Ant Veršvų piliakalnio paminėtas Marijos Gimbutienės 100-metis

Spalio 2 d. Etninio paveldo bendruomenė ,,Kauno Veršva“ kauniečius ir miesto svečius pakvietė į Veršvų piliakalnį. Prie ugnies  aukuro vyko Baltų kultūros šventė, skirta vienai žymiausių pasaulio archeologių, baltų ir indoeuropiečių kultūros tyrinėtojos Marijos Gimbutienės 100-ųjų gimimo metinių sukakčiai.

Renginyje dalyvavo VDU prof. Alvydas Butkus,  projekto ,,Kaunas- Europos kultūros sostinė –2022″ rengėja Solveiga Dambrauskaitė-Bakutienė, architektas – dailininkas, kultūros paveldo tyrinėtojas, ,,Kauno Veršva“ bendruomenės narys Jonas Lukšė.

Visiems drauge sugiedojus Lietuvos valstybės himną, šventės dalyvius pasveikino etnologė, filosofijos magistrė, etninio paveldo bendruomenės „Kauno Veršva“ pirmininkė, renginio vedėja Stasė Mickutė ir pakvietė vokalinį instrumentinį ansamblį „Šlamutis“ (vadovas Juozas Gricius).

Pirmą kartą skambėjo piliakalniui ir šventei skirtas himnas ,,Veršva“ (žodž. Julijos Augustauskienės-Rudenės, muz. Rimanto Vaičekonio). Aidint žodžiams „…Piliakalnio žaizdro širdy/ Mes įkuriam šventąją ugnį/ Suprast pasiryžę visi –/ Kas kloduos piliakalnio guli“ Aušra Paulauskienė ir bendruomenės narys Medardas Kadelskas įkūrė šventąją ugnį, o Kauno Santakos Romuvos vaidilė Julija Čiurinskienė prie aukuro atliko baltų apeigą.

Pasibaigus apeigai, S. Mickutė stabtelėjo prie stendo, kuriame pateikti M. Gimbutienės svarbiausi leidiniai: ,,Senoji Europa”, „Senoji simbolika lietuvių liaudies mene“, ,,Baltai priešistoriniais laikais”, ,,Marija Gimbutienė … iš laiškų ir prisiminimų”, trumpai apžvelgė mokslininkės gyvenimą, kūrybą, priminė, kad Lietuvos Respublikos Seimo sprendimu 2021-ieji metai paskelbti M. Gimbutienės metais.

Knyga ,,Baltai priešistoriniais laikais” siejama su Veršvų piliakalnio archeologiniai radiniais. ,,Mus labiausia sudomino ši knyga, kurioje yra rašoma apie „Veršvų“ piliakalnį – šalia 1938 m. tyrinėtą Veršvų kapinyną. Jame rasta gausa archeologinių radinių. Tai rodo, kad piliakalnis yra I-ojo tūkstantmečio pr. m.e. – XIV a m.e. Piliakalnis buvo gynybinės paskirties – kovai su kryžiuočių ordinu. Šalia piliakalnio buvo du kaimai: Veršvų I ir Veršvų II (1919 m. pavadintas Lampėdžiais). Archeologiškai tyrinėjant, kapinyne rasti 348 kapai su įkapėmis, 112 degintinų kapų, 203 žirgų kapai….“- pasakojimą tęsė renginio vedėja.

Nuskambėjus meno vadovo, kompozitoriaus Arvydo Paulausko ir Aušros Paulauskienės atliekamai giesmei ,,Dega ugnelė tūta, tūta“ ir lietuvių liaudies dainai ,,Aisva mudu abudu“, mintimis apie lietuvių, latvių kalbinę ir etninę bendrystę dalinosi VDU prof. A. Butkus: ,,Lietuvių kalba yra ne seniausia, o senoviškiausia iš visų gyvųjų indoeuropiečių kalbų. Už ją dar senoviškesnė buvo prūsų kalba. Senoviškesnė buvo ir jos etnokultūra. Latvių poetas Imantas Zieduonis yra parašęs „Poemą apie pieną“. Joje pirmasis eilėraštis gražiai parodo baltiško paveldo senoviškumą.  Latviai yra vieninteliai mūsų broliai. Jų kalba yra daugiau pakitusi nei lietuvių. Tačiau daugybė žodžių yra bendri. Net kai kuriuos sakinius galime suprasti be žodyno. „Mēs esam viena tauta / Mes esame viena tauta“.

Ansamblio „Šlamutis“ vokalistė Danutė Teišerskienė eilėmis „Skambėk lietuviška daina / Tėvų ir protėvių dainuota / Dar vis gyva skambi, jauna / Iš lūpų lūpom dovanota“ pakvietė šventės dalyvius pasiklausyti ansambliečių dainų apie jaunystę, meilę, metų laikus: ,,Melodija Tau“, ,,Gal žinai“, ,,Drugelis“, ,,Dar kartą kartelį“ …

Lietuvos nepriklausomų rašytojų sąjungos (LNRS) narė, lituanistė, poetinio žodžio puoselėtoja Danutė Rukštelytė-Blėkienė pristatė poezijos knygelę „Gintarinio laiko delnuose“, kurioje atsispindi Lietuvos valstybės istorinio, kultūrinio, visuomeninio gyvenimo akimirkos, sklidinos meilės gimtajam kraštui. Poetė skaitė eilėraščius baltų kultūros tema: ,,Iš tolimųjų amžių glūdumos“, ,,Lietuvoj piliakalniai žili“, „ Kur lyguma Saulės mūšį lemia“.

Ansamblio dainų intarpuose savo kūrybos eiles skaitė poetė, LNRS narė Teresėlė Varnagirienė-Pievų Smilga – ,,100 žodžių sveikinimas Lietuvai“, ,,Kauno Veršva“ bendruomenės valdybos narė dr. Meilutė Asanavičienė – ,,Ateik prie aukuro, lietuvi“.

Kadangi Spalis – pagyvenusių Žmonių mėnuo, asociacijos ,,Kauno senjorai“ valdybos narė Birutė Zeigienė pasveikino šventės dalyvius, o ansambliečiai – daina ,,Senas valsas“ (žodž. liet. liaudies,, oranž. Juozo Griciaus).

Baltų kultūros šventę  vainikavo vokalinio instrumentinio ansamblio „Šlamutis“ daina, skirta Kaunui – ,, Rugsėjis supas Nemune“, o ant piliakalnio jau geso įkurta šventoji ugnis.