Trečiadienis, 17 rugpjūčio, 2022
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result

Pradžia Saulės arkliukai Etninės kultūros paveldas

D. Kuolys. Kai gąsdinome Europos despotijas. Kovo 11-ajai tinkančios kelios istorinės pastabos

Darius Kuolys, „Saulės arkliukai“, www.alkas.lt
2021 03 11 11:03
12
Pranciškaus Smuglevičiaus paveiksle – LDK kariuomenės vadas Jokūbas Jasinskis. Fragmentas.

Pranciškaus Smuglevičiaus paveiksle – LDK kariuomenės vadas Jokūbas Jasinskis. Fragmentas.

1990-ųjų rudenį JAV vykusiame tarptautiniame mokslo forume Vytautas Kavolis klausė: kodėl būtent lietuviai pirmieji iš Sovietų Sąjungos tautų paskelbė nepriklausomybę? Kodėl būtent lietuvių išsivadavimo veiksmai to meto pasaulio vaizduotėje tapo „mažos tautos teisėtos kovos už laisvę universaliu simboliu“?

Ir pats mėgino atsakyti. Pasak Kavolio, XX amžiaus pabaigos lietuvių „beprotiškai rizikingą drąsą“ bus nulėmusi jų „herojiškoji sąmonė“, kurią suformavo LDK laikus menanti kolektyvinė atmintis, „įspūdingesnė lietuviškoji istorija“.

Regis, Kovo 11-ąją švenčiant, svarbu matyti mūsų Didžiosios Kunigaikštystės ir modernios Lietuvos Respublikos gyvą ryšį.

Niekindami Lietuvos Kunigaikštystę, šį ryšį daug metų neigė Peterburgas ir Maskva. Jo dažnai nepastebėdavo sovietmečio lietuvių istoriografija. Šiandien jį mėgina neigti dalis politologų.

Tačiau jungtį tarp senosios ir naujosios Lietuvos mums liudija XVIII amžiaus raštai. Būtent tame amžiuje Didžioji Kunigaikštystė subrandino modernios visuomenės kūrimo programą ir stengėsi ją įgyvendinti.

Keli iškalbingi pavyzdžiai. Žemaičių bajoras Mauricijus Karpis Ketverių metų seime 1789–1791 metais gynė prigimtinę žmonių lygybę ir reikalavo valstiečiams ne tik pilietinių teisių šiandien, bet ir politinių laisvių netolimoje ateityje. Pasak Karpio, „kiekvienam mąstančiam žmogui liaudies nušalinimas nuo įtakos įstatymų leidybai ir valdžiai turi atrodyti neteisingas“. Užtikrinus liaudžiai pilietines teises, atsigaus žemdirbiai ir „fizinė sveikata bei dvasios gaiva <…> pasklis magnetine jėga po visą politinį kūną“. Valstybė privalo išlavinti valstiečius ir leisti jiems posėdžiauti seimuose, turi atrasti liaudies jėgą ir ja remtis:

„Iš tiesų, liaudis, vadinama artojais, sudaro didžiausią ir gausiausią tautos dalį. Be abejo, ji yra pati tauta, kurioje slypi kiekvieno krašto galia, jėga, sumanumas, ištekliai. Ji yra šios žemės vaisius. […] Jos paprastuose, bet mažiausiai iškreiptuose papročiuose regimi ilgiausiai ir ryškiausiai išlikę senųjų dorybių, sąžiningumo, kuklumo, taupumo, pelno nesivaikymo, ištaigingumo ir prabangos nepažinojimo bei paniekinimo pėdsakai. Žodžiu, turint galvoje visai tautai nešamą naudą, ji yra pirmasis valstybės luomas.“

Artojų liaudis, sako Karpis, yra verta politinės laisvės labiau už pirklius ir miestiečius, nes šie, prileisti prie įstatymų leidybos ir valdžios, pražudytų laisvą valstybę. Mat, pirklius ir miestus apėmusi „pelno dvasia“ esanti svetima politinei bendruomenei: ji skleidžia tautoje „pinigų meilę ir parsidavėliškumą, atitraukianti mintis ir širdis nuo pilietinių reikalų, užgesina žmonių širdyse patriotinės ugnies ir pilietinių dorybių – lygybės, taupumo, paniekos turtui, pelno nesivaikymo, meilės tėvynei – likučius“.

Taigi XVIII amžiaus pabaigoje dalis Lietuvos bajorų jau žiūrėjo į valstiečių liaudį kaip į respublikoniškų dorybių saugotoją, jai pripažino teisę būti krašto šeimininke – dalyvauti valdžioje ir įstatymų leidyboje.

Už Ketverių metų seime 1791 metais priimtą Gegužės 3-iosios Konstituciją, skirtingai negu Lenkijoje, pasisakė visi 33 Lietuvos seimeliai. Konstitucija buvo suvokiama kaip Lietuvos atgaivinimo aktas. Paparčių dvare rašytoje „Medžiagoje lietuvių istorijai“ atradau lietuvių bajoro žodžius: „Šlovinga Lenkijos ir Lietuvos Konstitucija vėl suteikė Lietuvai būsimos didybės viltį; nuo 1791 metų prasideda reikšmingiausia Lietuvos Epocha“. Neatsitiktinai tuo metu Konstitucija išverčiama į lietuvių kalbą. Tūkstantiniais tiražais leidžiami lietuvių kalbos elementoriai.

Gegužės 3-osios Konstituciją kaip „didį gėrį, tyriausią viešojo gėrio pavidalą“ šlovino Apšvietos intelektualai Anglijoje, Prancūzijoje ir Jungtinėse Amerikos Valstijose. Harvardo studentai rengė disputus lygindami Amerikos ir Abiejų Tautų Respublikos „revoliucijų“ reikšmę.

LDK ir Lenkijos Karalystės reformos išgąsdino kaimynines despotijas. Prūsijos ministras Ewaldas Friedrichas Hertzbergas laiškuose prūsų pasiuntiniui Varšuvoje Girolamui Lucchesiniui rašė: „Lenkai, priėmę daug geresnę konstituciją nei anglai, sudavė Prūsijai mirtiną smūgį. […] Manau, kad Lenkija anksčiau ar vėliau atgaus Rytų Prūsiją, o gal ir Vakarų. Kaip turime ginti mūsų valstybę, atvirą nuo Memelio iki Cešino, prieš gausią ir gerai valdomą tautą? <..> Revoliucija Lenkijoje yra vienas svarbiausių mūsų amžiaus įvykių ir galvoju, kad jos pasekmės, ypač kaimyninėms šalims, pasirodys rimtesnės nei Prancūzijos revoliucijos.“

Rusijos imperatorė Kotryna II Konstituciją įvertino kaip jos ir jos valdomos imperijos įžeidimą. Savo pavaldiniams ji pareiškė: „Aš niekada nesutiksiu su jokiu dalyku iš šitos naujosios tvarkos, kurią nustatant ne tik į Rusiją jokio dėmesio nekreipė, bet apipylė ją įžeidimais, užgauliojo ją kiekvieną minutę. […] … lenkai pranoko net prancūzų Nacionalinės asamblėjos beprotybes.” Ypač Kotryną II papiktino Konstitucijos nuostata, žadanti laisvę visiems į Respubliką atvykusiems žmonėms: „Kokia mintis! Juk tai nuves į Lenkiją didžiąją dalį valstiečių iš Baltosios Rusios, o tuos, esančius kitose mano šalies dalyse, sukurstys.“

Taigi Rusija ir Prūsija suvokė lietuvių ir lenkų reformas kaip rimtą grėsmę savo politinei galiai ir susikurtai despotiškai tvarkai. Šią grėsmę Rusija ir Prūsija netrukus ėmėsi slopinti karine jėga. Tuo pat metu Peterburge pradėtas kurti pasakojimas apie Lietuvą ir Lenkiją pražudžiusią netvarką, iš kurios lietuvius ir lenkus galinti išvaduoti tik rusų kariuomenė.

Neretai seną Peterburgo pasakojimą apie gyvuoti nevertą ir sužlugusią Lietuvos Kunigaikštystę nesusimąstydami pasakojame savo jaunimui ir šiandien. Ar nebūtų metas labiau pasitikėti senuoju Vilniaus pasakojimu – ta laisvų piliečių ir laisvos tautos idėja, kurią 1794-aisiais gynė į Lietuvos Tautos Aukščiausiąją Tarybą susibūrę lietuvių intelektualai ir politikai, karo vadai Jokūbas Jasinskis ir Tadas Kosciuška?

 

 

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. D. Kuolys. Greito vartojimo valstybė. Replika
  2. D. Kuolys. Vartau slaptuosius ŠMM protokolus… Replika
  3. D. Kuolys. Petras Repšys bičiuliui Sigitui Gedai. Replika
  4. D. Kuolys. Kaip „pažangieji“ atskyrė lietuvių kalbą nuo lietuvių literatūros

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Pastabos 12

  1. > Dariui Kuoliui says:
    1 metai ago

    Jeigu Gegužės 3-osios Konstitucija būtų įgyvendinta ,tai šiandien Lietuvos kraštas gyvuotų kaipo Lenkijos viena iš provincijų,o lietuviškai niekas,įskaitant ir straipsnio autorių, nekalbėtų .
    Tad, pagaliau įsisąmoninkim,jog minėta Konstitucija – Lietuvos valstybės ir lietuvių kalbos panaikinimo aktas.

    Atsakyti
    • Kas valdančiųjų galvelėse? says:
      1 metai ago

      Gal taip įsivaizduoja strategiškai gudrūs esą?
      Gal, jei sugebės priminti, jog santykiai su PL turėjo dvi puses – į kitas užsienio jėgas atgręžtąją pusę, abiems padėjusią išlikti (tiesa, LT vis labiau apkramtytą), tačiau ir labai nesąžiningą, nekrikščionišką, klastingą PL tikslų LT atžvilgiu pusę. Ir toji pusė ligi šiol dar nepasveiko nuo savo įsisenėjusių primityvių užmačių pasisavinti ir sulenkinti visas dar likusias nenutautėjusių aisčių/baltų žemes…
      O jei ir toliau mūsų didieji vedliai mano, jog tuo vėl paglostys PL savimeilę, ir susimylėję ponai numes ko nors ir ,,savo chamams”, o tada prieš savo runkelius didžią pergalę santykiuose su PL vaizduos?

      Atsakyti
  2. Pajūrietis says:
    1 metai ago

    Rašytojas yra buvęs šalia Екатерина II Великая? Juk rašo, kad ji „Savo pavaldiniams ji pareiškė“. Tai, matyt, šalia stovėjo ir girdėjo? Kaip arti? Hm…

    Atsakyti
    • historicus says:
      1 metai ago

      Rusams didžioji, o lietuviams, lenkams – grobikė, despotė.

      Atsakyti
      • Pajūrietis says:
        1 metai ago

        O kaip Petras I Didysis? Jis mums didysis?

        Atsakyti
    • Apie Didybę says:
      1 metai ago

      Bet kai kas DIDŽIO joje buvo!
      Gal Autorius prisimena, kokiame romane buvo aprašytas Imperatoriškojo Jos Didenybės Krymo laivyno pašventinimas? – Kas sunkiai tilpo admirolės kelnėse, kad tos net braškėjo? 🙂 Žinoma, apie Pajūrečio primintą ,,Hm…” delikačiai nutylint…

      Atsakyti
      • Pajūrietis says:
        1 metai ago

        Hm… 🙂

        Atsakyti
  3. Kažin says:
    1 metai ago

    Vieno kito bajorėlio šuktelėjimas Lenkijos pusėn negali atspindėti padėties esmės. Ji buvo tokia, kad buvusios Lenkijos LDK’iškoji dalis jau nenorėjo būti Lenkija ir tokių negu linkstančiųjų prie Lenkijos jėgų joje buvo daugiau.
    Vyskupo Masalskio iš dalies ir Jasinskio faktai būtent tai ir patvirtina. Masalskis buvo parengęs švietimo reformą, kurios esmė – perėjimas gyvenime ir bažnyčiose prie lietuvių kalbos vietoje įsigalėjusios lenkų kalbos. Deja, tų šukčiojančių prolenkiškųjų bajorėlių Lietuvuje pusėje buvusio Kosciuškos įsakymu vysk. Masalskis ir kiti Lietuvos savarankiškumo pusėje stovėje kilmingieji, bajorai buvo pakarti arba kosciuškininkų išžudyti. Taigi dalykai čia gilesni.

    Atsakyti
  4. Pajūrietis says:
    1 metai ago

    Kaip galima tikėti tokiu parašymu, kai nėra jokių nuorodų į šaltinius? Ir kokia tada tokio parašymo vertė? O mes čia dar pastabėles rašinėjame 🙂

    Atsakyti
    • Memelschvanz says:
      1 metai ago

      O ar tamstai neatrodo, kad jei netiki autoriaus parašymu, reikėtų pačiam įrodyti kur ir dėl ko jis neteisus. Nes tik pastabėles rašinėti nėra sunku…

      Atsakyti
      • Pajūrietis says:
        1 metai ago

        Niekur nesakiau, kad autorius neteisus ar juo netikiu, nors tikėti – neprivaloma. Bet šaltinius nurodyti būtina. Pavartykite sovietiniais laikas išleistas knygas, pvz., apie Paskalį, Kantą ar Hėgelį („Siluetai“). Kur šaltiniai, kuriais autoriai pasinaudojo? Nėra. Tai iš kur, kaip jie tas knygas sukurpė? Tamstos nuomone, toks šaltinių nenurodymas yra gerai, skaidru, ir nėra ko čia kabinėtis? Oi, ne. Alke yra daugybė straipsnių, kurių pabaigoje tvarkingai nurodyti visi šaltiniai. Taip rašo profesionalai. Kitas dalykas, kad gal ne visada rašytojams norisi šaltinius pateikti.

        Atsakyti
  5. Aistis says:
    1 metai ago

    Gerb. Darius Kuolys prastūminėja savo seną įdirbį. Dirbtinis bandymas sulietuvinti istorijos veikėjus ir reiškinius, kurie su lietuviška Lietuva neturi bendra. XVIII a. pabaigos visuomenės ir politikos veikėjai gyveno vieningos Lenkijos sukūrimo tikslais, nors ir toliau vadino save litvinais. Tik kokia mums iš to nauda.

    Atsakyti

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Kiti Straipsniai

N. Marcinkevičienė. Rugpjūčio 15-ąją – Žolinė

N. Marcinkevičienė. Rugpjūčio 15-ąją – Žolinė

2022 08 14
J. Zvonkuvienė. Paminklas Antanui Poškai

J. Zvonkuvienė. Paminklas Antanui Poškai

2022 08 03
Rusijos kariuomenės sušaudytas Taraso Ševčenkos paminklas Borodiankoje | D.Kuolio feisbuko įrašo nuotr.

D. Kuolys. Kodėl naujoje lietuvių kalbos ir literatūros programoje nutarta sustiprinti rusų literatūros pozicijas, neįtraukiant nė vieno ukrainiečių autoriaus kūrinio?

2022 07 20
J. Zvonkuvienė. Nuodėmių atpirkėjos

J. Zvonkuvienė. Nuodėmių atpirkėjos

2022 07 05
J. Zvonkuvienė. Kol tebežydi

J. Zvonkuvienė. Kol tebežydi

2022 06 27
Vilnius, Žvėryno r., Pušų g. 26 | A. Stabrausko nuotr.

A. Stabrauskas. Mediniai Vilniaus Žvėryno namai (19): Pušų g. 26

2022 06 26
Papartis | N. Marcinkevičienės nuotr

N. Marcinkevičienė. Viskas sužydėja, sumargava – ažnet papartis, ir anis neiškentėja

2022 06 23
J. Zvonkuvienė. Ilgiausios dienos

J. Zvonkuvienė. Ilgiausios dienos

2022 06 19
A. Stabrauskas. Išėję Vilniaus Žvėryno namai, 6: Latvių g. 3

A. Stabrauskas. Išėję Vilniaus Žvėryno namai, 6: Latvių g. 3

2022 06 16
A. Stabrauskas. Baltažiedė notrelė (Lamium album)

A. Stabrauskas. Baltažiedė notrelė (Lamium album)

2022 06 12
Rodyti daugiau

Naujienos

Audrų nuostoliai siekia dešimtis tūkstančių
Lietuvoje

Stichinių nelaimių žala – 1,35 mln. eurų

2022 08 17
Įsteigta vandentvarkos asociacija „Vandens jėga“
Lietuvoje

Įsteigta vandentvarkos asociacija „Vandens jėga“

2022 08 17
Aušrinė Armonaitė | Alkas.lt nuotr.
Lietuvoje

Keisis viešųjų pirkimų taisyklės

2022 08 17
Karas Ukrainoje | Alkas.lt ekrano nuotr.
Ukrainos balsas

Rusijos ir Baltarusijos invazija. Padėties apžvalga 2022 08 17 13:16

2022 08 17
Veiklą atnaujina Klaipėdos Senoji perkėla
Lietuvoje

Perkėlos tikslas – greitaeigis kateris

2022 08 17
Žemės ūkis | zum.lt nuotr.
Lietuvoje

Svarbu nuo liūčių nukentėkusiems ūkininkams

2022 08 17
Kelias | Alkas.lt, A. Sartanavičiaus nuotr.
Lietuvoje

Nuo ko priklauso kelio dangos kokybė?

2022 08 17
Vyriausybė pritarė Inovacijų agentūros steigimui
Lietuvoje

Naujovėms skatinti – 600 mln. eurų

2022 08 17


SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • Romas apie Rusijos ir Baltarusijos invazija. Padėties apžvalga 2022 08 17 13:16
  • P.Skutas apie Prašoma išsaugoti Sudervės upelio tvenkinius
  • Gediminas apie M. Kundrotas. Leftistai – prigimties kariai?
  • Bartas apie Rusijos ir Baltarusijos invazija. Padėties apžvalga 2022 08 15 12:22

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Stichinių nelaimių žala – 1,35 mln. eurų
  • Įsteigta vandentvarkos asociacija „Vandens jėga“
  • Keisis viešųjų pirkimų taisyklės
  • Rusijos ir Baltarusijos invazija. Padėties apžvalga 2022 08 17 13:16

Skaitomiausi straipsniai

  • S. Buškevičius. Mūšis dėl Chersono. Kada? peržiūrėta: 559; komentarų: 13
  • „Atalyja“ pristatė Lietuvą Japonijoje peržiūrėta: 552; komentarų: 1
  • A. Maceina. Gimtoji kalba peržiūrėta: 502; komentarų: 7
  • M. Levickio ir R. Marcinkutės koncertas – Kazickų atminimui peržiūrėta: 482; komentarų: 0
  • L. Kasčiūnas. „Amnesty International” ataskaitą – į šiukšlių dėžę! peržiūrėta: 464; komentarų: 9
  • 6-me „Gimtosios kalbos“ numeryje domimasi moterų grožio samprata peržiūrėta: 462; komentarų: 0

Kiti Straipsniai

N. Marcinkevičienė. Rugpjūčio 15-ąją – Žolinė

by Dalia Antanina Rastenienė (Saulės arkliukų redaguotoja)
2022 08 14
0
N. Marcinkevičienė. Rugpjūčio 15-ąją – Žolinė

Žolinė – metas, kai švenčiama augalijos branda, dėkojama už naują derlių, tikimasi  iš Aukščiausiojo išprašyti kitiems metams dar geresnio. Šventės...

Skaityti toliau

J. Zvonkuvienė. Paminklas Antanui Poškai

by Dalia Antanina Rastenienė (Saulės arkliukų redaguotoja)
2022 08 03
0
J. Zvonkuvienė. Paminklas Antanui Poškai

Klaipėda, paminklas ANTANUI POŠKAI (Paškevičiui) (1903–1992), žymiam keliautojui, keliavusiam motociklu, vienam pirmųjų ir labai stipriam Lietuvos esperantininkui, mokslininkui antropologui, rašytojui,...

Skaityti toliau

D. Kuolys. Kodėl naujoje lietuvių kalbos ir literatūros programoje nutarta sustiprinti rusų literatūros pozicijas, neįtraukiant nė vieno ukrainiečių autoriaus kūrinio?

by daiva
2022 07 20
10
Rusijos kariuomenės sušaudytas Taraso Ševčenkos paminklas Borodiankoje | D.Kuolio feisbuko įrašo nuotr.

„Kodėl naujoje lietuvių kalbos ir literatūros programoje nutarta sustiprinti rusų literatūros pozicijas, neįtraukiant nė vieno ukrainiečių autoriaus kūrinio?“ - paklausė...

Skaityti toliau

Skaitytojų nuomonės:

  • Romas apie Rusijos ir Baltarusijos invazija. Padėties apžvalga 2022 08 17 13:16
  • P.Skutas apie Prašoma išsaugoti Sudervės upelio tvenkinius
  • Gediminas apie M. Kundrotas. Leftistai – prigimties kariai?
  • Bartas apie Rusijos ir Baltarusijos invazija. Padėties apžvalga 2022 08 15 12:22
  • Kažin apie Pristatyti dar vieno „Rail Balticos“ ruožo pasiūlymai

Kitas straipsnis
Paminėkime Tautos sukilimo 80-metį

Paminėkime Tautos sukilimo 80-metį

srtfondas Init

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

rašto darbai | Greitos skyrybos internetu – skyrybų advokatai | Pramogų, grožio, sveikatingumo pasiūlymai | HiMountains | iddo.lt modernūs stalai | kūno kremai | August.lt - valymo įrenginiai | fs22 mods | https://lazerineklinika.lt/ | https://sportsman.lt/ | Auskarai su deimantais | https://www.aleina.lt | Automobilių nuoma | drogas.lt | CBD aliejus Lietuvoje | Mažoji Indija | Pakavimo prekės | Farming Simulator 22 mods | ETS2 Mods | FS22 Mods | FS22 mods download | Bigbank.lt | Žūklės reikmenys internetu | Darbo skelbimai | kemi.lt | Šalikai

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai