Lietuvos Respublikos Seimo nariams
Lietuvos Respublikos Seimo 2022 m. sausio 11 d. darbotvarkės posėdyje nuo 14.10-14.40 val. svarstys 2 labai opius visai Lietuvai asmens vardo ir pavardės rašymo dokumentuose įstatymo projektus. Pirmo projekto (XIIIP-535(2)) teikėjas Gabrielius Landsbergis – jam pritaria 70, antrojo projekto (Nr. XIIIP-471) – Audronius Ažubalis – jam pritaria 6 Seimo nariai.
Pirmajam projektui pritaria Teisės ir teisėtvarkos komitetas, o antrąjį – siūlo atmesti. Taigi į Seimą vėl grįžta Gedimino Kirkilo, Irenos Šiaulienės, Andriaus Kubiliaus prieš kelis dešimtmečius neišspręstas, o dabar ir Gabrieliaus Landsbergio, pataikaujant autonomijos kūrėjams ir jų palikuoniams, lenkų tautinei mažumai, radikalioms Lenkijos jėgoms, pagal kurią Lietuva žemina lenkų tautinę mažumą, klausimas.
Lietuvių kalbos raidynas nusistovėjo pirmosios Lietuvos nepriklausomybės metais. Niekas jo nekeitė net sovietmečiu, o prireikė jį keisti 30 metų po Lietuvos Respublikos atkūrimo. Lietuvos valstybinė kalba, lietuvių kalbos sąvoka yra amžinai susieta su 32 lietuviškų raidžių ženklais. Lietuviškas 32 ženklų raidynas buvo ir yra mūsų kalbos sąvokos veikiantis turinys.
Jeigu įvesime apeinant Konstitucinę lietuvių kalbos normą, papildomas raides, visą ar dalinį lenkų kalbos ar kitų kalbų raidyną, tai ar galėsime tai vadinti lietuvių kalba. Valstybinė lietuvių kalba negali būti atsieta nuo raidyno ir veikti nepriklausomai viena nuo kito. Tai susiję su Lietuvos Respublikos Konstitucijos pakeitimu.
Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 148 straipsnį Lietuvos Respublikos Seimas gali balsuojant du kartus pakeisti norimą straipsnį ar jo dalį su nemažiau trijų mėnesių pertrauka. Kiekvienu atveju už pakeitimą turi pasisakyti ne mažiau 2/3 parlamentarų, tai yra 94 Seimo nariai.
Pagal minėtą Lietuvos Respublikos Konstitucijos 148 straipsnį naujų raidžių įvedimą arba išbraukymą, privalome vertinti kaip vieningą lietuvių kalbos keitimo procedūrą tik Lietuvos Respublikos Konstitucijos keitimo pagrindu. Teikiamu Gabrieliaus Landsbergio projektu siūlymas remtis protėvių turėtais dokumentais reiškia, kad galima remtis Lenkijos, Rusijos, Vokietijos okupacinių valdžių asmens pavardžių ir vardų įrašais, kurie dažnu atveju buvo nutautinantys ir prievartiniai. Siūlymas leisti asmenims pagal pageidavimą turėti oficialius Valstybės išduotus dokumentus su įrašais ne valstybine kalba – reiškia valstybės pažeminimą.
Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 10, 14, 28, 29 str. nė vienai tautybei privilegija neskiriama. Projektu siūloma pripažinti visų Lietuvos okupacijų padarinius ir prievartinę nutautinimo politiką: dabartiniams gyventojams grąžinti jų suslavintus asmenvardžius. Įstatymas papildomai įvestų naujų raidžių ir garsus žyminčių raidžių ženklų junginius. Taip būtų keičiama lietuvių kalbos abėcėlė, rašybos, skaitymo, tarties dėsniai, pažeidžiamas Valstybinės kalbos įstatymas, Lietuvos Respublikos Konstitucija, Lietuvos teritorijos vientisumas ir nedalomumas.
Siūlome Lietuvos Respublikos Seimo nariams remti Audroniaus Ažubalio teikiamą įstatymo projektą, kuris yra kompromisinis, nepažeidžiant Lietuvos Respublikos Konstitucijos, tenkina nelietuvių poreikius. Toks įstatymas seniai galioja Latvijoje. Visi jos piliečiai, kitų tautybių žmonės savo vardus ir pavardes gali įrašyti kitame paso ar kito dokumento lape. Oficialių asmenvardžių rašymas be galūnių neatitinka lietuvių kalbos dėsnių. Visos tautos asmenvardžius linksniuoja pagal savo dėsnius.
Labai išsamiai dėl asmenvardžių rašymo dokumentuose, 2017 m. balandžio 26 d. išdėstyta Tėvynės sąjungos Lietuvos krikščionių demokratų Vilniaus skyriaus tarybos rezoliucijoje, kurią pasirašė Vilniaus rajono skyriaus pirmininkas dr. Gediminas Kazėnas. Vilniaus rajonas arčiausiai susiduria su asmenvardžių rašymo ir kitomis specifinėmis Vilnijos kraštui problemomis.
Todėl siūlome prieš sprendžiant šią aktualią asmenvardžių rašymo dokumentuose problemą ir priimant sprendimą tuo klausimu gerai susipažinti su Vilnijos krašto istorija, įžymių mūsų lituanistų, mokslininkų tyrimais, jų knygomis. Kviečiame perskaityti akad. Zigmo Zinkevičiaus palikimą „LIETUVIAI. Praeities didybė ir sunykimas“, „Lietuvių tautos kilmė“, „Prie lituanistikos židinio“, „Lietuvių kalbos istorija“. Jei Lietuvos švietimui, mokslui, istorijai vadovautų tokie mokslininkai Vilniaus krašte problemų nebūtų. Jie, sekdami akademiko Z. Zinkevičiaus pavyzdžiu ir iniciatyva, būtų pastatę ne vieną Vilniaus krašte Lietuvos tūkstantmečio gimnaziją. Šalčininkų tūkstantmečio gimnazija yra kaip švyturys ne tik Vilnijos kraštui, bet ir visai Lietuvai.
Mes dar iki galo nesuvokiame, kokia kraupi nelaimė yra ištikusi mūsų kalbą. Jau dešimtmečiai kaip ji verčiama puskalbe ir netenka savo tapatybės. Kuo visa tai reiškiasi, kas dėlto kaltas, kai sprendžiama, ar toliau leisti mūsų kalbą pražūtingos prarajos link. Apie tai rašo įžymus baltų kalbos etimologas ir žodžių darybos specialistas profesorius habil. dr. Vincas Urbutis savo knygoje „Lietuvių kalbos išdavystė“.
Gerbiami Seimo nariai, pradžiai prieš spręsdami asmenvardžių rašybą dokumentuose klausimą, perskaitykite Mykolo Biržiškos knygą „Vilniaus galgota“, kaip Vilniaus krašte lenkų okupacijos metais buvo nutautinama ir persekiojama lietuvių tauta, lietuvių kalba, kaip buvo lenkinamos lietuvių pavardės ir vietovardžiai. Gal tada suprasite ir nepriimsite skubotų sprendimų.
Lietuvos laisvės kovotojų sąjungos valdybos pirmininkas Ernestas Subačius
LLKS garbės pirmininkas Jonas Burokas
J. Vaiškūnas. Navrockio šantažas Rusijos grėsmės akivaizdoje: Lietuvos saugumas mainais į lenkiškus rašmenis?
Lenkijos prezidento Karolio Navrockio vizitas Lietuvoje virto beprecedenčiu politiniu spaudimu: Rusijos agresijos akivaizdoje jis pareiškė, kad Lenkija gins Lietuvą tik...
Skaityti toliauDetails
A. Judžentis. Šis tas apie raidžių diakritinius ženklus
Diakritiniai, arba skiriamieji, ženklai taip pavadinti turbūt todėl, kad vieną raidę skiria nuo kitos. Varnelė virš raidės š yra skiriamasis...
Skaityti toliauDetails
V. Sinica. Kalba ir politika: Lietuvos likimo klausimas
Praėjusią savaitę dalyvavau nemažai renginių. Vienas jų - habilituoto daktaro kalbininko Kazimiero Garšvos knygos „Rytų Lietuvos vardynas“ pristatymas. Kazimieras yra...
Skaityti toliauDetails
S. Tumėnas. Ar padės Donaldo Trampo sprendimas išsaugoti nesuniokotą lietuvių kalbą?
JAV prezidentas Donaldas Trampas toliau stebina ir savo šalininkus, ir oponentus. Vienu iš parašų, kuriais be galo didžiuojasi, jis patvirtino...
Skaityti toliauDetails
D. Razauskas. Kad neliktų Lietuvos
Kas pirmas sumanė, kad Lenkija bus Lietuvos „strateginis partneris“? Ar ne pati Lenkija? Ar ne toks Ukrainos „strateginis partneris“ turėjo...
Skaityti toliauDetails
J. Vaiškūnas. Ar Lietuva kartoja tarpukario klaidas? Seime tyliai stumiami pavojingi įstatymai
Kol pasaulis kaista nuo geopolitinės įtampos, Lietuvoje, užuot stiprinus valstybę, ketinama ją silpninti. Pavojaus akivaizdoje svarbiausia yra valstybės piliečių vienybė,...
Skaityti toliauDetails
J. Vaiškūnas. Ar išsaugosime Vasario 16-osios Lietuvą?
Lietuvos valstybės atkūrimas 1918 metų vasario 16 d. buvo drąsus ir valingas sprendimas, leidęs mūsų tautai ištrūkti iš lenkų ir...
Skaityti toliauDetails
L. Astra. Lietuvių kalbos prievartautojams – ne vieta ir Seime!
„Taip pat esama išraiškingos, jautrios, itin spalvingos, lietuviškai ir nuostabiai magiškos kalbos“ – teigia mūsų iškiliausias filosofas Algis Mickūnas. Jis...
Skaityti toliauDetails
Lietuvių kalbos institutas: oficialus asmenvardžių rašymas su nelietuviškais diakritiniais ženklais keltų grėsmę valstybinei kalbai
Lietuvių kalbos institutas (LKI) išplatino pranešimą, kad jei Lietuvos valdžia nuspręstų leisti oficialiuose Lietuvos dokumentuose nelietuviškus asmenvardžius rašyti su nelietuviškais...
Skaityti toliauDetails
V. Sinica. Sikorskis vėl klupdo Lietuvą vykdyti jo norus
Ilgus metus Lietuva kentėjo jokios diplomatijos neturintį šovinistą Lenkijos užsienio reikalų ministrą Sikorskį ir jo spaudimą bei patyčias Lietuvai.
Skaityti toliauDetailsKT spręs, ar leisti LR dokumentuose asmenvardžius rašyti ir su nelietuviškais diakritiniais ženklais
KT aiškinsis ar Konstitucijai neprieštarauja tai, kad nelietuvių tautybės asmeniui neleidžiama asmenvardžio įsirašyti su nelietuviškais diakritiniais ženklais.
Skaityti toliauDetails
Apie vardų ir pavardžių rašymą Punsko valsčiuje
Nuo 2005 m., kai Lenkijoje įsigaliojo Tautinių mažumų įstatymas, šioje šalyje gyvenantys lietuviai, kaip ir kitos tautinės mažumos, gali susigrąžinti...
Skaityti toliauDetails
V. Radžvilas. Nulenk sprandą, lietuviškas „cholope“!
LRT portalas džiaugsmingai pranešė apie Prezidento patarėjo žygdarbį – pakeisti pavardės įrašo asmens dokumentuose kalbą. Be abejo, siekdamas dviejų tikslų.
Skaityti toliauDetails
Akademikas E. Jovaiša: Siauriname valstybinės kalbos vartojimą – mažiname Lietuvą
Seimo Lietuvos valstiečių ir žaliųjų frakcijos narys akademikas Eugenijus Jovaiša kalba apie iššūkius valstybinei lietuvių kalbai, lietuvybei, tautinei valstybei. Asmens...
Skaityti toliauDetails
L.N. Rasimas. Valstybinė ir kitos kalbos
Valstybei valstybinė kalba yra labai svarbus dalykas. Tai pas pats, kaip ir valstybės sienos. Jos yra ginamos, dėl jų yra...
Skaityti toliauDetails
