Pirmadienis, 6 vasario, 2023
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
Advertisement
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Gamta ir žmogus

Arbūzai: kuo geltonieji skiriasi nuo raudonųjų?

2021-08-28 11:56:23
0
Vitaminų atsargas jau galima papildyt šių metų vaisiais

Arbūzas | pixabay.com nuotr.

Nors paskutinės vasaros savaitės šiltais orais nelepina, vasariškų džiaugsmų ir skonių išsižadėti nereikia. Jolanta Sabaitienė, prekybos tinklo „Iki“ vaisių ir daržovių ekspertė teigia, kad arbūzų sezonas net ir rudėjant nesibaigia – jie populiarūs išlieka iki pat rugsėjo vidurio.

Kaip teigia vaisių ir daržovių ekspertė, arbūzai – ne tik saldūs ir gaivūs vaisiai, jie pasižymi ir gerųjų medžiagų gausa. Arbūzuose yra daugybė aminorūgščių. Arbūzo įtraukimas į kasdienį valgiaraštį gali sumažinti kraujospūdį, be to jų vartojimas gerina ir širdies, inkstų darbą.

Tiek geltonuose, tiek paprastuose arbūzuose yra ir vitaminų A bei C. Ir nors geltonuose arbūzuose randama mažai likopeno – juose gausu beta karoteno, galingo antioksidanto, kuris padeda apsisaugoti nuo vėžio.

Kaip pasakoja J. Sabatienė, geltonieji arbūzai paprastai yra kiek saldesni nei įprasti raudonieji. Šios rūšies arbūzai turi panašų į medaus nektaro skonį, todėl puikiai tinka įvairiausių desertų gamyboje. Įdomu dar ir tai, jog geltonieji arbūzai pasaulyje yra pradėti auginti anksčiau negu raudonieji.

Pirmieji geltonieji arbūzai pirmą kartą buvo užauginti Afrikoje prieš maždaug 5 tūkstančius metų, vėliau geltonuosius arbūzus kryžiuojant jie pradėjo darytis vis raudonesni – taip atsirado labiausiai mums pažįstami raudonieji arbūzai.

J. Sabaitienė dalijasi ir dar keliais netikėtais faktais apie arbūzus.

Nesuskaičiuojama nauda sveikatai. Arbūzuose yra net 92 proc. vandens, tačiau valgant arbūzą ne tik yra numalšinamas troškulys, bet ir mažinamas uždeginimis procesas susijęs su astmos susirgimais, be to arbūzo vartojimas mažina diabeto, artrito bei aterosklerozės riziką.

Daugiau nei tūkstantis veislių. Pasaulyje auginama daugiau nei 1200 arbūzų veislių. Daugiausiai arbūzų yra užauginama Kinijoje, antroje vietoje rikiuojasi Iranas, trečioje – Turkija. Na, ir, galiausiai, Indija.

Ne vaisius, o uoga. Nors dažniausiai, dėl savo saldumo arbūzas yra pristatomas kaip vaisius, ištikrųjų tai yra uoga. Jis priklauso cucurbitaceae šeimai, kurią sudaro agurkai bei moliūgai. Šie augalai – ne kas kitas, kaip uogų rūšis vadinama pepos. Visgi, botaniškai tikroms uogoms priskiriamos tik tokios gėrybės, kaip spanguolės arba mėlynės.

Derinamas su sūriais produktais. Izraelyje, Egipte ar Graikijoje saldus arbūzo skonis dažnai derinamas su sūriu fetos sūrio skoniu. Tolimojoje Meksikoje vertinami aštresni arbūzo deriniai – jis valgomas apibarstytas druska ir aitriaisiais pipirais.

Nėra nevalgomos dalies. Kiekviena arbūzo dalis yra valgoma, net sėklos ar žievelės. Arbūzų sėklas galite valgyti džiovintas, daigintas ar skrudintas. Arbūzų sėklose randama itin daug geležies, cinko bei magnio, kurie yra itin naudingi sveikatai. Balkšva arbūzo žievelė, kuri yra prie pat rausvojo minkštimo taip pat valgoma, o jos skonis yra itin panašus į arbūzo pusbrolio – agurko. Ši dalis daugelyje šalių naudojama įvairiausių salotų gamyboje.

Auginami pačių netikėčiausių formų. Japonijoje ūkininkai pastaruosius 40 metų augino kubo formos arbūzus. Tam, kad išgautų norimą formą arbūzus japonai augina į dėžutes panašiose talpose. Tiesa, šioje šalyje prasidėjo ir dar viena, su arbūzais susijusi mada. Juos pradėta auginti netgi širdelės formos.

