Vasario 19, kovo 4 ir 25, balandžio 1 dienomis 18 val. septynioliktą kartą Lietuvos nacionaliniame muziejuje, archeologijos ekspozicijoje, (Arsenalo g. 1, Vilnius) rengiami žymiausiai lietuvių archeologei, daugelio knygų ir straipsnių autorei prof. Marijai Gimbutienei (1921–1994) skirti skaitymai.
Šioje tęstinėje konferencijoje kviečiami dalyvauti archeologai, akademinis jaunimas, visi besidomintys Lietuvos priešistore ir istoriniais laikais, naujausiais moksliniais atradimais.
2020 metų prof. Marijos Gimbutienės skaitymai aprėpia daugelį Lietuvos archeologijos temų: materialinės kultūros studijas, rekonstrukcijos galimybes, archeologijos mokslo istoriją, naujausius tyrimus ir atradimus, be to, pirmą kartą žengiama į Lietuvos partizaninio karo tyrimų lauką.
Keturiolika pranešėjų per keturis vakarus nagrinės Pietų Lietuvos akmens amžiaus keramikos, ankstyvojo romėniškojo laikotarpio juvelyrikos ir žirgo kamanų, ikiistorinių vytinių juostų rekonstrukcijos ir nešiosenos klausimus. Skaitymuose pristatomi naujausi Ylakių bažnyčios (Skuodo r.) teritorijos tyrimai, archeologinių tyrinėjimų kasdienybė sovietmečiu.
Lietuvos partizaninio karo tyrimams skirtame vakare apžvelgiami Lietuvos laisvės armijos Vanagų karinės stovyklos ir žymaus partizanų poeto Broniaus Krivicko-Vilniaus žūties vietos tyrimų atvejai, atskleidžiama kompleksinių tyrimų reikšmė ir galimybės.
Programa
Vasario 19 d. 18 val.
Dr. Rasa Banytė-Rovel (Rowell): Ankstyvojo romėniškojo laikotarpio žirgo kamanos Vakarų Lietuvoje
Dr. Daiva Steponavičienė: Ikiistorinės vytinės juostos ir jų vieta kostiumo konstrukcijoje
Kovo 4 d. 18 val.
Dr. Gediminas Petrauskas: Lietuvos laisvės armijos Vanagų pėdsakų beieškant: archeologiniai žvalgymai Plokštinės miške 2019 m.
Prof. dr. Vykintas Vaitkevičius: Poeto ir partizanų kapitono Broniaus Krivicko-Vilniaus žūtis. Kompleksinių tyrimų aklavietė?
Kovo 25 d. 18 val.
Jūratė Paškonytė: Pirmieji archeologiniai tyrimai Ylakių Viešpaties Apreiškimo Švč. Mergelei Marijai bažnyčios teritorijoje
Dr. Šarūnė Valotkienė: Archeologinių tyrinėjimų kasdienybė už Geležinės uždangos
Balandžio 1 d. 18 val.
Dokt. Eglė Šatavičė: Pietų Lietuvos neolitinės keramikos tyrimai
Doc. dr. Audronė Bliujienė, dr. Gediminas Petrauskas, Evaldas Babenskas, dr. Jurga Bagdzevičienė, dr. Ričardas Taraškevičius, dr. Sergej Suzdalev, dr. Irma Vybernaitė-Lubienė: Ankstyvojo romėniškojo laikotarpio juvelyrika: tarp technologinio ir stilistinio paprastumo bei prabangos.
Renginiai nemokami.
Susiję straipsniai:
- Lietuvos nacionalinis muziejus tęsia M. Gimbutienės skaitymų vakarus
- Lietuvos nacionaliniame muziejuje vyks XIII M. Gimbutienės skaitymai
- M. Gimbutienės skaitymų vakare – pažintis su naujausiais archeologiniais tyrinėjimais ir atradimais
- Prasideda penkioliktieji Marijos Gimbutienės skaitymai
- Kviečia M.Gimbutienės skaitymų vakarai Lietuvos nacionaliniame muziejuje
- 2021-ieji paskelbti Marijos Gimbutienės metais
- Nacionaliniame muziejuje vyks XIII Marijos Gimbutienės skaitymai (programa)
- Ką atskleidė Lietuvos archeologijos pradininko T. Daugirdo išlikęs dienoraštis?
- Bedugnės kapinyno tyrimai: elitiniai Vytauto laikų raiteliai nebuvo laidojami kartu su žirgais
- Bedugnės kapinynas – vėl archeologų dėmesio centre
- Partizanų archyvo vietoje – indas su paslaptimi
- Išleistas 2018–2019 m. kalendorius – „Baltų genčių kostiumai I–XIV a.“
- Skaitmeninė Nidos akmens amžiaus radinių duomenų bazė ir Kukuliškių piliakalnis
- Europos paveldo dienų proga Alantoje: konferencija skirta P.Tarasenkai ir vasaros palydos
- Baltų genčių istoriją pristatys šiuolaikinio šokio ir muzikos meistrai
- Atkurti sėlių genties aprangą prireikė pusantrų metų
- Alanta atvėrė Petro Tarasenkos aprašytus užburtus lobius (nuotraukos)
- L. Veličkaitė. Pasišventusi senajai protėvių istorijai ir Lietuvai
Vienas iš reikšmingiausiu prof. Marijos Gimbutienės darbu yra jos archeologiniai tyrinėjimai atlikti
ALTAJŲ krašte atidengiant vietinius KURGANUS! Deja, mokslininkė tuo metu, kaip ir mūsų laikais, nežinojo, kad TAI BUVO LIETUVIŲ PROTĖVIŲ VALDOVŲ – RIKIŲ ANTKAPINIAI PAMINKLAI!!!!!
Beja, šiems kapams jau per 8 000 metų! MŪSŲ PROTĖVIŲ DVASIA GYVA!!!!
Esu laimingas, kad 1955 m. turėjau progos PRIE MŪSŲ PROTĖVIŲ KURGANO, ALTAJŲ KRAŠTE, NE TIKRAI PRISILIESTI, BET IR VIENĄ JŲ ATIDENGINĖTI TUEKTOS KAIME, (PRIE RAJONINIO ONGUDAJAUS KAIMO)! KURGANĄ ATIDENGINĖJO LENINGRADO ARCHEOLOGAS prof, S.I. RUDENKO! TIKĖTINA, KAD prof. Marija Gimbutienė su S.I. Rudenko buvo pažįstami. Deja, prof. Rudenko teigė, kad KURGANAI buvo skitų valdovų! IR JŲ amžius – 8-7 a.pr.m.e.! Tačiau prof. Marija GIMBUTIENĖ mums pranešė, kas ALTAJŲ KURGANŲ amžius – 8 – t.m. pr.m.e.! Ir, kad tai – LIETUVIŲ PROTĖVIŲ ANTKAPINIAI PAMINKLAI!!!!
Prof. Marijos Gimbutienės dėka teko kiek smulkiau pasidomėti – KADA ir IŠ KUR MŪSŲ PROTĖVIAI, ATKELIAVO į ALTAJŲ KRAŠTĄ!?
Pasirodo, kad LIETUVIŲ PROTĖVIAI, dar prieš 8 tūkstančius metų, gyveno JAPONŲ SALOSE!
Vėliau, matomai dėl KLIMATO, pakilę iš Japonijos, perėjo visą EURAZIJĄ, ir atsirado Britų salyne
Didelė tikimybė, kad LIETUVIŲ PROTĖVIAI buvo legendinio STOUNHENDŽO KŪRĖJAIS !