Penktadienis, 15 rugsėjo, 2023
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Kultūra Etninė kultūra

Ant Veršvų piliakalnio paminėtas Marijos Gimbutienės 100-metis

Birutė Zeigienė, www.alkas.lt
2021-10-09 14:22:57
7
Baltų kultūros šventė, skirta M. Gimbutienės 100-mečiui | B. Zeigienės nuotr.

Baltų kultūros šventė, skirta M. Gimbutienės 100-mečiui | B. Zeigienės nuotr.

Spalio 2 d. Etninio paveldo bendruomenė ,,Kauno Veršva“ kauniečius ir miesto svečius pakvietė į Veršvų piliakalnį. Prie ugnies  aukuro vyko Baltų kultūros šventė, skirta vienai žymiausių pasaulio archeologių, baltų ir indoeuropiečių kultūros tyrinėtojos Marijos Gimbutienės 100-ųjų gimimo metinių sukakčiai.

Renginyje dalyvavo VDU prof. Alvydas Butkus,  projekto ,,Kaunas- Europos kultūros sostinė –2022″ rengėja Solveiga Dambrauskaitė-Bakutienė, architektas – dailininkas, kultūros paveldo tyrinėtojas, ,,Kauno Veršva“ bendruomenės narys Jonas Lukšė.

Baltų kultūros šventė, skirta M. Gimbutienės 100-mečiui | B. Zeigienės nuotr.

Visiems drauge sugiedojus Lietuvos valstybės himną, šventės dalyvius pasveikino etnologė, filosofijos magistrė, etninio paveldo bendruomenės „Kauno Veršva“ pirmininkė, renginio vedėja Stasė Mickutė ir pakvietė vokalinį instrumentinį ansamblį „Šlamutis“ (vadovas Juozas Gricius).

Baltų kultūros šventė, skirta M. Gimbutienės 100-mečiui | B. Zeigienės nuotr.
Baltų kultūros šventė, skirta M. Gimbutienės 100-mečiui | B. Zeigienės nuotr.

Pirmą kartą skambėjo piliakalniui ir šventei skirtas himnas ,,Veršva“ (žodž. Julijos Augustauskienės-Rudenės, muz. Rimanto Vaičekonio). Aidint žodžiams „…Piliakalnio žaizdro širdy/ Mes įkuriam šventąją ugnį/ Suprast pasiryžę visi –/ Kas kloduos piliakalnio guli“ Aušra Paulauskienė ir bendruomenės narys Medardas Kadelskas įkūrė šventąją ugnį, o Kauno Santakos Romuvos vaidilė Julija Čiurinskienė prie aukuro atliko baltų apeigą.

Baltų kultūros šventė, skirta M. Gimbutienės 100-mečiui | B. Zeigienės nuotr.
Baltų kultūros šventė, skirta M. Gimbutienės 100-mečiui | B. Zeigienės nuotr.

Pasibaigus apeigai, S. Mickutė stabtelėjo prie stendo, kuriame pateikti M. Gimbutienės svarbiausi leidiniai: ,,Senoji Europa”, „Senoji simbolika lietuvių liaudies mene“, ,,Baltai priešistoriniais laikais”, ,,Marija Gimbutienė … iš laiškų ir prisiminimų”, trumpai apžvelgė mokslininkės gyvenimą, kūrybą, priminė, kad Lietuvos Respublikos Seimo sprendimu 2021-ieji metai paskelbti M. Gimbutienės metais.

Baltų kultūros šventė, skirta M. Gimbutienės 100-mečiui | B. Zeigienės nuotr.
Baltų kultūros šventė, skirta M. Gimbutienės 100-mečiui | B. Zeigienės nuotr.

Knyga ,,Baltai priešistoriniais laikais” siejama su Veršvų piliakalnio archeologiniai radiniais. ,,Mus labiausia sudomino ši knyga, kurioje yra rašoma apie „Veršvų“ piliakalnį – šalia 1938 m. tyrinėtą Veršvų kapinyną. Jame rasta gausa archeologinių radinių. Tai rodo, kad piliakalnis yra I-ojo tūkstantmečio pr. m.e. – XIV a m.e. Piliakalnis buvo gynybinės paskirties – kovai su kryžiuočių ordinu. Šalia piliakalnio buvo du kaimai: Veršvų I ir Veršvų II (1919 m. pavadintas Lampėdžiais). Archeologiškai tyrinėjant, kapinyne rasti 348 kapai su įkapėmis, 112 degintinų kapų, 203 žirgų kapai….“- pasakojimą tęsė renginio vedėja.

Nuskambėjus meno vadovo, kompozitoriaus Arvydo Paulausko ir Aušros Paulauskienės atliekamai giesmei ,,Dega ugnelė tūta, tūta“ ir lietuvių liaudies dainai ,,Aisva mudu abudu“, mintimis apie lietuvių, latvių kalbinę ir etninę bendrystę dalinosi VDU prof. A. Butkus: ,,Lietuvių kalba yra ne seniausia, o senoviškiausia iš visų gyvųjų indoeuropiečių kalbų. Už ją dar senoviškesnė buvo prūsų kalba. Senoviškesnė buvo ir jos etnokultūra. Latvių poetas Imantas Zieduonis yra parašęs „Poemą apie pieną“. Joje pirmasis eilėraštis gražiai parodo baltiško paveldo senoviškumą.  Latviai yra vieninteliai mūsų broliai. Jų kalba yra daugiau pakitusi nei lietuvių. Tačiau daugybė žodžių yra bendri. Net kai kuriuos sakinius galime suprasti be žodyno. „Mēs esam viena tauta / Mes esame viena tauta“.

Baltų kultūros šventė, skirta M. Gimbutienės 100-mečiui | B. Zeigienės nuotr.
Baltų kultūros šventė, skirta M. Gimbutienės 100-mečiui | B. Zeigienės nuotr.

Ansamblio „Šlamutis“ vokalistė Danutė Teišerskienė eilėmis „Skambėk lietuviška daina / Tėvų ir protėvių dainuota / Dar vis gyva skambi, jauna / Iš lūpų lūpom dovanota“ pakvietė šventės dalyvius pasiklausyti ansambliečių dainų apie jaunystę, meilę, metų laikus: ,,Melodija Tau“, ,,Gal žinai“, ,,Drugelis“, ,,Dar kartą kartelį“ …

Baltų kultūros šventė, skirta M. Gimbutienės 100-mečiui | B. Zeigienės nuotr.
Baltų kultūros šventė, skirta M. Gimbutienės 100-mečiui | B. Zeigienės nuotr.

Lietuvos nepriklausomų rašytojų sąjungos (LNRS) narė, lituanistė, poetinio žodžio puoselėtoja Danutė Rukštelytė-Blėkienė pristatė poezijos knygelę „Gintarinio laiko delnuose“, kurioje atsispindi Lietuvos valstybės istorinio, kultūrinio, visuomeninio gyvenimo akimirkos, sklidinos meilės gimtajam kraštui. Poetė skaitė eilėraščius baltų kultūros tema: ,,Iš tolimųjų amžių glūdumos“, ,,Lietuvoj piliakalniai žili“, „ Kur lyguma Saulės mūšį lemia“.

Ansamblio dainų intarpuose savo kūrybos eiles skaitė poetė, LNRS narė Teresėlė Varnagirienė-Pievų Smilga – ,,100 žodžių sveikinimas Lietuvai“, ,,Kauno Veršva“ bendruomenės valdybos narė dr. Meilutė Asanavičienė – ,,Ateik prie aukuro, lietuvi“.

Kadangi Spalis – pagyvenusių Žmonių mėnuo, asociacijos ,,Kauno senjorai“ valdybos narė Birutė Zeigienė pasveikino šventės dalyvius, o ansambliečiai – daina ,,Senas valsas“ (žodž. liet. liaudies,, oranž. Juozo Griciaus).

Baltų kultūros šventę  vainikavo vokalinio instrumentinio ansamblio „Šlamutis“ daina, skirta Kaunui – ,, Rugsėjis supas Nemune“, o ant piliakalnio jau geso įkurta šventoji ugnis.

srtrf-logo

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. Šventė ant Veršvų piliakalnio – Kaunui 613
  2. Kauno gimtadienis atšvęstas ant Veršvų piliakalnio
  3. „Mėnuo Juodaragis“ vasaros pabaigoje rengia Kaukynes
  4. Kūrybiniuose užsiėmimuose atgijo juodoji keramika ir baltų raštai
  5. D. Urbanavičienė. Moteriškojo prado raiška baltų tradicijoje (I)

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Pastabos 7

  1. Rimgaudas says:
    2 metai ago

    Buvau užkopęs ant Veršvų piliakalnio, kai jis buvo dar nesutvarkytas. O dabar matau, kad piliakalnis nušienautas, aukuras dega ir žmones, susiję su etnokultūra, susirinkę stovi proginės datos paminėjimui. Manau, kad veršviečiai ir programiniuose “Kaunas Europos kultūros sostinė” renginiuose miestą, čia stovėdami, tinkamai galėtų reprezentuoti. Būtinai sudalyvaučiau.

    Atsakyti
  2. Geofizikas inž. Romualdas Zubinas says:
    2 metai ago

    LIETUVOS PILIAKALNIAI!
    MŪSŲ PROTĖVIAI NUO SENO GARBINO SAULĘ! PROTĖVIŲ PALIKTI KAPAI – PILIAKALNIAI, APTINKAMI jau NUO ALTAJŲ KALNŲ IKI ATLANTO VANDENYNO.
    DAĖJE IKI SVIETO GALO, PROTĖVIAMS BUVO PASATATYTAS PAMINKLAS – GALUI! NUO TO LAIKO MAKRONO PROTĖVIAI yra VADINAMI GALAIS!
    PROTĖVIAMS PASIEKUS ANGLIJĄ, ANGLIJOS GYVENTOJAI PASIVADINO – ANGLAIS!
    O VĖLIAU, SAULEI ATSIGRĘŽUS – ATGALIOS, PROTĖVIŲ KAPAI- PILIAKALNIAI APTINKAMI JAU
    MAŽOJOJE AZIJOJE, KUR PROTĖVIAMAS, ANKAROJE, TAIP PAT YRA PASTATYTAS PAMINKLAS GALUI! MAT, EIDAMI SU SAULĘ ATGALIOS, PROTĖVIAMS BUVO PASTATYTAS PAMINKLAS GALUI!

    Atsakyti
  3. Pajūrietis says:
    2 metai ago

    Kiek M.Gimbutienės knygų lietuvių kalba buvo išleista Lietuvoje šimtmečio proga? Todėl man visas šitas šurmulys atrodo, labai atsiprašau, kaip lėšų įsisavinimas. Knygos svarbiausia! Kur M.Gimbutienės knygos, išleistos Lietuvoje šimtmečio proga, klausiu dar ir dar, ir dar…

    Atsakyti
    • Žemyna says:
      2 metai ago

      Atsiprašau, bet ko čia tamsta apie praeities šešėlius, kai yra svarbesnių temų – lygios galimybės ir gamtos tvarkos pastatymas į vietą (pakišimas po šluota), kad čia gyvenimo nereguliuotų. Štai kam svarbu nestokoti pinigų. Ir visokioms naujoms papildomoms, nors neaišku kuo už AID geresnėms programėlėms (GP pavyzdžio).
      Taigi, jei kokia Norfa-Maksima nesiims to reikalo, tai visų kadencijų Seimai ir vyriausybės, kaip ir ligi šiol rūpinsis, kad niekas apie tai net nepagalvotų.

      Atsakyti
      • Pajūrietis says:
        2 metai ago

        Aha, ypač ta žalioji atsinaujinanti energetika, apie kurią tiek daug plepa politikieriai, nes kai kam tai galimai ypač naudingas prasisukimas, būtent žalioji atsinaujinanti energetika mums ypatingai padės šią žiemą, kaip ir visai Europai. O prekybos centrai remia akivaizdžius žmogaus teisių pažeidimus? Šlykštu? Dar ir kaip! Bet gal liberalų valdžia padengs jų nuostolius, ką gali žinoti? Tai tada visiškai nusispjauti ant žmogaus teisių.

        Atsakyti
  4. Astronomas, geofizikas hidrologas inž. Romualdas Zubinas says:
    2 metai ago

    BŪTINA ŽINOTI, KAD PILIAKALNIAI – TAI LIETUVIŲ PROTĖVIŲ PALIKIMAS! NESVARBU – KUR ir KADA MŪSŲ PROTĖVIAI GYVENO?! O GYVENO JIE- NUO RAMIOJO VANDENYNO IKI ATLANTO!
    LABAI PUIKIAI APIE PILIAKALNIUS IR ŠIOS KULTŪROS PALIKIMĄ, PASAULIUI – PRANEŠA – VOKIEČIŲ RAŠYTOJAS FRIDRICHAS ŠLETĖ, KNYGOJE “KELTAI TARP ALEZIJOS IR PERGAMO”!
    ĮDOMU TAI, KAD ŠIOJE KNYGOJE, VISI PERSONAŽAI, HERODOTO YRA VADINAMI KELTAIS!!!
    IR TAI VISIŠKAI NATŪRALU, KADANGI ANAIS LAIKAIS – NE TIKTAI RYTŲ, bet ir VAKARŲ EUROPOJE, ŽMONĖS KALBĖJO LIETUVIŠKAI – NUO ŽODŽIO – KELTIS, PERSIKELTI, ATSIKELTI!
    1955. man teko garbė, LENINGRADO PROF. ARCHEOLOGO SERGĖJAUS IVANOVIČIAUS RUDENKOS EKSPEDICIJOJE, ALTAJŲ KRAŠTE, ONGUDAJUJE, ATIDENGIANTI LIETUVIŲ PROTĖVIŲ KURGANĄ, KURIAM BUVO ne mažiau kaip 12 000 metų!

    Atsakyti
  5. Astronomas, geofizikas hidrologas inž. Romualdas Zubinas says:
    2 metai ago

    ŠIS KAPAS BUVO SUDĖTAS IŠ AKMENŲ! PAGAL VIETINIŲ GYVENTOJŲ PAPROČIUS, PO RIKIO – VALDOVO MIRTIES, VIETINIAI GYVENTOJAI, KIEKVIENAIS METAIS, VAŽIUODAMI AR EIDAMI PRO ŠALĮ, PRIVALĖDAVO ANT KAPO, UŽDĖTI TAM TIKROS FORMOS AKMENĮ. TAD ATIDENGIANT ŠĮ KAPĄ, REGĖJAU LYG RAIŽOME TORTĄ, AR PIRAGĄ.
    RIKIO KAPO PERIMERTAS BUVO 60-70 METRŲ SKERSMENS.
    ATIDENGTOS KAPO DOBĖS PERIMETRAS BUVO APIE 25 METRŲ SKERSMENS.
    ŠIS KAPAS, KAIP DAUGELIS KITŲ KAPŲ, ANOT PROFESORIAUS RUDNKOS PAREIŠKIMĄ, BUVO JAU APIPLĖTAS! TAČIAU MAN IR MANO TREMTINIO DRAUGUI LIETUVIUI ROMANUI, UŽ SĄŽININGĄ DARBĄ, PRIEŠ PROFESORIUI IŠVAŽIUOJANT, ŠI BEI TĄ PROFESORIUS PARODĖ!
    Tai buvo nuostabus grožio AUKSINIAI auskarai ir moteriški papuošalai.
    TAČIAU VERTINGIAUSIA man BUVO TAI, KAD PROFESORIUS, KIEKVIENĄ DIENĄ, PERTRAUKŲ METŲ, PASAKODAVO APIE ŠIŲ KURGANŲ ATSIRADIMO ISTORIJĄ .
    VĖLIAU ŠIĄ ISTORIJA AŠ PAPILDŽIAU ir NETIKTAI ATRADAU TREČIĄJĮ IR KETVIRTĄJĮ ŽEMĖS AŠIES FIZINIUS JUDĖJIMS, bet ir PARAŠIAU KNYGAS: “PER PRAEITĮ Į ATEITĮ”, “PERKŪNAS”.”PAŽADINTA PRAEITIS”. “PRAEITIS IR ATEITIS”, “PRAREGĖJIMAS”, “TVAI DIEVAI CIVILIZACIJOS”. Pastarojoje knygoje ĮMINIAU “ŠUMERŲ KARALIŲ SĄRAŠĄ”, KURIAM JAU PER 450 000 metų!!. .

    Atsakyti

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Kiti Straipsniai

Pirmoji Lietuvos respublika kovoje už laisvę ir nepriklausomybę | istorineprezidentura.lt nuotr.

Pirmoji Lietuvos respublika kovoje už laisvę ir nepriklausomybę

2023 09 04
Prof. Alvydas Butkus | respublika.lt, I. Sidarevičiaus nuotr.

Prof. Alvydas Butkus: Provincialūs politikai išduoda mūsų kalbą

2023 02 04
Kūlgrindos kompaktinės plokštelės „GIESMĖS DIDŽIAJAI DEIVEI“ viršelis | rengėjų nuotr.

„Kūlgrinda“ pristato naują kompaktinę plokštelę!

2022 09 29
Kaune – XIV tarptautinė vaikų ir jaunimo šventė „Baltų raštai-2022” | KTKC nuotr.

Vyks XIV tarptautinė šventė „Baltų raštai-2022”

2022 09 17
Duburio sala | ltkt.lt nuotr.

„Mėnuo Juodaragis“ grįžta su miško ošimu

2022 07 12
Artėja XIX Marijos Gimbutienės skaitymai (tiesioginė transliacija)

Artėja XIX Marijos Gimbutienės skaitymai (tiesioginė transliacija)

2022 02 23
G. Labanausko kūrybos vakaras „Poetinių minčių versmė“

G. Labanausko kūrybos vakaras „Poetinių minčių versmė“

2022 02 19
Dainius Razauskas | I. Sidarevičiaus nuotr.

D. Razauskas. Žiūrėti tiesai į akis dar įdėmiau (tęsinys)

2022 02 01
Marija-Gimbutienėalkas | Alkas.lt koliažas

Pristatoma M. Gimbutienei skirta paroda „Žvelgiant praeitin regėti ateitį“

2022 01 14
dr. Alvydas Butkus | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

A. Butkus. Vienu šūviu du zuikiai? Tik kas tas šaulys?

2022 01 11
Rodyti daugiau

Naujienos

Kelio ženklas – gyvūnai | am.lt nuotr.
Gamta ir žmogus

Gyvūnus į kelius veja maistas ir medžiotojai

2023 09 15
Ar planšetė gali atstoti kompiuterį?
Gamta ir žmogus

Dirbtinį intelektą pasitelkia ir sukčiai

2023 09 15
Laivybos kelias Nemunu | vvkd.lt nuotr.
Lietuvoje

Skelbiama Nemuno krovinės laivybos pradžia

2023 09 15
Gitanas Nausėda | Alkas.lt, A.Sartanavičiaus nuotr.
Lietuvoje

Prezidentas dalyvaus JT Generalinėje Asamblėjoje

2023 09 15
Remigijus Žemaitaitis | Alkas.lt, A. Sartanavičiaus nuotr.
Lietuvoje

Konservatoriai rengia apkaltą R. Žemaitačiui

2023 09 15
Pamėgti sostinės dvarai puoš naujuosius pašto ženklus | Lietuvos pašto nuotr.
Architektūra

Pamėgti sostinės dvarai puoš naujuosius pašto ženklus

2023 09 15
Mariupolis 2022-03-09 | Alkas.lt ekrano nuotr.
Ukrainos balsas

„20 dienų Mariupolyje“ – informacinis raktas sprendimų priėmėjams

2023 09 15
Unsplash.com nuotr.
Gamta ir žmogus

Kaip išvengti vaikų streso ir blogo miego?

2023 09 15

SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • Pajūrietis apie Pasibaisėtinas valdančiųjų nihilizmas: nenaudoja milijonų skirtų lietuvių kalbai
  • jonas apie Tarptautinėje konferencijoje bus aptartos Rusijos dekolonizacija ir jos užgrobtų tautų ateitis
  • LIETUVIŠKOS JUNGTINĖS PAJĖGOS apie Tarptautinėje konferencijoje bus aptartos Rusijos dekolonizacija ir jos užgrobtų tautų ateitis
  • LIETUVIŠKOS JUNGTINĖS PAJĖGOS apie Tautininkai ir centristai kviečia telktis apie prof. Igną Vėgėlę

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Gyvūnus į kelius veja maistas ir medžiotojai
  • Dirbtinį intelektą pasitelkia ir sukčiai
  • Skelbiama Nemuno krovinės laivybos pradžia
  • Prezidentas dalyvaus JT Generalinėje Asamblėjoje
Lininės rankinės Lininės rankinės Lininės rankinės

Kiti Straipsniai

Pirmoji Lietuvos respublika kovoje už laisvę ir nepriklausomybę

by Kristina Aleknaitė
2023 09 04
0
Pirmoji Lietuvos respublika kovoje už laisvę ir nepriklausomybę | istorineprezidentura.lt nuotr.

Rugsėjo mėn. 28 d., ketvirtadienį, 17 val. Istorinėje Prezidentūroje Kaune Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras pristato Algirdo Martyno...

Skaityti toliau

Prof. Alvydas Butkus: Provincialūs politikai išduoda mūsų kalbą

by Jonas Vaiškūnas
2023 02 04
40
Prof. Alvydas Butkus | respublika.lt, I. Sidarevičiaus nuotr.

„Respublikos“ rubrikoje „Mini interviu" kalbamės su kalbininku, baltistu prof. Alvydu Butkumi. - Neseniai feisbuke retoriškai klausėte: „Ar spėsiu sulaukti, kada...

Skaityti toliau

„Kūlgrinda“ pristato naują kompaktinę plokštelę!

by daiva
2022 09 29
0
Kūlgrindos kompaktinės plokštelės „GIESMĖS DIDŽIAJAI DEIVEI“ viršelis | rengėjų nuotr.

Rugsėjo 30 dieną, penktadienį, 18 valandą pačioje Vilniaus širdyje - Arsenalo g. 3, Senojo arsenalo muziejaus renginių salėje (įėjimas yra...

Skaityti toliau

Skaitytojų nuomonės:

  • Pajūrietis apie Pasibaisėtinas valdančiųjų nihilizmas: nenaudoja milijonų skirtų lietuvių kalbai
  • jonas apie Tarptautinėje konferencijoje bus aptartos Rusijos dekolonizacija ir jos užgrobtų tautų ateitis
  • LIETUVIŠKOS JUNGTINĖS PAJĖGOS apie Tarptautinėje konferencijoje bus aptartos Rusijos dekolonizacija ir jos užgrobtų tautų ateitis
  • LIETUVIŠKOS JUNGTINĖS PAJĖGOS apie Tautininkai ir centristai kviečia telktis apie prof. Igną Vėgėlę
  • Gintaras apie Europos sveikatos draudimo kortelė – jūsų saugumo garantija
Kitas straipsnis
Žibintas | Alkas.lt, A. Sartanavičiaus nuotr.

Atnaujinamas gatvių apšvietimas

srtfondas Init

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

Alkas.lt

   https://lazerineklinika.lt/ | https://sportsman.lt/ | Farming Simulator 22 mods | ETS2 Mods | FS22 Mods | FS22 mods download | kemi.lt | ATS Mods | Skyrybos internetu - skyrybos bendru sutarimu | fs22 mods | ATWINS | LIVIN parduotuvė | Grozionamaisfinksas.lt | https://zvejojam.lt | Darbo skelbimai | KlipShop | Kokybiškos tvoros | https://jarisink.com | Valgomojo stalai | ket testai | Interjero detalės

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai