Ką turėtų auginti Lietuvos mokykla – „konkurencingą darbo jėgą“ ar laisvei pajėgų žmogų? Kadaise lyg ir atsakytas klausimas šiandien, vis labiau siaurinant mokyklinę humanitariką, regis, vėl reikalautų viešų svarstymų.
Rimtai peržiūrėti visą mokyklos humanitarinių dalykų bloką siūliau Švietimo ir mokslo ministerijos tarnautojams dar „prie valstiečių”. Veltui. Tikėjausi, gal keisis požiūris „prie konservatorių“. Deja. Baigiamosiose gimnazijos klasėse humanitarinių dalykų blokas net nėra numatytas. Gamtos mokslų yra, socialinių mokslų yra, o humanitarinių – ne.
O dar Seneka aiškino: „laisvųjų mokslų“ mokomės todėl, kad jie verti laisvo žmogaus, jie augina mus laisvus.
Tiesa, Respubliką atkūrę, buvome numatę ir mokyklinę filosofiją, ir religijų istoriją. Vytautas Kavolis siūlė galvoti net apie privalomą civilizacijų istoriją, kurios šiandienos pasaulyje Lietuvos jaunimui tikrai reikėsią.
Prieš tris dešimtmečius neturėjome filosofijos mokytojų. Rūpinomės vadovėliais. Bet šiandien – tiek universitetuose filosofiją baigusių gabių žmonių. O mūsų gimnazistai lieka be kiek rimtesnio filosofijos kurso. Kodėl?
Kodėl ir mokyklinės užsienio kalbos lieka daugiau mažiau tik komunikacinio lygmens, be rimtesnės pažinties su literatūromis ir kultūromis?
Gal tikrai lietuvių laisvei šiandien pakanka vien „Laisvės partijos“?
O gerų vadovėlių būta…
Na, as filosofijos niekur nepasigedau. Man ji buvo tiesiog laiko gaisimas. Gal kad netike destytojai ar dalykas neidomus, bet man ji nereikalinga…. bet pasigedau logikos dalyko….
Pirma. Mano kaimynas Sokratas kartą man yra pasakė, kad „geram žmogui nieko blogo nesti, nei dar gyvam, nei jau mirusiam“. Antra. Kas yra filosofija? Kitas kaimynas, Platonas, man ne kartą teigė, kad filosofija yra gyvenimo būdas, sąlygotas išminties idėjos, kad filosofas niekada nepasieks išminties. Tad kam dėstyti vaikams apie gyvenimo būdą (-us), jei tą kasdien daro liberali žiniasklaida? Trečia. „Laisvei pajėgus žmogus“ yra beveik kiekvienas individas, tik tuo pajėgumu nesinaudojama, nes puikiai žinoma, kuo tai baigsis. Ketvirta. Komunikacija (lot. communicatio) lietuvių kalba yra pranešimas, perdavimas, bendravimas, keitimasis mintimis, žiniomis ir pan. Gerbkime lietuvių kalbą, jos išsaugojimas liberalizmo aplinkoje yra svarbiausias uždavinys.
žr.: http://www.propatria.lt/2021/05/zigmas-kairaitis-geografija.html
Aha… Mane irgi pjauna naujadaras „humanitarika“. Prasčiokiškai skamba.
Man 29 metai, mokykloje filosofijos neturėjome, tačiau nemažai sužinota per lietuvių kalbos ir literatūros pamokas. Kita vertus, aš pati jutau egzistencinę tuštumą, todėl domėjausi filosofija bei kultūrologija pati: skaičiau knygas, straipsnius, kažkiek kultūrinės spaudos. Konspektavau, mąsčiau, stengiausi atsirinkti tai, kas vertinga. Jei jaunas žmogus pats nekelia tam tikrų klausimų, filosofija jam liks tik tuščias plepėjimas. Nemanau, kad filosofija yra kiekvienam. Visuotinis išsilavinimas visuomenės ne tik nepatobulino, o ją nusmukdė į moralinį dugną. Kaži, ar privaloma filosofija duotų trokštamą efektą.
Taip, Jūs teisi… O ir filosofija tokia plati, tokia įvairi, tiek visko daug, neįmanoma… Nebent susitelkti ties keliais mąstytojais, artimais savo sielai… Ėjimas paviršiumi, prabėgomis, neskaitant pačių filosofų kūrinių, o tik jų išaiškinimus, yra tuščias laiko gaišinimas. Didelė bėda yra dabartinių vertimų kokybė. Kaip leidyklos tokias knygas leidžia, neįmanoma suvokti. Iš kur atranda labai abejotino lygio vertėjus? Suprantu, kad negalima išsiversti be tam tikrų svetimų žodžių, bet kai diskursas, naratyvas, kontempliacija (ypatingai dažnai), intencija ir t.t., ir pan. kiekviename puslapyje kartojasi, kartojasi ir vis dar kartojasi, galima išprotėti… Toks vaizdas, kad vertė ne žmogus, o gazuoto vandens automatas. Mašininis vertimas? Rimtai? Pavarčiau knygyne vieną nelabai seniai išleistą išverstą knygą mėlynais viršeliais. Ačiū, ne.
Besaikis svetimžodžių vartojimas lietuvių kalboje vyksta ypač Nacionalinio transliuotojo LRT laidose ir svetainėje.Deja. Tad, kas yra kalbos tvarkytoja šioje viešoje įstaigoje? Išties pateiktos ,,Replikos” autorius pertekliniai svetimybėmis teršia lietuvių kalbą.