J. Sabaitienė arbūzais siūlo pasimėgauti namuose bei dalijasi keliais nesudėtingai paruošiamais receptais.

Arbūzo ir vištienos salotos

Jums reikės:

Kelių puodelių kubeliais supjaustyto arbūzo

Puodelio balzaminio acto

Vištienos krūtinėlės

Žiupsnelio druskos

Žiupsnelio pipirų

Šlakelio alyvuogių aliejaus

Saujos susmulkinto pelėsinio sūrio

Saujos susmulkintų migdolo riešutų

Saujos špinatų

Pagaminimas:

Į nedidelį puodą supilkite balzamiko actą ir jį užvirkite. Sumažinkite ugnį ir  pavirkite apie 15-20 minučių, kol actas pavirs į sirupą. Tuo tarpu iki vidutinės kaitros įkaitintoje kepsninėje iškepkite vištieną: krūtinėlę pabarstykite druska, pipirais, aplakštykite alyvuogių aliejumi ir kepkite iš abiejų pusių tol, kol vištienos vidus taps nebe rausvas. Tuomet leiskite vištienai kelias minutes „pailsėti“ ir supjaustykite ją kubeliais. Galiausiai dideliame inde sumaišykite arbūzą, špinatus, vištieną, sūrį, riešutus ir viską apliekite balzamiko sirupu. Jeigu norite, salotas pašlakstykite alyvuogių aliejumi.

Arbūzų ir mėtų limonadas

Jums reikės:

½ puodelio vandens

½ puodelio cukraus

¼ puodelio mėtų lapų

Pusės kilogramo supjaustyto arbūzo

½ puodelio šviežiai spaustų citrinos sulčių

Pagaminimas:

Nedideliame puode sumaišykite vandenį, cukrų ir dalį mėtų lapų. Viską pavirkite ant silpnos ugnies tol, kol ištirps cukrus. Tuomet puodą nuimkite nuo ugnies ir leiskite jam pastovėti. Po 15 minučių išmkite iš puodo mėtų lapelius. Maišytuve sutrinkite arbūzą, citrinos sultis ir dar saujelę šviežių, smulkintų mėtų lapelių. Viską sutrinkite iki vientisos masės ir perkoškite per sietelį. Likusias sultis supilkite į didelį ąsotį, pagal skonį įmaišykite pasigaminto mėtų ir cukraus sirupo. Gautą limonadą įdėkite į šaldytuvą ir leiskite jam atvėsti arba patiekite su ledo kubeliais. Skanaus!

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. Kuo skiriasi laisvėje, ant kraiko ir narvuose laikomų vištų kiaušiniai?
  2. Mėgstamiausių žiemos uogų trejetukas: šilauogės, braškės ir avietės
  3. Vitaminų atsargas jau galima papildyt šių metų vaisiais
  4. Kaip išradingai panaudoti slyvas?
  5. Rugpjūtis – aviečių ir gervuogių metas
  6. Kuo morkos naudingos sveikatai?
  7. Paprikos: nauda ir kai kas netikėto
  8. Lietuviai po truputį atranda moliūgus
  9. Kiaušiniai mini savo pasaulinę šventę
  10. Karpis – ne tik šventiniam stalui
  11. Lašiša – puikus baltymų šaltinis
  12. Kaip taisyklingai atšildyti žuvį?
  13. Ką reiškia daržovių spalvos?
  14. Žuvies paruošimas turi savas taisykles
  15. Kiek pomidorų rūšių atsiduria ant jūsų stalo?
  16. Atgaiva nuo karščių – sultingas arbūzas
  17. Kaulavaisiai – puikus pasirinkimas karštą dieną
  18. Dar nevėlu pasimėgauti ledų tortais
  19. Pristatyti atnaujinti receptai švietimo ir gydymo įstaigoms
  20. Kodėl kūnas „prašo“ tam tikro maisto?

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Kiti Straipsniai

Duona | pixabay.com nuotr.

Kaip atšviežinti padžiūvusią duoną?

2023 02 05
Daržovės, bulvės | pixabay.com nuotr.

Vasario 5 minima Pasaulinė cepelinų diena

2023 02 05
Blynai | pixabay.com, HeungSoon nuotr.

Daržovių blyneliai – sveikai ir pigiai vakarienei

2023 02 04
Maistas, kruopos | pixabau.com, Enotovyj nuotr.

Tinkamai laikant, maistą išsaugosite ilgiau

2023 02 04
Fetos sūris, maistas | pixabay.com, PDPhotos nuotr.

Graikiškoji feta: ką pasigaminti?

2023 01 30
Mityba, gerinanti regėjimą

Į klimato kaitą reaguoja ir mūsų kūnas

2023 01 30
Čili troškinys | pixabay.com, RitaE nuotr.

Į Čili troškinį rinkitės spalvingesnį maistą

2023 01 29
Svogūnai | pexels.com nuotr.

Svogūnus galima pjaustyti ir be ašarų

2023 01 29
Duona | pixabay.org nuotr.

Skirtingos duonos skirtingai valgomos

2023 01 29
Paprikos, daržovės | pixabay.com, TBIT nuotr.

Kaip namuose užsiauginti saldžiųjų paprikų?

2023 01 29
Rodyti daugiau

Naujienos

Karas Ukrainoje | facebook.com/GeneralStaff.ua nuotr.
Ukrainos balsas

Kremliuje – panika dėl didelio tikslumo JAV bombų

2023 02 05
Rūšiavimo nuodėmės: vamzdžiai, plytos ir dažai pakuočių konteineryje | Ecoserviso nuotr.
Gamta ir ekologija

Rūšiavimo nuodėmės: vamzdžiai, plytos ir dažai pakuočių konteineryje

2023 02 05
Benrasis pagalbos centras | bpc.lt nuotr.
Lietuvoje

2022-aisiais BPC – rekordinis pranešimų skaičius

2023 02 05
Žaidimų kūryba – kaip pramoga virsta karjera? | mokslolietuva.lt nuotr.
Lietuvoje

Žaidimų kūryba – kaip pramoga virsta karjera?

2023 02 05
Būdviečio bažnyčia | punskas,pl nuotr.
Istorija

S. Birgelis. „Aušros“ 140-osioms metinėms. Antroji „Aušra“ (III)

2023 02 05
Lietuvos laisvės gynėjų dienos iškilmės Seime 2021 m. sausio 13 d. | lrs.lt, O. Posaškovos nuotr.
Istorija

Laisvės kovų ir rezistencijos įamžinimas turi būti valstybės pirmenybė

2023 02 05
Daržovės, bulvės | pixabay.com nuotr.
Lietuvoje

Vasario 5 minima Pasaulinė cepelinų diena

2023 02 05
Lėktuvas | Alkas.lt, A. Sartanavičiaus nuotr.
Lietuvoje

Lietuviai keliones planuoja apgalvotai

2023 02 04
Baltiški papuošalai Baltiški papuošalai Baltiški papuošalai
Prano Raščiaus (1932–1987) poezijos knyga „Paragauki sulos“ Prano Raščiaus (1932–1987) poezijos knyga „Paragauki sulos“ Prano Raščiaus (1932–1987) poezijos knyga „Paragauki sulos“

SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • A.a. N. Kvaraciejūtė apie Prof. Alvydas Butkus: Provincialūs politikai išduoda mūsų kalbą
  • jo apie Kremliuje – panika dėl didelio tikslumo JAV bombų
  • jo apie Prof. Alvydas Butkus: Provincialūs politikai išduoda mūsų kalbą
  • Petras apie Prof. Alvydas Butkus: Provincialūs politikai išduoda mūsų kalbą

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Šylant orams turėtų sunerimti kavos mėgėjai
  • Ar jūsų namuose neeikvojama elektra?
  • Kremliuje – panika dėl didelio tikslumo JAV bombų
  • Kaip atšviežinti padžiūvusią duoną?
Lininės rankinės Lininės rankinės Lininės rankinės

Kiti Straipsniai

Kaip atšviežinti padžiūvusią duoną?

by Ditė Česėkaitė
2023 02 05
0
Duona | pixabay.com nuotr.

Lietuvoje minima Šv. Agotos diena. Duona nuo seno lietuviams turėjo sakralią reikšmę, jos išmesti buvo nevalia. Deja, šiomis dienomis, kai...

Skaityti toliau

Vasario 5 minima Pasaulinė cepelinų diena

by Ditė Česėkaitė
2023 02 05
0
Daržovės, bulvės | pixabay.com nuotr.

Net jei vengiate sunkesnio maisto ar itin skaičiuojate kalorijas, esant progai galite pasilepinti vaikystę primenančiais lietuviškais bulvių patiekalais, juo labiau,...

Skaityti toliau

Daržovių blyneliai – sveikai ir pigiai vakarienei

by Ditė Česėkaitė
2023 02 04
0
Blynai | pixabay.com, HeungSoon nuotr.

Dažnai šaldytuvo stalčiuose užsilieka kelios morkos, pusė paprikos, cukinijos ar baklažano, kurių neturime kur panaudoti. Tam gali puikiai pasitarnauti įvairių...

Skaityti toliau

Skaitytojų nuomonės:

  • A.a. N. Kvaraciejūtė apie Prof. Alvydas Butkus: Provincialūs politikai išduoda mūsų kalbą
  • jo apie Kremliuje – panika dėl didelio tikslumo JAV bombų
  • jo apie Prof. Alvydas Butkus: Provincialūs politikai išduoda mūsų kalbą
  • Petras apie Prof. Alvydas Butkus: Provincialūs politikai išduoda mūsų kalbą
  • lrt šiandien apie Prof. Alvydas Butkus: Provincialūs politikai išduoda mūsų kalbą
Kitas straipsnis
Pradedamas kelio Kaunas–Prienai atnaujinimas

Pradedamas kelio Kaunas–Prienai atnaujinimas

srtfondas Init

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

Alkas.lt

   https://lazerineklinika.lt/ | https://sportsman.lt/ | Auskarai su deimantais | https://www.aleina.lt | CBD aliejus Lietuvoje | Mažoji Indija | Pakavimo prekės | Farming Simulator 22 mods | ETS2 Mods | FS22 Mods | FS22 mods download | Bigbank.lt | Žūklės reikmenys internetu | Darbo skelbimai | kemi.lt | Šalikai | TIK BALDAI | ATS Mods | Skyrybos internetu - skyrybos bendru sutarimu | fs22 mods | ATWINS | Srotas24.lt - Dalys | Zuza.lt

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai