Antradienis, 14 kovo, 2023
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Gamta ir žmogus Gamta ir ekologija

Vilkai Lietuvoje – grėsmingai plintantys ar pažeidžiami? (video)

www.alkas.lt
2022-02-19 07:00:54
0
Vilkai Lietuvoje – grėsmingai plintantys ar pažeidžiami? (video)

Vilkai Lietuvoje – grėsmingai plintantys ar pažeidžiami? | vstt.lrv.lt nuotr.

Vilkai, būdami stambiausi Lietuvoje nuolat gyvenantys plėšrūnai, nepaliauja būti karšts visuomenės diskusijų tema.

Pasigirdus istorijoms apie papjautus naminius gyvulius, kyla ginčai, ar šiuos visoje Europoje saugomus plėšrūnus reikia medžioti, kokiais mastais ir būdais, ar vilkų populiacija Lietuvoje tikrai yra stabili ir auganti.

Gamtosaugos žinovų, medžiotojų ir ūkininkų nuomonės dažnai išsiskiria. O kaip yra iš tiesų?

Gausėjantis vilkų šeimų skaičius nebūtinai rodo teigiamą tendenciją

Iki 2019 metų pagrindinis žinių šaltinis apie vilkų skaičių Lietuvoje buvo gamtosaugos žinovų ir medžiotojų atliekami stebėjimai ir užfiksuotas pamatytų individų skaičius.

Žinovai sutaria, jog tai nebuvo tikslus būdas, nes tą patį vilką galima užfiksuoti ir kelis kartus. Nuo 2019 metų pradėti atlikti sumedžiotų vilkų genetiniai tyrimai, parodantys, kelioms skirtingoms šeimoms priklausė šie vilkai.

Padauginus iš vidutinio šeimos narių skaičiaus (t.y. aštuonių vilkų), gaunamas apytikris individų skaičius Lietuvoje. Genetiniai tyrimai pastaruosius trejus metus rodo didėjimo tendenciją.

„Tyrimas parodė, kad populiacija yra auganti, nes 2021 metais jau buvo suskaičiuotos 63 vilkų šeimos (2020 m. buvo suskaičiuotos 54 – red. past.).

Ir čia yra mažiausiai tiek, gali būti ir daugiau, – teigia Vytauto Didžiojo universiteto doktorantas, plėšrūnų tyrėjas, medžiotojas Petras Adeikis. – Bet kokiu atveju vilkų populiacija šiuo metu yra stabili, jokių problemų su ja šiuo metu mes neturime“, – įsitikinęs tyrėjas.

Tuo metu Viešvilės valstybinio gamtinio rezervato vyriausiasis žinovas Saulius Bartminas, tyrinėjantis vilkus nuo 1998-ųjų metų, nelinkęs skubėti džiaugtis, nes augantis vilkų šeimų skaičius gali rodyti netgi neigiamą tendenciją.

„Manyčiau, kad ta vilkų gausėjimo tendencija vyksta dėl anksčiau ir dabar vykdomos beatodairiškos medžioklės, kai vilkai yra medžiojami ne prie gyvulių, kuriems daro žalą, o pačiose jų buveinėse miškuose, kur vilkai kartais nėra net matę to gyvulio“, – teigia S. Bartminas ir paaiškina kodėl: „Vilkai yra socialūs gyvūnai ir gyvena šeimomis, kurioms vadovauja alfa patinas ir patelė.

Šeimoje dauginasi tik alfa pora. Kai miške žūva vienas ar abu iš lyderių, šeimos yra išardomos, pakrinka. Tuomet vilkai ieško ir kuria naujas šeimas ir vietoj vienos poros jau vilkiukus veda kelios alfa poros.“

Populiaciją reguliuoti reikia, bet ne taip kaip dabar

Vilkai, būdami vieni stambiausių Europos plėšrūnų, turi ypatingą statusą. Nors jie yra saugomi visoje Europos Sąjungoje, tačiau kartu yra leidžiama ribota jų medžioklė.

Nuo 2015-ųjų metų vilkų medžioklės metų laiko kvota Lietuvoje išaugo daugiau nei trigubai nuo 60 iki 190 individų.

Paprastai toji kvota išnaudojama pilnai, o papildomų medžioklės taisyklių nėra. Abu pašnekovai sutaria, jog vilkų populiaciją reguliuoti reikia, bet ne taip, kaip tai daroma dabar.

„Vilkų populiacijos reguliavimo tikslas yra padaryti, kad populiacija būtų stabili – nei mažėtų, nei didėtų, kadangi mažėjant jau atsiranda grėsmė populiacijos išlikimui, o didėjant iškart kyla konfliktas su žmonėmis, – teigia Petras Adeikis. – O mes puikiai suprantam, kad atsiradus konfliktui vilkai visada pralaimi, nes žmonės pradeda ir nelegaliais būdais spręsti savo problemas“.

Visgi dabartinė praktika, kai dauguma vilkų sumedžiojami miške, yra ydinga. „Pirmiausiai turėtų būti išmedžiojami tie vilkai, kurie yra probleminiai, tuo metu ir būtinai toj vietoj, kai sugrįžta prie papjauto gyvulio.

Sumedžiojus vilką toj vietoj kitiems vilkams būtų pavyzdys, kad prie gyvulių yra pavojus, kad ten laukia šūvis, – aiškina plėšrūnų tyrėjas Petras Adeikis. – Dabar visi šūviai yra miške.

Tai įsivaizduokit, gali tam vilkui netgi pasirodyti, kad prie gyvulių vos ne saugiau negu miške būnant. Be to, visi, kas nors mažiausiai supranta apie selekciją, supranta, kad jeigu išmedžiojami vilkai, kurie nėra problematiniai, kurie nedaro problemos žmonėms, o paliekami tie vilkai, kurie pjauna gyvulius, tai mes paliekam daugintis būtent tuos vilkus, kurie elgiasi mums netinkamai.“

Viešvilės rezervato ekologas Saulius Bartminas pabrėžia ir pačių ūkininkų atsakomybę. „Iš kitos pusės, vilkai medžiojami turėtų būti tik tada, kai patys ūkininkai saugo savo gyvulius, aptverdami juos tvoromis ar įsigydami specialiuosius šunis.

Lenkijoje, jeigu vilkai papjauna nesaugomus gyvulius, ūkininkas gali net nesvajoti apie jokias kompensacijas. Tas pats, mano nuomone, turėtų būti daroma ir Lietuvoj“, – teigia gamtosaugos žinovas.

Dar vienas būdas, kaip galima spręsti vilkų ir žmonių konfliktą, yra stengtis, kad bent kelios vilkų kartos negautų naminių gyvulių mėsos su kailiu.

„Mokslininkai ištyrė, kad vilkų grobio specializacija yra susijusi su vaikystėje gauta mėsa su kailiu. Kai tėvai parneša maistą mažyliams ir jį atryja su kailiu, vilkiukai tą kvapą ir vaizdą įsimena visam gyvenimui – aiškina S. Bartminas. – Rusų mokslininkai, auginę vilkų šeimas, prieš paleisdami juos į laisvę šėrė naminių gyvulių mėsa be kailio, tai išleisti į laisvę jie niekada nepuldinėjo naminių gyvulių, nes paprasčiausiai nežinojo, kaip toji ragauta mėsa turi atrodyti su kailiu.“

Avys ir vilkai | zum.lrv.lt nuotr.

Koją pakiša sukurtas blogas įvaizdis

Pasak Sauliaus Bartmino, požiūriui į vilkus neigiamą įtaką daro žiniasklaidoje eskaluojami gyvulių papjovimo atvejai. Papjautos avys, ožkos ar veršiukai kelia neigiamas sąsajas ir kuria nusistatymą prieš vilkus.

„Manyčiau, kad čia yra daugiau lobizmo išraiška, jausmų išraiška, daug ką dabar žurnalistai išpučia, parodo per televizijas tuos jausminius šokus, kad gyvuliai išpjauti.

Visais laikais vilkai pjovė juos, o medžiotojai tikrai nėra suinteresuoti ūkininkų gyvulių apsauga, tikrai ne, – įsitikinęs Viešvilės valstybinio gamtinio rezervato žinovas. – Jie suinteresuoti vilką sumedžioti ne populiacijos reguliavimui, o tiesiog dėl kailio ar iškamšos.

Ir šiemet Tauragės rajone nušautas vilkas vien todėl, kad medžiotojas pamatė pirmą kartą vilką ir dar neturėjo tokio trofėjaus.“

„Žalą ūkininkams, net keleriopai didesnę, daro ir kiti žvėrys. Pavyzdžiui, šernai išknisa pasėlius ir nukentėjusiam ūkininkui gal ne mažiau kraupu žiūrėti į savo sunaikintus pasėlius negu kažkam žiūrint į papjautą avį, bet apie šernus, darančius žalą, niekas nekalba, o apie vilkus kalba labai daug“, – padėtį iliustruoja S. Bartminas.

Vilkai – socialūs ir jausmingi gyvūnai

Ekologas Saulius Bartminas su užsidegimu kalba apie kitą – socialinę vilkų pusę. Vilkai gyvena šeimomis, kuriose yra aiški hierarchinė struktūra, tačiau neatmeta silpnų ir ligotų savo gentainių.

„Seni arba sužeisti vilkai, kurie nebedalyvauja medžioklėse, prie grobio prileidžiami paskutiniai, tačiau iš šeimos nėra išvaromi. Žuvinto rezervate buvo stebima sužeista patelė, tai ji tebegyveno šeimoje ir buvo maitinama.“

Stebint vilkų elgseną, galima išvesti ir tam tikrų paralelių su žmonių gyvenimu. „Vilkų šeima, kadangi užima didelę teritoriją, ištisus metus kartu nebūna, – aiškina S. Bartminas. – Jie išsiskirsto tolygiai po visą teritoriją po du, po tris, kartais penkis, bet kartą ar du per metus ta šeima vis vien kažkur susieina, dažniausiai tai būna per rują, kuri prasideda sausio mėnesį, ir kartais tęsiasi net iki kovo. Šeima renkasi į būrį, švenčia rują.“

Kita vertus, pilnaverčiu šeimos nariu vilkai laiko tuos gentainius, kurie jau neša naudą šeimai, dalyvauja medžioklėje. Tokia yra jų išlikimo strategija.

„Iš tikrųjų vilkai, pavyzdžiui, negina mažų vilkiukų. Jeigu iškyla didelis pavojus, patinas pats pirmas pabėga, – aiškina vilkų tyrėjas Petras Adeikis. – Tačiau vilkai saugo savo suaugusius gentainius.

Čia reikėtų suprasti tokį dalyką – vilkams yra neprotinga saugoti ir kovoti iki mirties dėl mažų vilkiukų, jie atsives kitus. Tačiau suaugusius vilkus jau jie gina, nes suaugę vilkai padeda susigauti grobį, o turėti stiprią šeimą yra protinga.“

Svarbūs vilkų raidai yra ir žaidimai. „Tie žaidimai vilkų, kuriuos esame nufilmavę rezervate, yra jaunų vilkų, trejų-ketverių metų amžiaus, žaidimai.

Jiems žaidimai būtini, nes jų charakteriai dar nėra galutinai susiformavę, jie žaidimais komunikuoja tarp savęs žvilgsniais, mokosi, už kurios vietos geriausia griebti auką, bežaisdami nusistato vietą, iš kurios greičiausiai pasiektų grobį. Per tuos žaidimus jie pasiruošia gyvenimui“, – teigia S. Bartminas.

Be to, iš vilko išvaizdos galima lengvai spręsti apie jo psichologinę būseną. „Kai vilko apykaklės plaukai yra pasišiaušę, pasipūtę, vilkas yra pasitikintis savimi, o kai suglausti – sutrikęs.

Uodega taip pat yra svarbus rodiklis. Kai ji pabrukta, reiškia, vilkas sukaustytas baimės, o kai tiesi – geros psichologinės būsenos, linksmas.“, – aiškina S. Bartminas.

Svarbias ekologines funkcijas gali vykdyti tik šeimoje

Pasak S. Bartmino, visa vilkų stiprybė yra sveikose šeimose, nes vieniši vilkai nepajėgūs vykdyti savo ekologinių funkcijų.

„Stipri šeima gainioja kanopinius žvėris, neleidžia jiems stovėti vienoje vietoje, priverčia juos migruoti. Tokiu būdu kanopiniai daro mažesnę žalą miškams, taip pat mažiau ištrypia retesnius saugomus augalus“, – vardija ekologas Saulius Bartminas ir pateikia dar vieną pavyzdį: „Vilkų šeima stengiasi pasigauti kažkokį didesnį grobį, dažniausiai kokį elnią ar briedį, negaudo kiškių, ir prie to grobio atsiranda retų rūšių, kurioms vilkai padeda pasimaitinti.

Tai būna ir vištvanagiai, ir jūriniai ereliai, kažkokie kiti plėšrūnai dar papildomai pasimaitina tuo jų grobiu. Taigi vilkai pagelbsti kitom rūšim išgyventi, nes tiems paukščiams irgi sudėtinga pasigauti grobį.“

Metas pradėti tyrinėti medžioklės poveikį

„Manyčiau, kad dabar jau reikėtų mokslininkams ne vien tik genetiką nagrinėti tų vilkų, kurią galima ištirti tik vilką nušovus, bet jau pradėti vertinti medžioklės poveikį vilkų populiacijai ir vilkų šeimų sveikatai, koks iš tiesų poveikis yra daromas“, – įsitikinęs Viešvilės valstybinio gamtinio rezervato specialistas Saulius Bartminas. – Keletą metų iš eilės vis didinam ir didinam medžioklės kvotas, tai reikėtų ir į poveikį žiūrėti.“

Vaizdo reportažas:

Straipsnis ir reportažas parengti įgyvendinant LIFE integruotąjį projektą „Naturalit“, kurį iš dalies finansuoja Europos Sąjunga. Daugiau žinių – naturalit.lt.

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. Ypatinga gamtininko dovana VU muziejui (video)
  2. Lietuvoje lankosi veiklos 50-metį žyminti pasaulinio garso antropologė prof. Birutė Galdikas (tiesioginė trasliacija)
  3. Nyksta kurtiniai – rečiausi mūsų sengirių gyventojai (video)
  4. Ar pažintumėte Lietuvos upių perlą – tulžį? (video)
  5. Ką atsinešei į gamtą – išsinešk atgalios
  6. Apginta disertacija apie žmonių ir plėšrūnų sąveika
  7. Gero ūkininko varžytuvių baigiamasis žingsnis
  8. Permainos gamtininkų darbe – retų paukščių apskaitai pasitelkė šiuolaikines technologijas
  9. I. Daugėlos sprendimas padės pasauliui mažinti metano išmetimą

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Kiti Straipsniai

Vitaminas D | zenpr.lt nuotr.

Priešlaikinės mirties pavojus – kuo dėtas vitaminas D?

2023 03 14
Seimo posėdis | Alkas.lt nuotr.

Seimas: „Wagner“ yra teroristinė organizacija

2023 03 14
J. Šaulys | LNM archyvo nuotr.

Lietuvos nepriklausomybės akto signataro J. Šaulio „Mano dienyno“ pristatymas

2023 03 14
LGGRTC kviečia į konferenciją-minėjimą | LGGRTC nuotr.

LGGRTC kviečia į konferenciją-minėjimą

2023 03 14
Lietuvos bankas | lb.lt nuotr.

Pasiūlytas naujas mokestis bankams

2023 03 14
Nuo kovo 15d. draudžiami kirtimai saugomuose miškuose | vstt.lrv.lt nuotr.

Nuo kovo 15d. draudžiami kirtimai saugomuose miškuose

2023 03 14
Nuotraukų varžytuvės „Įamžinti kadre, išsaugoti atmintyje“ | Visuomeninės Rasų kapinių draugijos nuotr.

Skelbiamos nuotraukų varžytuvės „Įamžinti kadre, išsaugoti atmintyje“

2023 03 14
Kovo 11-ąją Frankfurte skambėjo lietuviškos sutartinės | LRT nuotr.

Kovo 11-ąją Frankfurte skambėjo lietuviškos sutartinės

2023 03 14
Kovo 13 d. Lietuvos Respublikos Seimo Kovo 11-osios Akto salėje vyko LR Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto organizuota  konferencija - „Komunistinė ideologija ir jos praktika vakar ir šiandien. Lietuvos sovietinės okupacijos istorinis, moralinis ir teisinis įvertinimas“.

Konferencija „Komunistinė ideologija ir jos praktika vakar ir šiandien“

2023 03 13
Ukrainos gynėjai | .facebook.com/GeneralStaff.ua nuotr.

Zelenskis ruošiasi Rusiją pervadinti į Maskoviją

2023 03 13
Rodyti daugiau

Naujienos

Vėjo jėgainė | enmin.lrv.lt nuotr.
Lietuvoje

Pasiektas svarbus riboženklis vėjo energetikoje

2023 03 14
Kauno oro uostas | Alkas.lt, A. Sartanavičiaus nuotr.
Lietuvoje

Tiesioginiai skrydžiai sujungs Kauną ir Antaliją

2023 03 14
Šeima | pexels nuotr.
Lietuvoje

Tėvai jau dalinasi vaikų priežiūra

2023 03 14
teismas.lt nuotr.
Lietuvoje

LAT pirmininke paskirta Danguolė Bublienė

2023 03 14
Vilnius ir Šiauliai baigia šildymo sezoną
Lietuvoje

VŠT kovo pabaigoje atsisakys mazuto

2023 03 14
Pasienis | vrm.lrv.lt nuotr.
Lietuvoje

Nepaprastoji padėtis galios iki gegužės

2023 03 14
Vitaminas D | zenpr.lt nuotr.
Gamta ir žmogus

Priešlaikinės mirties pavojus – kuo dėtas vitaminas D?

2023 03 14
Seimo posėdis | Alkas.lt nuotr.
Lietuvoje

Seimas: „Wagner“ yra teroristinė organizacija

2023 03 14
Prano Raščiaus (1932–1987) poezijos knyga „Paragauki sulos“ Prano Raščiaus (1932–1987) poezijos knyga „Paragauki sulos“ Prano Raščiaus (1932–1987) poezijos knyga „Paragauki sulos“

SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • Bartas apie Zelenskis ruošiasi Rusiją pervadinti į Maskoviją
  • Rinkėjui - jūsų teisė rinktis apie M. Kundrotas. Rinkimų pamokos ir vizija tautininkams
  • Žemyna apie Zelenskis ruošiasi Rusiją pervadinti į Maskoviją
  • Speakerjxs apie Prie URM vyks piketas – prieš J. Noreikos atminimo juodinimą, už – L.Linkevičiaus atstatydinimą (video)

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Pasiektas svarbus riboženklis vėjo energetikoje
  • Tiesioginiai skrydžiai sujungs Kauną ir Antaliją
  • Tėvai jau dalinasi vaikų priežiūra
  • LAT pirmininke paskirta Danguolė Bublienė
Lininės rankinės Lininės rankinės Lininės rankinės

Kiti Straipsniai

Priešlaikinės mirties pavojus – kuo dėtas vitaminas D?

by Kristina Aleknaitė
2023 03 14
0
Vitaminas D | zenpr.lt nuotr.

Atrodė, kad apie vitamino D trūkumo pavojų jau žinome beveik viską. Tačiau Pietų Australijos universiteto tyrimas įspėjo apie dar vieną...

Skaityti toliau

Seimas: „Wagner“ yra teroristinė organizacija

by Ditė Česėkaitė
2023 03 14
0
Seimo posėdis | Alkas.lt nuotr.

Seimas priimta rezoliucija nutarė, kad Rusijos privati karinė bendrovė „Wagner“ yra teroristinė organizacija, o jos nariai ir samdiniai kelia grėsmę...

Skaityti toliau

Lietuvos nepriklausomybės akto signataro J. Šaulio „Mano dienyno“ pristatymas

by Kristina Aleknaitė
2023 03 14
0
J. Šaulys | LNM archyvo nuotr.

Kovo 17 d. 17 val. Pilies muziejaus konferencijų salėje (Priešpilio g. 2, Klaipėda) vyks 1918 m. Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataro,...

Skaityti toliau

Skaitytojų nuomonės:

  • Bartas apie Zelenskis ruošiasi Rusiją pervadinti į Maskoviją
  • Rinkėjui - jūsų teisė rinktis apie M. Kundrotas. Rinkimų pamokos ir vizija tautininkams
  • Žemyna apie Zelenskis ruošiasi Rusiją pervadinti į Maskoviją
  • Speakerjxs apie Prie URM vyks piketas – prieš J. Noreikos atminimo juodinimą, už – L.Linkevičiaus atstatydinimą (video)
  • Jonas Vaiškūnas apie I. Vėgėlė. Šiandien persekiojami drąsūs, rytoj išmuš valanda tiems, kurie tyli ir nesikiša
Kitas straipsnis
Nauja gydytojų klounų programa: mažiesiems ligoniams sukūrė mini serialą

Nauja gydytojų klounų programa: mažiesiems ligoniams sukūrė mini serialą

srtfondas Init

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

Alkas.lt

   https://lazerineklinika.lt/ | https://sportsman.lt/ | CBD aliejus Lietuvoje | Farming Simulator 22 mods | ETS2 Mods | FS22 Mods | FS22 mods download | Bigbank.lt | kemi.lt | TIK BALDAI | ATS Mods | Skyrybos internetu - skyrybos bendru sutarimu | fs22 mods | ATWINS | Srotas24.lt - Dalys | Zuza.lt | LIVIN parduotuvė | Grozionamaisfinksas.lt 

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai