaus sąvokos „natūralus“ teisinio apibrėžimo. Tiek Europos Parlamento ir Tarybos Reglamentas 1924/2006 dėl teiginių apie gaminių maistingumą ir sveikatingumą, tiek Europos Parlamento ir Tarybos Reglamentas 1169/2011 dėl žinių apie maistą teikimo vartotojams tik fragmentiškai užsimena apie „natūralus” vartojimą bei abstrakčiai nurodo, kad užrašai ant etikečių neturi klaidinti vartotojo.
Lietuvos vartotojų institutas mano, kad nesant tinkamo teisinio apibrėžimo, vartotojai maisto gaminių pasirinkimus, ko gero, grindžia neteisingomis prielaidomis, be to, yra pažeidžiamos jų teisės į sąmoningą ir sveiką maisto gaminių pasirinkimą.
Draugiškumas aplinkai
29% „žaliųjų” teiginių ant etikečių ar/ir gaminių aprašymuose pabrėžė maisto gaminių draugiškumą aplinkai. Tai teiginiai, kuriais siekiama įtikinti, kad gamybos procesas neteršia aplinkos, o pakuotės suyra ir nekenkia gamtai.
„Pastebėjome, kad dažnai tai deklaratyvūs teiginiai, vartotojams nepateikiama įrodymų ir nepagrindžiama” – teigia Zita Čeponytė.
Reikėtų išskirti teiginių, skatinančių rūšiuoti susidarančias pakuočių atliekas, grupę. Toks raginimas būna pateiktas ant pakuotės nurodant į kurį konteinerį reikėtų mesti vieną ar kitą pakuotės dalį, pakuotę arba tiesiog skatinimas vartotoją rūšiuoti atliekas.
Tokiu būdu, susidaro įspūdis, kad neigiama atliekų įtaka gamtai yra perkeliama vartotojui, o gamintojas iš savo pusės nesirūpina ar mažai rūpinasi, kad pakuotės būtų pagamintos iš medžiagų, kurios suyra ir neteršia aplinkos.
Tvarumas
Tvarumą pažymintys teiginiai parodo, jog maistas gaminamas tvariai ir ateina iki vartotojo „tvarus“. Tai ne tik teiginiai su žodžiu „tvarus“, bet ir kiti teiginiai, pabrėžiantys trumpąją maisto grandinę, rankų darbą ir pan.
Prie šio tipo teiginių galime priskirti: tvarus pasirinkimas, pagaminta rankomis, formuojama rankomis, kiekviena išskirtinė, rankomis kurta (apie duoną), nuo lauko iki stalo ir pan.
Lietuvos vartotojų institutas pastebi, kad šios grupės „žaliesiems” teiginiams trūksta pagrindimo, išsamių žinių pateikimo.
Rankų darbo pabrėžimas gali suklaidinti vartotoją, nes labai dažnai sudaromas įspūdis, kad visas gaminys yra rankų darbo, nors jis buvo panaudotas tik mažoje gamybos proceso dalyje.
Pakuotės išskirtinumas
Dalis maisto gamintojų ant maisto gaminių pakuočių, gaminių aprašymuose deklaruoja vienokį ar kitokį pakuotės išskirtinumą.
Teigiama, kad pakuotė yra daugkartinio naudojimo, tuo tarpu kalba eina apie galimybę ją pripildyti tais pačiais biriais gaminiais.
Pasidomėjus, ar tai įmanoma padaryti, pasirodė, kad nemaža dalis gamintojų svetainėje įvardintų parduotuvių neturi nurodytų birių gaminių ir pripildyti pakuočių neįmanoma.
Kai kurie gamintojai teigė, jog jų pakuotės savo sudėtyje turi mažiau plastiko (iki 80%,; 20% plonesnė plastiko plėvelė; mažesnė pakuotė, turinys tas pats ir pan.).
Pastebėjome, kad šie teiginiai labai aptakūs, nurodant sumažinto plastiko kiekius nurodoma „..iki”, neatskleista konkreti nauda gamtai.
Dar daugiau, kai kurie teiginiai yra įregistruoti kaip prekių ženklai ir naudojami ant pakuočių nenurodant konkretaus poveikio aplinkai.
Žalia pakuotės spalva
Tikėtina, kad žalia pakuočių spalva vaidina nemažą vaidmenį vartotojui renkantis maisto gaminius, nes siejasi su gamta, aplinkos išsaugojimu.
Didelėje dalyje tirtų pakuočių vyravo žalia spalva, o mažesnė jų dalis vaizdavo žalius augalus, lapelius arba puošėsi kitomis žaliomis dalimis.
Žalios spalvos naudojimas kartu su tekstiniais teiginiais vartotojams gali sudaryti stiprų įspūdį apie maisto gaminio teigiamą poveikį aplinkai ir juos suklaidinti.
