Kelionės tarp Vilniaus ir Kauno truks vos 38 minutes, Varšuvą, Rygą ir Taliną traukiniu pasieksime greičiau nei lėktuvu, o Vilniaus oro uostas bus lengvai pasiekiamas Lenkijos ir Latvijos gyventojams. Tai tik kelios pagrindinės naudos gyventojams ir verslui, įrengus projekto „Rail Baltica“ Kaunas–Vilnius jungtis, aptartos nuotoliniame susitikime „Rail Baltica“ Lietuvai: vertė regionams“ su Vilniaus regiono atstovais.
Vilniaus miesto, Elektrėnų, Kaišiadorių, Trakų savivaldos, verslo atstovams ir bendruomenėms pristatyta „Rail Balticos“ geležinkelio linijos Kaunas–Vilnius naudų bei infrastruktūros vystymo apžvalga.
„Geležinkelio ruožas tarp Vilniaus ir Kauno yra daugiausia keleivių pervežantis geležinkelio maršrutas, kuriuo pervežama beveik 1 milijonas keleivių. Nutiesus „Rail Balticą“, ši atkarpa įgis dar didesnę vertę – moderni europinė geležinkelio jungtis su Vilniaus ir Kauno oro uostais sudarys greitą, patogią ir saugią keleivių bei krovinių vežimo alternatyvą, naujas galimybes vietos gyventojams ir verslui“, – susitikimo metu sakė susisiekimo ministras Marius Skuodis.
>Kaunas–Vilnius jungtis ypač svarbi viso globalaus projekto gyvybingumui. Siekiant padidinti šios geležinkelio linijos patrauklumą keleiviams, papildomai bus planuojamos regioninės keleivių stotys bei jungtys su jomis.
„Sprendimas prijungti Vilnių neabejotinai padidino visos „Rail Balticos“ vertę. Anksčiau apie šį geležinkelį kalbėjome daugiau kaip apie jungtį tarp Skandinavijos šalių ir Vakarų Europos, o kartu su linija Kaunas–Vilnius atsiveria logistikos keliai į Rytų valstybes. Tad strateginė šio transporto koridoriaus vertė yra didžiulė“, – kalbėjo „LTG Infra“ „Rail Baltica“ koordinavimo departamento direktorius Arenijus Jackus.
Nutiesus „Rail Balticos“ vėžę, dar didesnės galimybės keliauti atsivers sostinės ir aplinkinių rajonų gyventojams, nes kelionė traukiniu į nemažai didelių miestų bus greitesnė ir patogesnė nei automobiliu ar net lėktuvu. Skaičiuojama, jog geležinkeliu iš Vilniaus Kaunas bus pasiekiamas per 38 min., Panevėžys – per 57 min. Kelionės iki Varšuvos truks apie 4 val., Talino – 3,5 val., Rygos – apie 2 val.
Šiuo metu ruože Kaunas–Vilnius įgyvendinamos teritorijų planavimo veiklos ir jau yra atrinktos keturios alternatyvos, kur galėtų būti tiesiamas „Rail Balticos“ geležinkelis šioje atkarpoje. Šiemet iš jų bus pasirinkta viena alternatyva, labiausiai atitinkanti susisiekimo poreikius ir kurios pasekmės aplinkai bus mažiausios.
„Rail Baltica“ yra plyno lauko geležinkelio transporto infrastruktūros projektas, kurio tikslas – integruoti Baltijos šalis į Europos geležinkelių tinklą. Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje bus nutiesta 870 km greitojo elektrifikuoto geležinkelio dvikelio, kuriuo traukiniai važiuos iki 249 km/val. greičiu.
Susisiekimo ministerijos ir „LTG Infra“ iniciatyva nuotoliniai projekto pristatymo renginiai balandžio–gegužės mėnesiais buvo suorganizuoti Kauno, Panevėžio, Marijampolės ir Vilniaus regionų, per kurių teritorijas planuojamas „Rail Balticos“ maršrutas, savivaldos, verslo atstovams ir bendruomenėms.
“Rail Baltica” idėja – sujungti greitąja (240 km/val) europine vėže ES Baltijos šalis su Vakarų Europa. Taigi pagrindinė “Rail Baltica” paskirtis – ne krovinių tranzitas, o keleivinis susisiekimas. Tokiu atveju, kad iš to geležinkelio būtų gauta didžiausia nauda žmonėms ir valstybei yra labai svarbu parinkti vėžės maršrutą. Vilnius gerokai didesnis už kitus Lietuvos miestus, yra jos sostinė, t.y. jame galimas dešimtimis kartų didesnis keleivių srautas negu bet kurioje kitoje Lietuvos vietoje. Be to, ir logistikos gabenimui Vilnius esąs geografiškai strateginėje vietoje. Šie faktai akivaizdžiai apsprendžia, kad valstybei būtų naudingiausia, jeigu “Rail Baltica” maršrutas eitų per Vilnių. Tačiau priešingai Lietuvos valstybės interesams maršrutas tapo projektuotas per Kauną paliekant sotinę už 100 km nuo jo. Kas už tai atsakingas, kieno čia tie svetimieji interesai kyšo… Tai kaip ir būtų demokratinės šalies Ministro pareiga išaiškinti ir informuoti viešai.
Esant šiai akivaizdžiai aferai dėl “Rail Baltica” maršruto Vilniaus atžvilgiu, regis, valdžia, kad ją užglaistytų, ėmėsi sprendimo tiesti “Rail Baltica” atšaką į Vilnių nuo Kauno, užuot pakeitus maršrutą iš esmės. Taip radosi dar vienas trumparegiškas sprendimas ne Lietuvos naudai. Mat, pajamos iš “Rail Baltica” infrastruktūros Baltijos šalių teritorijoje priklauso joms po lygiai pagal tai, kad akcijų bendrojoje įmonėje „RB Rail” jos turi po lygiai, finansavimas šalims taip pat yra bendras. Dėl to Lietuvos žmonių važinėjimas tarp Vilniaus ir Kauno taptų nuolatiniu Latvijos ir Estijos paslaugų pirkimu. Kas Lietuvai būtų ekonomniu atžvilgiu skriauda. Taigi tokiu atveju “Rail Baltica” atšakos nuo Kauno į Vilnių tiesimas už bendrai Baltijos šalių iš ES gaunamas lėšas, Lietuvai negali būti priimtinas.
Kad to išvengus, susisiekimas tarp Vilniaus ir Kauno turi likti vidaus geležinkeliu. Greitoji europinė vėžė tarp jų yra įsirengtina pačios Lietuvos savo lėšomis ir nevadintina “Rail Baltica” vardu. Tik taip infrastruktūros tarp Vilniaus ir Kauno pajamomis neteks dalintis lygiomis dalimis su Latvija ir Estija. Tą sprendimą dėl “Rail Baltica” atšakos į Vilnių nuo Kauno yra būtina pakeisti, nusprendžiant ją į Vilnių tiesti nuo Panevėžio pro Ukmergę ar Molėtus, ar pan. Tai Lietuvos valstybei naudingiausia strategija.
Taigi Valdžios sprendimas tokio didelio keleivių srauto vidaus susisiekimo geležinkelį tarp Vilniaus ir Kauno atiduoti į bendrą „Rail Baltica“ katilą yra ekonomiškai ir politiškai nesuprantamas, niekuo nepamatuotas…
Tamsta esate neteisus. Ne Vilnius ,o Kaunas yra Lietuvos logistikos šerdis,be to geografiškai geresnėje vietoje. Antra, neleistina viską sutelkti vienoje vietoje,t.y. Vilniuje,- regioninę politiką būtina vystyti ,tai naudinga visai Lietuvai . Naują greitojo geležinkelio ruožą Vilnius-Kaunas priskirti ,,Rail Baltic” ar kitam projektui tegul nusprendžia ekonomistai.
Šiais laikais logistikos šerdis (centras) – visai šaliai yra atgyvenęs dalykas, – neracionalu. Nėra taip, kad Kaune logistika lyg iš dangaus kristų… Lietuvai tikslinga turėti 5-6 jos centrus.
Antra, vystyti regioninę politiką – toliau negali reikšti, kad visą valstybės paramą atiduoti Kaunui, kaip yra vykę kokį dešimtmetį.
Kas dėl vidaus susisiekimo greitojo geležinkelio Vilnius – Kaunas priklausymo “Rail Baltica” sistemai, tai yra ne tik ekonominis, bet ir teisinis, net ir politinis klausimas, todėl jo sprendimai turi būti specialistų svarstomi, diskutuojami, viešai išsakant argumentuotas nuomones.