„Juodieji archeologai“ nuteisti laisvės atėmimo bausmėmis nuo 1,5 iki 4 metų

Baigta ir Vilniaus miesto apylinkės teismui perduota nagrinėti paskutinė „juodųjų “ byla, kurioje šeši Lietuvos gyventojai kaltinami radinio pasisavinimu beieškant lobių, nusikalstamu būdu gauto turto įgijimu arba realizavimu, nelegalia prekyba jų iškastais archeologiniais radiniais, antikvariniais daiktais ir kt. nusikalstamomis veikomis. Tarp kaltinamųjų yra buvusių Lietuvos kariuomenės, policijos ir Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnų.

Tai jau aštuntoji Lietuvos teismams perduota rezonansinė baudžiamoji byla. Visose minėtose bylose ikiteisminį tyrimą atliko Lietuvos kriminalinės policijos biuro pareigūnai, tyrimą organizavo ir jam vadovavo Generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokuroras. Pasak pareigūnų, šios kategorijos bylos yra vienos pirmųjų Lietuvoje siekiant apsaugoti Lietuvos nacionalinį paveldą vadovaujantis Tarptautinių konvencijų nuostatomis.

Panaudojus visas leistinas proceso priemones buvo užkirstas kelias šiai latentinei ir sunkiai įrodomai, bet reikšmingai Lietuvos valstybei ir visam Pabaltijo regionui, nusikalstamai veiklai. Didžiulių pastangų ir geranoriško bendradarbiavimo su kolegomis iš Latvijos bei Rusijos Federacijos Kaliningrado srities dėka, padedant Jungtinių Amerikos Valstijų institucijoms, procesas buvo sėkmingai baigtas.

Tyrimo metu nustatyta, kad kaltinamieji, veikdami įvairių sudėčių grupėmis ir pasinaudodami metalo ieškikliais, ne tik nelegaliai kasinėjo visoje Lietuvos teritorijoje, bet ir pardavinėjo istorinę bei kultūrinę reikšmę turinčias vertybes Lietuvoje bei už jos ribų. Jie ieškojo lobių, senovinių monetų, papuošalų ir kt. vertingų daiktų. Tiriant šią ir kitas baudžiamąsias bylas nustatyta, kad nelegaliai iškastomis ir pasisavintomis archeologinėmis ir kitomis vertybėmis dažniausiai buvo prekiaujama naudojantis internetiniais portalais.

Neteisėtų archeologinių kasinėjimų mastai ir brutalumas paaiškėjo 2009 metais, kai Skuodo rajone buvo suniokotas Apuolės istorinis kapinynas. Kaltininkai buvo užklupti įvykio vietoje, o dėl šio įvykio pradėtas ikiteisminis tyrimas siekiant išaiškinti gerai organizuotas „juodųjų archeologų“ grupes.

Vėliau pradėti ir kiti tyrimai, o jų metu nustatytos net kelios moderniais paieškos prietaisais apsirūpinusios grupės, vykdžiusios archeologinių dirbinių paiešką tiek Lietuvoje, tiek ir už jos ribų. Dėl Apuolės kapinyno suniokojimo jau priimtas teismo apkaltinamasis nuosprendis, o kaltinamieji nubausti realiomis laisvės atėmimo bausmėmis nuo 1,5 iki 4 metų.

Pareigūnų teigimu, tyrimus vykdyti buvo itin sudėtinga, nes iki šiol nebuvo jokios tokio pobūdžio nusikalstamų veikų tyrimo praktikos. Tiriant nelegalią prekybą Lietuvoje savavališkais iškastais ir pasisavintais archeologiniais radiniais taip pat atskleisti ir kitokie nusikaltimai. Vienas iš šiuo metu jau nuteistų asmenų surado tinkamų šaudyti Antrojo pasaulinio karo laikų šaunamųjų ginklų, šaudmenų bei sprogmenų ir jų dalių, kuriuos kontrabanda pervežė per Lietuvos valstybinę sieną. Taip pat vienas teisiamųjų įgijo ir laikė didelį kiekį didelės sprogstamosios galios sprogmenų (trotilo).

Vykdant visus tyrimus buvo atlikta itin daug archeologinių radinių ir antikvarinių daiktų ekspertizių. Už profesionalią pagalbą Generalinė prokuratūra ir Lietuvos kriminalinis policijos biuras dėkoja Kultūros paveldo departamento ir Lietuvos nacionalinio muziejaus vadovams bei darbuotojams.

Lietuvos teisėsauga toliau domėsis „juodųjų archeologų“ veikla, bus stebimos turgavietės, kitos prekyvietės, antikvarinės įstaigos bei kiti prekybiniai taškai, kur vykdavo ar gali vykti nelegali prekyba Lietuvos kultūros paveldo vertybėmis. Ikiteisminiai tyrimai, susiję su „juodųjų archeologų“ veikla, šiuo metu tęsiami ir apylinkių prokuratūrose bei teritoriniuose policijos komisariatuose.

Lietuvos Respublikos Baudžiamajame kodekse už aptariamas nusikalstamas veikas švelniausia numatyta bausmė yra 2 metai laisvės atėmimo, o už grupinę ar kitaip kvalifikuotą veiką maksimali bausmė siekia 8 metus laisvės atėmimo.