Penktadienis, 5 birželio, 2026
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Skaitiniai Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos

G. Labanausko kūrybos vakaras „Poetinių minčių versmė“

Stasė Mickutė, www.alkas.lt
2022-02-19 06:00:01
222
PERŽIŪROS
0
G. Labanausko kūrybos vakaras „Poetinių minčių versmė“

Gintauto Labanausko kūrybos vakaras „Poetinių minčių versmė“ | Asmeninė nuotr.

Vėlyvą, darganotą ir apniukusį vakarą, nepabūgę lietaus literatūros ir poezijos mūzos gerbėjai rinkosi į Maironio lietuvių literatūros muziejų rašytojo ir poeto dr. Gintauto Labanausko kūrybos vakarą.

Jo knygų skaitytojus ir poezijos mylėtojus prieš renginį svetingai sutiko smuiko melodijomis Kauno „Ainių“ ansamblio dalyvė, solo koncertuojanti atlikėja, Garliavos muzikos mokytoja Paulina Daukšytė-Šereckienė.

Etninio paveldo bendruomenės „Kauno „Veršva“ pirmininkė, šių eilučių autorė, sveikino vakaro dalyvius atvykusius į šios bendruomenės nario dr. Gintauto Labanausko kūrybinį vakarą ir pakvietė lankytojus apžiūrėti muziejaus salėje eksponuojamą jo septyniolikos knygų parodą, išleistą (2005 – 2021 m.).

Vakaras prasidėjo šios bendruomenės nario, jaunojo kompozitoriaus, vargonininko ir atlikėjo Arvydo Paulausko  sukurtu Gintauto Labanausko eilėraščio tekstu muziką „Aš greitesnis už vėją“ ir solo šiais žodžiais atliko dainą.

Gintauto Labanausko kūrybos vakaras „Poetinių minčių versmė“ | Asmeninė nuotr.

Aktorės Laimos Rupšytės-Strazdauskienės meniniu eilėraščio „Ar įmanoma“ iš autoriaus poezijos rinkinio „Išlaisvinta mintis“ skaitymu.

Renginio vedėja apibūdino kauniečiams jau žinomo ne tik šiandien Gintauto Labanausko asmenybę, bet ir anksčiau išleistų jo knygų „Kas juoksis pirmutinis“, „Ant Tauro ragų“ „Juoko pirtelė“ ir kitų jau, kaip aštraus žodžio meistro ir šmaikščios humoristinės prozos bei subtilesnės meninės išraiškos, nors ne visada dailiai sušukuotos poezijos  ar nusaldintos eilėraščio ar prozos gaida.

Jo kūryba pasižymi įvairiapusia tematika: nuo gamtos pažinimo, ekologijos rūpesčio, karo baisumo, filosofinių įžvalgų, būties egzistencijos, dvasinės meditacijos, meilės ne tik brangiam žmogui, bet ir viskam, kas mus supa: gėriui, teisingumui, grožiui, sąžiningamui, darbui, kūrybai, draugams svarbiausia – Tėvynei Lietuvai ir dar daug daug kam.

Gintautas Labanauskas, tarsi gimęs po laiminga žvaigžde, gamtos apdovanotas įvairiapusiais bendražmogiškumo talentais: tauriomis asmens savybėmis: tolerancija kitaip mąstantiems, pasižymintis kuklumu, demokratiškais charakterio bruožais, pagalba kitiems, pats be galo darbštus ir kūrybingas.

Gintauto Labanausko kūrybos vakaras „Poetinių minčių versmė“ | Asmeninė nuotr.

Gintauto Labanausko kūryba betarpiškai susijusi ir su sunkia nueito gyvenimo kelio atkarpa. Jaunystėje, tarnaudamas armijoje 1986 m. baigė Syzranės aukštąją karo aviacijos mokyklą ir 1987–1988 m buvo nublokštas į karo draskomą Afganistaną nuo pilietinio karo eilinio iki karo lakūno.

Nuolat siekiantis sau užsibrėžto tikslo tobulėti, kurti, daryti kitiems gera, dalyvauti politinėje ir visuomeninėje veikloje, kritiškai vertintis visuomenėje iškylančias  socialines negeroves, žmonių susvetimėjimą, vis didėjančią socialinę nelygybę ir atskirtį, politines rietenas ir nesusikalbėjimą apie tai rašantis spaudoje, dalyvaujantis viešose diskusijose.

Gintautas Labanauskas stoiškai ištvėręs karo lakūno tarnybą, bet likęs dvasiškai nepalūžęs ir net užgrūdinto charakterio.

Jis yra baigęs Kauno technologijos universitetą, informatikos fakultetą, apsigynė ekonomikos daktaro disertaciją, dirbdamas docentu parašė memuarų ir esė  knygą „Pedagogika be vadovėlių“ skirtą rimtoms mintims apie jaunosios kartos auklėjimą tema.

Gintauto Labanausko kūrybos vakaras „Poetinių minčių versmė“ | Asmeninė nuotr.

Dr.  Gintautas Labanauskas anksčiau dirbo administracinį darbą Susisiekimo ministerijoje Tranzito ir geležinkelių transporto departamento vadovu, Kaune vadovavo VĮ Vidaus vandens kelių direkcijai, buvo išrinktas Kauno miesto tarybos nariu, socialdemokratų partijos frakcijos seniūnu.

Šiuo metu yra visuomeninės organizacijos „Dirbame Kaunui“ lyderis su bendraminčiais dėl  augančios socialinės nelygybės, vis didėjnčios visuomenėje pragyvenimo lygio atskirties, ypač senjorų apgailėtinos ir niekaip nesprendžiamos padėties, kai pabėgeliais rūpinamasi daugiau nei savo tautiečiais bei tarp partijų augančių nesutarimų ir rietenų.

Apie tai Gintautas Labanauskas dažnai rašo ir spaudoje Šiuo metu jis dirba ir „Ekoagra“ vadovu, daug laiko skiria ir visuomeninei veiklai, jo sumanymu įkurtam G. Labanausko labdaros ir paramos fondui finansiškai remti vaikams sergantiems vėžiu. Yra aktyvus Etninio paveldo bendruomenės „Kauno Veršva“ valdybos narys ir rėmėjas.

Trumpoje renginio muzikinėje pauzėje Paulina Daukšytė-Šereckienė atliko kauniečio kompozitoriaus Giedriaus Kuprevičiaus preliūdą M. K. Čiurlioniui atminti.

Gintauto Labanausko kūrybos vakaras „Poetinių minčių versmė“ | Asmeninė nuotr.

Jaunasis kompozitorius ir vargonininkas Arvydas Paulauskas solo padainavo Gintauto Labanausko eilėraščio tekstu „Vertingiausią ką turim“ pagal jo sukurtą muziką.

Antroje renginio dalyje hum. m. dr. Eugenija Vaitkevičiūtė-Peet pateikė išsamią recenziją apie septyniolikos knygų autoriaus Gintauto Labanausko prozos ir poezijos kūrybinį kelią, atsiskleidžiat ne tik jo poetinę drąsą bandyti, bet ir būti lanksčiu poetinio rašybos žanro ir kūrybos formų atžvilgiu, ir su tuo sveikina Gintautą Labanauską.

Visa tai aiškiai atsispindi pirmoje knygoje – anekdotų rinkinyje „Kas juoksis pirmutinis“ – 2005 m., „Juoko pirtelė“ – 2007 m., ironiškoje apybraižoje „Ant Tauro ragų“ – 2008 m.,  monografijoje apie Lietuvos vidaus vandenis „Paryžiečių pavydui“ – 2009 m., eilėraščių rinkinyje „Išlaisvinta mintis“ ir tradicinėje esė žanro knygoje „Kelionė į pasaulio centrą“ – 2010 m., eilėraščių rinkininiuose „Pro meilės prizmę“ – 2011 m., eilėraščiuose išverstuose į anglų kalbą, ypač rinkinyje „Meilė – dievas ar narkotikas“, rinkinyje rusų kalba „Be manęs“ – 2011 m. Neilgai trukus pasirodė net dvi autoriaus meniškai lankstesnės poezijos rinktinės „Išgirsti tylą“ ir „Aš sugrįšiu“ – 2012 m. , o  poezijos knyga „Krislai“ – 2013 m. tarsi poetinė  kelionė su skrydžiais ir kritimais, potvyniais ar atoslūgiais.

Memuarų ir esė knyga „Pedagogika be vadovėlių,“ – 2015 m., skirta jaunimui, filosofinių apsmąstymo knyga „Virpesiu šviesmečių vėjuose“ – 2016 m. ir po ilgesnės pertraukos išvydome naują poezijos knygą intriguojančiu pavadinimu „Kažkada“ išleistą Estijoje 2018 m.

Gintauto Labanausko kūrybos vakaras „Poetinių minčių versmė“ | Asmeninė nuotr.

Tai naujos kūrybinės įžvalgos su daugialypiais vis daugiau išryškėjančiais žmogiškosios esaties savitumais ir vis    drąsesniu bandymu su žodžio tekstūra, poetine metafora, provokatyvia žaisme su skaitytojų protu ir jausmais, bet šie bandymai neužgožia autoriaus eilėraščių turinio.

Nauja knyga „Kažkam“ – 2021 m. yra išleistos knygos „Kažkada“ tęsinys, mąsto hum. m. dr. Eugenija Vaitkevičiūtė-Peet, tai: ,, sykiu ir rimti ir žaismingi, stoiškai filosofiniai eilėraščiai, pabrėžiantys ne paviršius, o esmes, formuoja subtilią eilėraščio intrigą – ir išreiškia kur kas daugiau poetinės laisvės, nei kad, drįsčiau teigti, kad anksčiau, rimta ir žaismingi, stoiškai reiškiančią filosofiniai, mintį.

Gintauto Labanausko poezijos knygoje „Kažkam“ itin maloniai nustebino formos skalė nuo verlibro – iki haiku (nuo laisvo eiliavimo iki japonų lyrikos žanro – 3 eilučių 17 skiemenų eiliavimo – teksto autorės pastaba).

Daug įvairesnė instrumentuotė, įskaitant asonansus, aliteracijų, sintaksinių struktūrų naudojimą iki prancūziškojo ažambemano (pranc. enjanbement) .Labai džiaugiuosi, kad išlaikęs (lot. aurea mediocritas) – liet.k. – „aukso vidurį“ tarp klasikos – mažutėlaičio kūrybinio laisvumo, rezultatas buvo netikėtas ir šaunus.

Ir labai didžiuojuosi knygos autoriaus kūrybos rezultatais. Nortėtųsi pabrėžti, kad Gintauto Labanauskas kaip visada, renkasi vykdyti vieną iš, mano asmenine nuomone, pagrindinių veikėjų priedermių: priminti savo skaitytojams tai, kas svarbiausia: Žmoniškumas. Atsakomybė. Tėvynė.

Tvirtybė ir empatija. Meilė ir atsidavimas. Atjauta ir pastangos žvelgti, suvokti, suprasti tai, kas giliau nei blizgūs paviršiai. Nuostabos, gebėjimas gėrėtis, bei gebėjimą džiaugtis menas. Ir dar paties autoriaus žodžiais – „Tu, gaivus gurgšnis gyvenimo“.

Ir recenzijos pabaigai hum. m. dr. Eugenija Vaitkevičiūtė-Peet: „noriu paminėti tendencijas, kad šiais laikais, vis dažniau linkstama atiduoti dėmesį paviršiui, o ne esminiams dalykams, kai vis dažniau vaikomasi įmantrumo, užuot ugdžius gebėjimą dailiai, įtikinamai rašyti apie esmines žmogiškąsias, pamatines vertybes, – o maironių, marcinkevičių nebeturime, turbūt reikia išdrįsti ir įstengti būti poetais – Aldona Elena Puišyte, Vladu Braziūnu, Aldona Ruseckaite ar Gintautu Labanausku, kad rašytum apie tai, kas svarbu, bet nyksta“, pabrėžiantys ne paviršius, o esmes nes jų eilėraščiai formuoja subtilią intrigą – ir išreiškia kur kas daugiau poetinės laisvės, nei kad, drįsčiau teigti, buvo būdinga ankstyviausiuoju šio autoriaus kūrybos laikotarpiu“.

Toliau hum. m. dr. Eugenija Vaitkevičiūtė-Peet rutulioja mintį pristatydama paskutinę jo knygos „Kažkam“ apžvalgą ir linkėdama autoriui kuo geriausios kloties.

Renginio pabaigoje dr. Gintautą Labanauską sveikino aktyviausios Etninio paveldo bendruomenės „Kauno „Veršva“ ir Lietuvos nepriklausomųjų rašytojų sąjungos narės, poetės Teresėlė Varnagirienė, Aldona Jankauskienė, Julija Augustauskienė, autoriaus bičiulė Antanina Medvedėvienė, Žurnalistų sąjungos narys, įvairių tautų Kauno kultūros draugijos pirmininkas Galimas Sitdykovas ir kiti vakaro dalyviai.

Koncerto pabaigai aktorė Laima Rupšytė-Strazdauskienė skaitė autoriaus eiles iš rinkinių „Virpesiu šimtmečių vėjuose“, „Išgirsti tylą“, „Pro meilės prizmę“, „Kažkam“.

Jaunasis kompozitorius ir atlikėjas Arvydas Paulauskas pagal savo sukurtą muziką solo padainavo dainą dr. Gintauto Labanausko eilėraščio žodžiais „Žmogui reikia kažką tai mylėti“.

Smuikininkė Paulina Daukšytė-Šereckienė renginio pabaigai pakvietė visus drauge padainuoti Algimanto Raudonikio dainą „Švelnumas“ pagal Galinos Savinienės muziką ir poeto Justino Marcinkevičiaus žodžiais „Taip gražiai gražiai mane augino“.

Renginio vedėja menininkams atlikėjams įteikė Etninio paveldo bendruomenės „Kauno „Veršva“ padėkas, dr. Gintautas Labanauskas dėkojo į renginį atvykusiems poezijos mylėtojams, atlikėjams, sveikinusiems, renginio rengėjams ir malonaus vakaro prisiminimui visiems įteikė savo kūrybos eilėraščių knygą „Kažkam“ – 2021 m. ir kompozitoriaus Sauliaus Jonkaus muzikinę knygą su natomis, išleistą renginio progai „Išgirsti tylą“ – 2021 m., parašytą ankstesnės Gintauto Labanausko knygos pavadinimu įvairių jo eilėraščių posmais.

Visi kupini geros vakaro nuotaikos skirstėmės į namus.

Autorė yra Etninio paveldo bendruomenės „Kauno „Veršva“ pirmininkė

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. Animacinio kino kūrėjui Algirdui Seleniui 65-eri (video)
  2. Vytautas Mačernis ir „Dūžtančios formos“
  3. Kviečia 57-ąsis „Poezijos pavasaris“
  4. S. Vilkienė. Netipiški žydintys linai
  5. Ant Veršvų piliakalnio paminėtas Marijos Gimbutienės 100-metis
  6. Graikų kalba išleista Maironio poezijos rinktinė „Pavasario balsai“
  7. Vilniuje bus pristatyta nauja S. Birgelio eilių knyga „Ožkiniai linų mėlynų“ (video)
  8. Seimo Didžiajame kieme pirmą kartą vyks Nepriklausomybės Akto signatarų ir Seimo narių poezijos skaitymų popietė
  9. A. Miškinio literatūrinis apdovanojimas įteiktas jau devynioliktą kartą
  10. Lietuvos meno kūrėjų asociacijos apdovanojimas – poetei Ramutei Skučaitei (video)
  11. Šventė ant Veršvų piliakalnio – Kaunui 613

Naujienos iš interneto:

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Naujienos

Pinigai
Lietuvoje

Dirbančius pensijų gavėjus pasieks atnaujintos pensijos

2026 06 04
Bendradarbiavimo susitarimas
Lietuvoje

KAM ir ISM universitetas stiprina bendradarbiavimą 

2026 06 04
Liberalai
Lietuvoje

Opozicija siekia sudaryti Seimo komisiją duomenų vagystei tirti

2026 06 04
Elektra
Lietuvoje

Kokių elektros kainų tikėtis birželį?

2026 06 04
Kelio darbai
Lietuvoje

Ukmergėje pradedamas vieno svarbiausių tiltų atnaujinimas

2026 06 04
Elektra
Lietuvoje

Prezidentas siūlo laikinai sumažinti energijos kainą nebuitiniams vartotojams 

2026 06 04
Klaipėdos uostas
Lietuvoje

Klaipėdos uostas žengia į didžiausią plėtros etapą istorijoje

2026 06 04
Mokykla, klasė
Lietuvoje

Leonido Donskio vardu Vilniuje bus pavadinta mokykla

2026 06 04
Pasaulinė bėgimo ir dviračių diena
Gamta ir žmogus

Minint Pasaulinę bėgimo ir dviračių dieną – netikėtos įžvalgos apie bėgikų ir dviratininkų įpročius

2026 06 04
Klaipėdos Jono kalnelyje skambės Vakarų Lietuvos dainų šventė
Etninė kultūra

Birželio 7 d. Klaipėdos Jono kalnelyje skambės Vakarų Lietuvos dainų šventė

2026 06 04
S. Birgelis. Griškabūdis – išskirtinės šventovės ir didžiųjų kalbininkų kraštas
Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos

S. Birgelis. Griškabūdis – išskirtinės šventovės ir didžiųjų kalbininkų kraštas

2026 06 04
Oro uostas
Lietuvoje

Gegužę oro uostuose aptarnauta daugiausia keleivių per visą istoriją

2026 06 03

SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • GINTARAS apie V. Rakutis. Asmenvardžių rašyba dokumentuose: kaip suderinti teisę į tapatybę ir valstybinės kalbos apsaugą?
  • jo apie V. Rakutis. Asmenvardžių rašyba dokumentuose: kaip suderinti teisę į tapatybę ir valstybinės kalbos apsaugą?
  • Bartas apie E. Barauskienė. Lietuvybės tiltai tarp Mažosios ir Didžiosios Lietuvos nuo „Aušros“ gadynės iki 1923 metų susijungimo
  • >S.Vilnai apie S. Birgelis. Griškabūdis – išskirtinės šventovės ir didžiųjų kalbininkų kraštas

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • V. Rakutis. Asmenvardžių rašyba dokumentuose: kaip suderinti teisę į tapatybę ir valstybinės kalbos apsaugą?
  • Dirbančius pensijų gavėjus pasieks atnaujintos pensijos
  • KAM ir ISM universitetas stiprina bendradarbiavimą 
  • Opozicija siekia sudaryti Seimo komisiją duomenų vagystei tirti

Kiti Straipsniai

Pasaulinė bėgimo ir dviračių diena

Minint Pasaulinę bėgimo ir dviračių dieną – netikėtos įžvalgos apie bėgikų ir dviratininkų įpročius

2026 06 04
Vatikano radijo redakcijoje. Pirmas iš kairės – vedėjas kun. V. Kazlaukas

I. Petraitienė. Ilgamečio Vatikano radijo lietuviškų laidų vadovo drama

2026 06 04
Klaipėdos Jono kalnelyje skambės Vakarų Lietuvos dainų šventė

Birželio 7 d. Klaipėdos Jono kalnelyje skambės Vakarų Lietuvos dainų šventė

2026 06 04
2026-ųjų „Poezijos pavasario“ šventė Varšuvoje

M. Ceslik, S. Andržejevska. 2026-ųjų „Poezijos pavasario“ paukštė atskrido į Varšuvą

2026 06 04
Protestuotojai reikalauja Sporto rūmus atiduoti Sąjūdžio, o ne žydų kapinių įamžinimui

Birželio 3 d., 19 val.: Sporto rūmų likimą turi spręsti Tauta!

2026 06 03
Kleboniškių muziejaus klojimas atvers duris naujam teatro veiklos laikui

Kleboniškių muziejaus klojimas atvers duris naujam teatro veiklos laikui

2026 06 03
Latvijoje vyks Baltijos šalių studentų dainų ir šokių šventė „Gaudeamus“

Daugiau kaip 1400 Lietuvos studentų vyks į „Gaudeamus“ Rygoje

2026 06 03
Vasaros pradžią pažymi šeštasis skaitymo iššūkis „Vasara su knyga“

Prasideda skaitymo iššūkis „Vasara su knyga“

2026 06 03
Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija

Priimtos Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos įstatymo pataisos

2026 06 02
leidinio „Mitinė Kernavė: legendos, padavimai, sakmės“ pristatymas

Kernavės išskirtinumas – leidinio „Mitinė Kernavė: legendos, padavimai, sakmės“ pristatyme

2026 06 02

Skaitytojų nuomonės:

  • GINTARAS apie V. Rakutis. Asmenvardžių rašyba dokumentuose: kaip suderinti teisę į tapatybę ir valstybinės kalbos apsaugą?
  • jo apie V. Rakutis. Asmenvardžių rašyba dokumentuose: kaip suderinti teisę į tapatybę ir valstybinės kalbos apsaugą?
  • Bartas apie E. Barauskienė. Lietuvybės tiltai tarp Mažosios ir Didžiosios Lietuvos nuo „Aušros“ gadynės iki 1923 metų susijungimo
  • >S.Vilnai apie S. Birgelis. Griškabūdis – išskirtinės šventovės ir didžiųjų kalbininkų kraštas
  • Saulės Vilna apie S. Birgelis. Griškabūdis – išskirtinės šventovės ir didžiųjų kalbininkų kraštas
 
 
 
 
 
Kitas straipsnis
Vilkai Lietuvoje – grėsmingai plintantys ar pažeidžiami? (video)

Vilkai Lietuvoje – grėsmingai plintantys ar pažeidžiami? (video)

Sekite mus Feisbuke

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

Alkas.lt su Jūsų parama – už lietuvišką Lietuvą!

ket testai | fs25 mods | Refinansavimas | iPhone 16 Pro Max | Daigyklos | gta 5 mods | Paskolos iš SAVY | DARBO SKELBIMAI

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai