Penktadienis, 1 liepos, 2022
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result

Pradžia Skaitiniai Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos

G. Labanausko kūrybos vakaras „Poetinių minčių versmė“

Stasė Mickutė, www.alkas.lt
2022 02 19 06:00
0
G. Labanausko kūrybos vakaras „Poetinių minčių versmė“

Gintauto Labanausko kūrybos vakaras „Poetinių minčių versmė“ | Asmeninė nuotr.

Vėlyvą, darganotą ir apniukusį vakarą, nepabūgę lietaus literatūros ir poezijos mūzos gerbėjai rinkosi į Maironio lietuvių literatūros muziejų rašytojo ir poeto dr. Gintauto Labanausko kūrybos vakarą.

Jo knygų skaitytojus ir poezijos mylėtojus prieš renginį svetingai sutiko smuiko melodijomis Kauno „Ainių“ ansamblio dalyvė, solo koncertuojanti atlikėja, Garliavos muzikos mokytoja Paulina Daukšytė-Šereckienė.

Etninio paveldo bendruomenės „Kauno „Veršva“ pirmininkė, šių eilučių autorė, sveikino vakaro dalyvius atvykusius į šios bendruomenės nario dr. Gintauto Labanausko kūrybinį vakarą ir pakvietė lankytojus apžiūrėti muziejaus salėje eksponuojamą jo septyniolikos knygų parodą, išleistą (2005 – 2021 m.).

Vakaras prasidėjo šios bendruomenės nario, jaunojo kompozitoriaus, vargonininko ir atlikėjo Arvydo Paulausko  sukurtu Gintauto Labanausko eilėraščio tekstu muziką „Aš greitesnis už vėją“ ir solo šiais žodžiais atliko dainą.

Gintauto Labanausko kūrybos vakaras „Poetinių minčių versmė“ | Asmeninė nuotr.

Aktorės Laimos Rupšytės-Strazdauskienės meniniu eilėraščio „Ar įmanoma“ iš autoriaus poezijos rinkinio „Išlaisvinta mintis“ skaitymu.

Renginio vedėja apibūdino kauniečiams jau žinomo ne tik šiandien Gintauto Labanausko asmenybę, bet ir anksčiau išleistų jo knygų „Kas juoksis pirmutinis“, „Ant Tauro ragų“ „Juoko pirtelė“ ir kitų jau, kaip aštraus žodžio meistro ir šmaikščios humoristinės prozos bei subtilesnės meninės išraiškos, nors ne visada dailiai sušukuotos poezijos  ar nusaldintos eilėraščio ar prozos gaida.

Jo kūryba pasižymi įvairiapusia tematika: nuo gamtos pažinimo, ekologijos rūpesčio, karo baisumo, filosofinių įžvalgų, būties egzistencijos, dvasinės meditacijos, meilės ne tik brangiam žmogui, bet ir viskam, kas mus supa: gėriui, teisingumui, grožiui, sąžiningamui, darbui, kūrybai, draugams svarbiausia – Tėvynei Lietuvai ir dar daug daug kam.

Gintautas Labanauskas, tarsi gimęs po laiminga žvaigžde, gamtos apdovanotas įvairiapusiais bendražmogiškumo talentais: tauriomis asmens savybėmis: tolerancija kitaip mąstantiems, pasižymintis kuklumu, demokratiškais charakterio bruožais, pagalba kitiems, pats be galo darbštus ir kūrybingas.

Gintauto Labanausko kūrybos vakaras „Poetinių minčių versmė“ | Asmeninė nuotr.

Gintauto Labanausko kūryba betarpiškai susijusi ir su sunkia nueito gyvenimo kelio atkarpa. Jaunystėje, tarnaudamas armijoje 1986 m. baigė Syzranės aukštąją karo aviacijos mokyklą ir 1987–1988 m buvo nublokštas į karo draskomą Afganistaną nuo pilietinio karo eilinio iki karo lakūno.

Nuolat siekiantis sau užsibrėžto tikslo tobulėti, kurti, daryti kitiems gera, dalyvauti politinėje ir visuomeninėje veikloje, kritiškai vertintis visuomenėje iškylančias  socialines negeroves, žmonių susvetimėjimą, vis didėjančią socialinę nelygybę ir atskirtį, politines rietenas ir nesusikalbėjimą apie tai rašantis spaudoje, dalyvaujantis viešose diskusijose.

Gintautas Labanauskas stoiškai ištvėręs karo lakūno tarnybą, bet likęs dvasiškai nepalūžęs ir net užgrūdinto charakterio.

Jis yra baigęs Kauno technologijos universitetą, informatikos fakultetą, apsigynė ekonomikos daktaro disertaciją, dirbdamas docentu parašė memuarų ir esė  knygą „Pedagogika be vadovėlių“ skirtą rimtoms mintims apie jaunosios kartos auklėjimą tema.

Gintauto Labanausko kūrybos vakaras „Poetinių minčių versmė“ | Asmeninė nuotr.

Dr.  Gintautas Labanauskas anksčiau dirbo administracinį darbą Susisiekimo ministerijoje Tranzito ir geležinkelių transporto departamento vadovu, Kaune vadovavo VĮ Vidaus vandens kelių direkcijai, buvo išrinktas Kauno miesto tarybos nariu, socialdemokratų partijos frakcijos seniūnu.

Šiuo metu yra visuomeninės organizacijos „Dirbame Kaunui“ lyderis su bendraminčiais dėl  augančios socialinės nelygybės, vis didėjnčios visuomenėje pragyvenimo lygio atskirties, ypač senjorų apgailėtinos ir niekaip nesprendžiamos padėties, kai pabėgeliais rūpinamasi daugiau nei savo tautiečiais bei tarp partijų augančių nesutarimų ir rietenų.

Apie tai Gintautas Labanauskas dažnai rašo ir spaudoje Šiuo metu jis dirba ir „Ekoagra“ vadovu, daug laiko skiria ir visuomeninei veiklai, jo sumanymu įkurtam G. Labanausko labdaros ir paramos fondui finansiškai remti vaikams sergantiems vėžiu. Yra aktyvus Etninio paveldo bendruomenės „Kauno Veršva“ valdybos narys ir rėmėjas.

Trumpoje renginio muzikinėje pauzėje Paulina Daukšytė-Šereckienė atliko kauniečio kompozitoriaus Giedriaus Kuprevičiaus preliūdą M. K. Čiurlioniui atminti.

Gintauto Labanausko kūrybos vakaras „Poetinių minčių versmė“ | Asmeninė nuotr.

Jaunasis kompozitorius ir vargonininkas Arvydas Paulauskas solo padainavo Gintauto Labanausko eilėraščio tekstu „Vertingiausią ką turim“ pagal jo sukurtą muziką.

Antroje renginio dalyje hum. m. dr. Eugenija Vaitkevičiūtė-Peet pateikė išsamią recenziją apie septyniolikos knygų autoriaus Gintauto Labanausko prozos ir poezijos kūrybinį kelią, atsiskleidžiat ne tik jo poetinę drąsą bandyti, bet ir būti lanksčiu poetinio rašybos žanro ir kūrybos formų atžvilgiu, ir su tuo sveikina Gintautą Labanauską.

Visa tai aiškiai atsispindi pirmoje knygoje – anekdotų rinkinyje „Kas juoksis pirmutinis“ – 2005 m., „Juoko pirtelė“ – 2007 m., ironiškoje apybraižoje „Ant Tauro ragų“ – 2008 m.,  monografijoje apie Lietuvos vidaus vandenis „Paryžiečių pavydui“ – 2009 m., eilėraščių rinkinyje „Išlaisvinta mintis“ ir tradicinėje esė žanro knygoje „Kelionė į pasaulio centrą“ – 2010 m., eilėraščių rinkininiuose „Pro meilės prizmę“ – 2011 m., eilėraščiuose išverstuose į anglų kalbą, ypač rinkinyje „Meilė – dievas ar narkotikas“, rinkinyje rusų kalba „Be manęs“ – 2011 m. Neilgai trukus pasirodė net dvi autoriaus meniškai lankstesnės poezijos rinktinės „Išgirsti tylą“ ir „Aš sugrįšiu“ – 2012 m. , o  poezijos knyga „Krislai“ – 2013 m. tarsi poetinė  kelionė su skrydžiais ir kritimais, potvyniais ar atoslūgiais.

Memuarų ir esė knyga „Pedagogika be vadovėlių,“ – 2015 m., skirta jaunimui, filosofinių apsmąstymo knyga „Virpesiu šviesmečių vėjuose“ – 2016 m. ir po ilgesnės pertraukos išvydome naują poezijos knygą intriguojančiu pavadinimu „Kažkada“ išleistą Estijoje 2018 m.

Gintauto Labanausko kūrybos vakaras „Poetinių minčių versmė“ | Asmeninė nuotr.

Tai naujos kūrybinės įžvalgos su daugialypiais vis daugiau išryškėjančiais žmogiškosios esaties savitumais ir vis    drąsesniu bandymu su žodžio tekstūra, poetine metafora, provokatyvia žaisme su skaitytojų protu ir jausmais, bet šie bandymai neužgožia autoriaus eilėraščių turinio.

Nauja knyga „Kažkam“ – 2021 m. yra išleistos knygos „Kažkada“ tęsinys, mąsto hum. m. dr. Eugenija Vaitkevičiūtė-Peet, tai: ,, sykiu ir rimti ir žaismingi, stoiškai filosofiniai eilėraščiai, pabrėžiantys ne paviršius, o esmes, formuoja subtilią eilėraščio intrigą – ir išreiškia kur kas daugiau poetinės laisvės, nei kad, drįsčiau teigti, kad anksčiau, rimta ir žaismingi, stoiškai reiškiančią filosofiniai, mintį.

Gintauto Labanausko poezijos knygoje „Kažkam“ itin maloniai nustebino formos skalė nuo verlibro – iki haiku (nuo laisvo eiliavimo iki japonų lyrikos žanro – 3 eilučių 17 skiemenų eiliavimo – teksto autorės pastaba).

Daug įvairesnė instrumentuotė, įskaitant asonansus, aliteracijų, sintaksinių struktūrų naudojimą iki prancūziškojo ažambemano (pranc. enjanbement) .Labai džiaugiuosi, kad išlaikęs (lot. aurea mediocritas) – liet.k. – „aukso vidurį“ tarp klasikos – mažutėlaičio kūrybinio laisvumo, rezultatas buvo netikėtas ir šaunus.

Ir labai didžiuojuosi knygos autoriaus kūrybos rezultatais. Nortėtųsi pabrėžti, kad Gintauto Labanauskas kaip visada, renkasi vykdyti vieną iš, mano asmenine nuomone, pagrindinių veikėjų priedermių: priminti savo skaitytojams tai, kas svarbiausia: Žmoniškumas. Atsakomybė. Tėvynė.

Tvirtybė ir empatija. Meilė ir atsidavimas. Atjauta ir pastangos žvelgti, suvokti, suprasti tai, kas giliau nei blizgūs paviršiai. Nuostabos, gebėjimas gėrėtis, bei gebėjimą džiaugtis menas. Ir dar paties autoriaus žodžiais – „Tu, gaivus gurgšnis gyvenimo“.

Ir recenzijos pabaigai hum. m. dr. Eugenija Vaitkevičiūtė-Peet: „noriu paminėti tendencijas, kad šiais laikais, vis dažniau linkstama atiduoti dėmesį paviršiui, o ne esminiams dalykams, kai vis dažniau vaikomasi įmantrumo, užuot ugdžius gebėjimą dailiai, įtikinamai rašyti apie esmines žmogiškąsias, pamatines vertybes, – o maironių, marcinkevičių nebeturime, turbūt reikia išdrįsti ir įstengti būti poetais – Aldona Elena Puišyte, Vladu Braziūnu, Aldona Ruseckaite ar Gintautu Labanausku, kad rašytum apie tai, kas svarbu, bet nyksta“, pabrėžiantys ne paviršius, o esmes nes jų eilėraščiai formuoja subtilią intrigą – ir išreiškia kur kas daugiau poetinės laisvės, nei kad, drįsčiau teigti, buvo būdinga ankstyviausiuoju šio autoriaus kūrybos laikotarpiu“.

Toliau hum. m. dr. Eugenija Vaitkevičiūtė-Peet rutulioja mintį pristatydama paskutinę jo knygos „Kažkam“ apžvalgą ir linkėdama autoriui kuo geriausios kloties.

Renginio pabaigoje dr. Gintautą Labanauską sveikino aktyviausios Etninio paveldo bendruomenės „Kauno „Veršva“ ir Lietuvos nepriklausomųjų rašytojų sąjungos narės, poetės Teresėlė Varnagirienė, Aldona Jankauskienė, Julija Augustauskienė, autoriaus bičiulė Antanina Medvedėvienė, Žurnalistų sąjungos narys, įvairių tautų Kauno kultūros draugijos pirmininkas Galimas Sitdykovas ir kiti vakaro dalyviai.

Koncerto pabaigai aktorė Laima Rupšytė-Strazdauskienė skaitė autoriaus eiles iš rinkinių „Virpesiu šimtmečių vėjuose“, „Išgirsti tylą“, „Pro meilės prizmę“, „Kažkam“.

Jaunasis kompozitorius ir atlikėjas Arvydas Paulauskas pagal savo sukurtą muziką solo padainavo dainą dr. Gintauto Labanausko eilėraščio žodžiais „Žmogui reikia kažką tai mylėti“.

Smuikininkė Paulina Daukšytė-Šereckienė renginio pabaigai pakvietė visus drauge padainuoti Algimanto Raudonikio dainą „Švelnumas“ pagal Galinos Savinienės muziką ir poeto Justino Marcinkevičiaus žodžiais „Taip gražiai gražiai mane augino“.

Renginio vedėja menininkams atlikėjams įteikė Etninio paveldo bendruomenės „Kauno „Veršva“ padėkas, dr. Gintautas Labanauskas dėkojo į renginį atvykusiems poezijos mylėtojams, atlikėjams, sveikinusiems, renginio rengėjams ir malonaus vakaro prisiminimui visiems įteikė savo kūrybos eilėraščių knygą „Kažkam“ – 2021 m. ir kompozitoriaus Sauliaus Jonkaus muzikinę knygą su natomis, išleistą renginio progai „Išgirsti tylą“ – 2021 m., parašytą ankstesnės Gintauto Labanausko knygos pavadinimu įvairių jo eilėraščių posmais.

Visi kupini geros vakaro nuotaikos skirstėmės į namus.

Autorė yra Etninio paveldo bendruomenės „Kauno „Veršva“ pirmininkė

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. Animacinio kino kūrėjui Algirdui Seleniui 65-eri (video)
  2. Vytautas Mačernis ir „Dūžtančios formos“
  3. Kviečia 57-ąsis „Poezijos pavasaris“
  4. S. Vilkienė. Netipiški žydintys linai
  5. Ant Veršvų piliakalnio paminėtas Marijos Gimbutienės 100-metis
  6. Graikų kalba išleista Maironio poezijos rinktinė „Pavasario balsai“
  7. Vilniuje bus pristatyta nauja S. Birgelio eilių knyga „Ožkiniai linų mėlynų“ (video)
  8. Seimo Didžiajame kieme pirmą kartą vyks Nepriklausomybės Akto signatarų ir Seimo narių poezijos skaitymų popietė
  9. A. Miškinio literatūrinis apdovanojimas įteiktas jau devynioliktą kartą
  10. Lietuvos meno kūrėjų asociacijos apdovanojimas – poetei Ramutei Skučaitei (video)
  11. Šventė ant Veršvų piliakalnio – Kaunui 613

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Kiti Straipsniai

Kernavėje – 55-oji Rasos šventė | M. Datenio nuotr.

Kernavėje atšvęsta 55-oji Rasos šventė

2022 06 30
Istorijos mokytojas Martynas Maniušis

Ar būtent tai – jau Trečiasis pasaulinis karas?

2022 06 30
Stalo papuošimas | www.syvas.lt asmenino archyvo nuotr.

Septyni patarimai, kaip papuošti vaišių stalą?

2022 06 30
Išskirtinumo ieškantys lietuviai perka dvarus | „Baltic Sotheby's International Realty“ nuotr.

Išskirtinumo ieškantys lietuviai perka dvarus

2022 06 30
Naujos Šimkūnaitės knygos viršelis | mokslolietuva.lt nuotr.

Eugenijos Šimkūnaitės mintys nesensta

2022 06 30
Kvietimas išsakyti nuomonę apie GMO | lrv.lt nuotr.

Kvietimas išsakyti nuomonę apie GMO

2022 06 30
„Aktualioji istorija“: Baltarusiai ir Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė

„Aktualioji istorija“: Baltarusiai ir Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė

2022 06 30
Labiausiai vaikų uostomas ir liečiamas augalas – mėta | lrv.lt nuotr.

Labiausiai vaikų uostomas augalas – mėta

2022 06 30
SAM: naujovės dėl tyrimų ir vaistų įsigijimo

Gydytojai: reforma „važiuoja“ tolyn

2022 06 30
Tyrėjui, žurnalistui Vytautui Šilui – 85-eri | Lietuvos esperantininkų sąjungos nuotr.

Tyrėjui, žurnalistui Vytautui Šilui – 85-eri

2022 06 29
Rodyti daugiau

Naujienos

Kernavėje – 55-oji Rasos šventė | M. Datenio nuotr.
Etninė kultūra

Kernavėje atšvęsta 55-oji Rasos šventė

2022 06 30
Rusijos invazija. Volodymyras Zelenskis ir Borisas Džonsonas | Alkas.lt ekrano nuotr.
Ukrainos balsas

Rusijos ir Baltarusijos invazija. Padėties apžvalga 2022 06 30 12:02

2022 06 30
Giežtėja paviršinio vandens naudojimo tvarka
Lietuvoje

Giežtėja paviršinio vandens naudojimo tvarka

2022 06 30
Seimas leido kurti Elektros energijos kaupimo įrenginių sistemą
Lietuvoje

Kas nuo liepos keisis mokant už elektrą?

2022 06 30
Prasidėjo Nacionalinio miškų susitarimo darbai
Lietuvoje

Prašoma apsaugoti Pakarklės mišką

2022 06 30
NATO investuos į inovacijų kūrimą
Lietuvoje

NATO investuos į inovacijų kūrimą

2022 06 30
Maisto kokybei – du nauji ženklai
Lietuvoje

Maisto kokybei – du nauji ženklai

2022 06 30
Greitoji pagalba | lsveikata.lt nuotr.
Lietuvoje

Seimas palaimino sveikatos reformą

2022 06 30


SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • LIETUVIŠKOS JUNGTINĖS PAJĖGOS apie Seimas: V. Landsbergis buvo valstybės vadovu
  • LIETUVIŠKOS JUNGTINĖS PAJĖGOS apie Seimas: V. Landsbergis buvo valstybės vadovu
  • Dr. Kaščenko apie M. Kundrotas. Suprasti Rusiją
  • Global-Kapitalistas apie Rusijos ir Baltarusijos invazija. Padėties apžvalga 2022 06 30 12:02

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Kernavės Rasos šventės ištakos (I)
  • Kernavėje atšvęsta 55-oji Rasos šventė
  • Rusijos ir Baltarusijos invazija. Padėties apžvalga 2022 06 30 12:02
  • M. Kundrotas. Suprasti Rusiją

Skaitomiausi straipsniai

  • T. Baranauskas. Ar Rusijai gali būti naudinga pulti Lietuvą? peržiūrėta: 1960; komentarų: 49
  • Klaipėdoje lauks išskirtinės Lauksnos ir Joninės peržiūrėta: 1038; komentarų: 0
  • Mirė Lietuviško kino ir teatro legenda, Sąjūdžio iniciatyvinės grupės narys – Regimantas Adomaitis Papildyta

    peržiūrėta: 899; komentarų: 1
  • M. Kundrotas. A. Rudomanskis įrodinėja Z. Šličytės teisumą? peržiūrėta: 804; komentarų: 7
  • Kviečiama paminėti Birželio sukilimą: Kai valdžia griauna istorinę atmintį, tik pati visuomenė gali ją atkurti! peržiūrėta: 609; komentarų: 9
  • D. Gaižauskas: Rusija grasina karu Lietuvai, valdantieji tyli… peržiūrėta: 607; komentarų: 30

Artimiausi renginiai

  1. Tradicinių šokių stovykla ŠAKIŲ r.

    2022-08-03 08:00 - 2022-08-07 17:00

Žiūrėti visus Renginiai

Kiti Straipsniai

Kernavėje atšvęsta 55-oji Rasos šventė

by Jonas Vaiškūnas
2022 06 30
0
Kernavėje – 55-oji Rasos šventė | M. Datenio nuotr.

Išbraidyti rasoti žolynai piliakalnio šlaituose, palydėtos akimis tirpstančios žvaigždėtame danguje laužo žiežirbos, nusiprausta stebuklingoje ryto rasoje, pabuvota darnoje su gamta......

Skaityti toliau

Ar būtent tai – jau Trečiasis pasaulinis karas?

by daiva
2022 06 30
0
Istorijos mokytojas Martynas Maniušis

COVID-19 pandemiją kai kurie istorikai prilygino Trečiajam pasauliniam karui, nes ji paveikė absoliučiai visas visuomenės gyvenimo sritis – tam įtakos...

Skaityti toliau

Septyni patarimai, kaip papuošti vaišių stalą?

by daiva
2022 06 30
0
Stalo papuošimas | www.syvas.lt asmenino archyvo nuotr.

Norint jaukiai praleisti laiką prie stalo, visada verta pagalvoti apie tinkamą jo  papuošimą. Svarbi to dalis – serviravimas. Ir nesvarbu,...

Skaityti toliau

Skaitytojų nuomonės:

  • LIETUVIŠKOS JUNGTINĖS PAJĖGOS apie Seimas: V. Landsbergis buvo valstybės vadovu
  • LIETUVIŠKOS JUNGTINĖS PAJĖGOS apie Seimas: V. Landsbergis buvo valstybės vadovu
  • Dr. Kaščenko apie M. Kundrotas. Suprasti Rusiją
  • Global-Kapitalistas apie Rusijos ir Baltarusijos invazija. Padėties apžvalga 2022 06 30 12:02
  • Gallinago gallinago apie M. Kundrotas. Suprasti Rusiją

Kitas straipsnis
Vilkai Lietuvoje – grėsmingai plintantys ar pažeidžiami? (video)

Vilkai Lietuvoje – grėsmingai plintantys ar pažeidžiami? (video)

srtfondas Init

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

rašto darbai | Greitos skyrybos internetu – skyrybų advokatai | Siuskpigiau.lt siuntos Lietuvoje | Pramogų, grožio, sveikatingumo pasiūlymai | irigatorius | vitamino c serumas | oro drekintuvas | HiMountains | iddo.lt modernūs stalai | kūno kremai | August.lt - valymo įrenginiai | fs22 mods | https://lazerineklinika.lt/ | https://sportsman.lt/ | Auskarai su deimantais | https://www.aleina.lt | Automobilių nuoma | drogas.lt | CBD aliejus Lietuvoje | Mažoji Indija | Pakavimo prekės | Farming Simulator 22 mods | ETS2 Mods | FS22 Mods | FS22 mods download | Bigbank.lt

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai