Penktadienis, 5 birželio, 2026
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Gamta ir žmogus

Du nuodai jūsų širdžiai – cukrus ir druska

www.alkas.lt
2021-05-16 08:48:41
187
PERŽIŪROS
3
Širdies ir kraujagyslių ligos | zenpr.lt nuotr.

Širdies ir kraujagyslių ligos | zenpr.lt nuotr.

„Eurovaistinės“ vaistininkai pastebi, kad pandemijos metu dažnas gyventojas pamiršta pasirūpinti savo širdies ir inkstų sveikata, todėl paūmėjo šių organų ligos, padidėjo kraujospūdis. Gegužę vaistininkai skatina skirti daugiau dėmesio širdžiai.

Santaros klinikų profesorius, Nefrologijos centro vadovas dr. Marius Miglinas sutinka, kad per karantiną išsitrynus darbo ir poilsio balansui, užgriuvus buitiniams namų rūpesčiams, dalis žmonių pamiršo skirti dėmesio savo sveikatai, dėl to žinovai fiksuoja lėtinių ligų paūmėjimą.

„Labiausiai turėtų susirūpinti vidutinio ir vyresnio amžiau žmonės. Širdies siunčiami signalai gali būti labai subtilūs, todėl vyresniems nei 40 metų žmonėms patariama kasmet reguliariai apsilankyti pas žinovus“, – sako dr. M. Miglinas.

Gydytojas pastebi, kad pandemijos metu apsilankymų pas šeimos gydytojus sumažėjo 10–20 proc., todėl nediagnozuojamos ligos, neatliekami tyrimai, jau gydomiems ligoniams nesuintensyvinamas gydymas.

Cukrus | unlockfood.ca nuotr.

Apie širdies problemas gali įspėti dusulys, aukštas spaudimas, apie inkstų – patinimai, dilgčiojimai juosmens srityje, noras dažniau nei kartą per naktį šlapintis. „Tačiau iki gana vėlyvų ligos stadijų požymiai dažniausiai būna nejaučiami, todėl reikia tikrintis profilaktiškai.

Jei žmogus turi vieną negalavimą, gydytojai pataria patikrinti ir kitus minėtus organus, nes kuo daugiau pavojaus veiksnių, tuo didesnis pavojus“, – įspėja Santaros klinikų profesorius.

Gydytojas atkreipia dėmesį, kad apie širdį ir inkstus reikėtų kalbėti vienu metu. „Aukštas kraujospūdis, per didelis druskos kiekio suvartojimas, per mažas judėjimas, viršsvoris gali privesti ir prie inkstų ligų.

Visi paminėti dalykai sendina kraujagysles, jos tampa neelastingos, dėl to gali nukentėti ne tik širdis bei inkstai, bet ir smegenys“, – pastebi gydytojas.

Aukštas kraujo spaudimas gali ypač paveikti smegenis, gali prasidėti nerimas. Nediagnozuojamos ir negydomos širdies bei inkstų ligos gali tapti netgi insulto priežastimi. Pasak gydytojo, vienas didžiausių kraujo išsiliejimo į smegenis pavojaus veiksnių yra padidėjęs kraujospūdis.

Kraujospūdį matuokite nuolat

Dr. M. Miglinas pataria kraujospūdį matuoti reguliariai, tam geriausia turėti kraujospūdžio matavimo aparatą namuose. Siektinas kraujospūdis turėtų būti ne didesnis nei 140/90. Kraujospūdį galima pasitikrinti ir vaistinėje, patariama tai daryti reguliariai.

Vaistininkė Jovita Juodsnukytė sako, kad kraujospūdį vaistinėje pasimatuoti dažniausiai papildomai pataria tiems, kurie skundžiasi galvos skausmu, bendru silpnumu. „Eurovaistinės“ vaistininkai pastebi, kad nors aukštas kraujospūdis dažnai vadinamas tyliąja liga, kūnas tiesiog pripranta prie tokios savijautos, ją būtina valdyti.

Kraujospūdis turėtų būti matuojamas reguliariai – ryte ir vakare. Vis dėlto svarbu atkreipti dėmesį, kad tiksliems rezultatams įtakos turėti gali daugybė veiksnių. Vaistininkė pataria matuoti kraujospūdį praėjus bent valandai po valgio, būti nusiraminus, sėdėti patogiai ir neįsitempus.

Druska | pixabay.org nuotr.
Suvalgome dvigubai daugiau druskos nei patariama

Žinovas atkreipia dėmesį, kad mityba irgi yra labai svarbu, norint išvengti širdies ir inkstų ligų.

Naujausiais duomenimis, žmonės, kurie maitinasi pagal Viduržemio jūros dietą, jaučia mažiau nerimo, todėl turi mažesnį kraujo spaudimą ir apskritai būna sveikesni.

Lietuviams patariama maisto racione sumažinti cukraus, druskos ir angliavandenių kiekį.

Vartojami angliavandeniai turėtų būti su mažesniu glikeminiu indeksu, pavyzdžiui, rudieji ryžiai, ankštinės daržovės, pilno grūdo gaminiai.

Patariama vengti cukraus, saldumynų ir saldžių kepinių, duonos su dideliu cukraus kiekiu. Patariama rinktis maisto gaminius, kuriuose yra iki 5 g cukraus šimte gramų gaminio.

Gydytojas pastebi, kad tyrimai rodo, jog Lietuvoje dažnai nusižengiama sveikos mitybos taisyklėms. „Neseniai atliktas tyrimas parodė, kad Lietuvoje suaugę žmonės suvartoja dvigubai daugiau druskos nei pataria Pasaulio sveikatos organizacija.

Jos ne tik per daug dedame į maistą, bet per daug būna ir jau paruoštuose gaminiuose“, – įspėja dr. M. Miglinas. Patariama vartoti maisto gaminius, kuriuose yra iki 1,5 g druskos šimte gramų.

Pasak dr. M. Miglino, druskos beveik neįmanoma gauti per mažai, nes jos yra visur. „Iš tikrųjų visas maistas turi pakankamai druskos, todėl jo papildomai sūdyti nereikėtų.

Geriausia sūdyti maisto ruošimo pabaigoje, tada geriau jaučiamas druskos skonis ir reikia mažesnio jos kiekio. Svarbiausia skaityti maisto etiketes ir atsirinkti geriausius gaminius“, – teigia dr. M. Miglinas.

5 žinovo patarimai, norint išvengti širdies bei inkstų ligų:

1. Reguliariai tikrintis kraujo spaudimą.

2. Kasmet darytis bendrą kraujo tyrimą.

3. Reguliariai atlikti inkstų veiklą atspindinčius kraujo tyrimus.

4. Reguliariai atlikti šlapimo tyrimą.

5. Vidurinio amžiaus žmonėms reguliariai tirtis cholesterolio lygį.

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. Slaptieji žudikai – druska ir cukrus. Kaip atpažinti?
  2. Cukrus: ar būtina jį pašalinti iš savo mitybos?
  3. Nors druska paryškina skonį, bet vartoti jos turėtume mažiau
  4. Ministras A. Veryga paragino daugiau dėmesio skirti sveikai mitybai
  5. Ar mėgstame valgyti sūriai?
  6. Šiandien minima Europos sveikos mitybos diena
  7. Dviejose virtose dešrelėse – pusė paros druskos normos
  8. Jau šiandien pradėkime keisti mitybos įpročius
  9. Ką valgyti prieš ir po sporto?
  10. Gydytoja onkologė atskleidė, kaip išvengti rimtų ligų
  11. Erkinis encefalitas pasiglemžia vis daugiau gyvybių: kaip atpažinti pavojų ir gelbėtis po įkandimo?
  12. Ką daryti, jeigu šeimos nariui nustatytas koronavirusas? (video)
  13. Prof. G. Brimas: COVID-19 akivaizdoje žmonės turės dar labiau susirūpinti savo antsvoriu
  14. 3 pažadai, kuriuos kitąmet verta sau duoti visiems kovojantiems su padidėjusiu cholesteroliu
  15. Judrumas mažina lėtinių ligų vystymąsi

Naujienos iš interneto:

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Pastabos 3

  1. Pajūrietis says:
    5 metai ago

    Trys nuodai jūsų širdžiai: cukrus, druska ir internetas.

    Atsakyti
    • ŽEMAITIS says:
      5 metai ago

      Dar reiktų pridėti ir didžiulį stresą, kuris yra šiuolaikinės modernios mūsų civilizacijos svarbus palydovas ir daugumos ligų priežastis…

      Atsakyti
    • Net ir karvės žino, says:
      5 metai ago

      visa esybe jaučia, jog truputis druskos reikalingas. Todėl retkarčiais su malonumu lyžteli. Svarbu tik nepadauginti. Jei jos nereikėtų, Kūrėjas nebūtų jos parūpinęs. Parūpino ir pasakė: ,,Jums duota viskas, ko reikia”.
      Viskas, ko reikia = neturi prisigalvoti ir patys kažko prigaminti, nes jei to gamtoje nėra, vadinasi to – nereikia. Ar gal net kenksminga.
      Viskas, ką gavote, kas yra, turi būti rūpestingai saugoma, nes jums duota todėl, kad to REIKIA.
      Druska natūraliai yra gamtoje – vadinasi, jos reikia.
      Kaip ir savo kalbą – jei duota, vadinasi turite vartoti, saugoti, branginti, nes jos, nes taip REIKIA.
      Amen.

      Atsakyti

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Naujienos

Žaliojo vandenilio stotis
Lietuvoje

Klaipėdos uoste atidaryta pirmoji žaliojo vandenilio stotis

2026 06 05
Priedanga
Lietuvoje

Seimo komitetas domėjosi priedangomis švietimo įstaigose

2026 06 05
Brokuotas kelias
Lietuvoje

„Fegda“ brokuotą kelią į Rūdninkų poligoną savo lėšomis perklos iš naujo

2026 06 05
VRM nuotr.
Lietuvoje

Kovai su nusikaltimais valstybės biudžetui siūloma steigti naują instituciją

2026 06 05
Robertas Kaunas
Lietuvoje

Seimas spręs, ar siųsti daugiau karių į Hormuzo sąsiaurį

2026 06 05
Vandens dulksnos
Lietuvoje

Kauno viešosiose erdvėse – vandens dulksnos ir gertuvės

2026 06 05
Naikintuvai
Lietuvoje

Vyriausybė pritarė siūlymui atlyginti dėl teisėtų karinių veiksmų padarytą žalą

2026 06 05
Palangos vasaros skaitykla
Architektūra

Palangos vasaros skaitykla švenčia 60-metį ir jau laukia lankytojų

2026 06 05
Nepriklausomo Klaipėdos uosto vystymo istorija
Lietuvoje

35 metai kuriant Lietuvai: nepriklausomo Klaipėdos uosto vystymo istorija

2026 06 05
„Kultūros naktis“ Lietuvos nacionaliniame muziejuje
Istorija

„Kultūros nakties“ metu Lietuvos nacionaliniame muziejuje atsivers istorijos paslaptys

2026 06 05
Kelmės kultūros centro folkloro ansamblis „Judlė“
Etninė kultūra

Estijoje prasidėjo 38-oji folkloro šventė „Baltica“: Lietuvai atstovauja ansamblis „Judlė“

2026 06 05
Įsisiurbusi erkė
Gamta ir žmogus

Ar skiepas nuo erkinio encefalito tikrai apsaugo?

2026 06 05

SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • Mikabalis apie M. Ceslik, S. Andržejevska. 2026-ųjų „Poezijos pavasario“ paukštė atskrido į Varšuvą
  • +++ apie V. Rakutis. Asmenvardžių rašyba dokumentuose: kaip suderinti teisę į tapatybę ir valstybinės kalbos apsaugą?
  • Kažin apie V. Rakutis. Asmenvardžių rašyba dokumentuose: kaip suderinti teisę į tapatybę ir valstybinės kalbos apsaugą?
  • Mikabalis apie V. Rakutis. Asmenvardžių rašyba dokumentuose: kaip suderinti teisę į tapatybę ir valstybinės kalbos apsaugą?

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Klaipėdos uoste atidaryta pirmoji žaliojo vandenilio stotis
  • Baigtas pirmasis sostinės Trakų gatvės atnaujinimo etapas
  • Seimo komitetas domėjosi priedangomis švietimo įstaigose
  • „Fegda“ brokuotą kelią į Rūdninkų poligoną savo lėšomis perklos iš naujo

Kiti Straipsniai

KTU studentai sukūrė vandens droną, galintį išgelbėti skęstančiuosius

KTU studentai sukūrė vandens droną, galintį išgelbėti skęstančiuosius

2026 05 26
Cukrus

Lietuviai stengiasi atsisakyti cukraus, bet problema visai ne saldumynai

2026 05 17
Žaizda | deviantart.com nuotr.

​​Maža žaizda – didelis pavojus: kodėl stabligė vis dar pavojinga

2026 05 09
freepik.com nuotr.

Priklausomybė nuo nosies lašų: kaip ją atpažinti ir ką daryti?

2026 04 11
Nuo liepos keičiama tėvystės atostogų skyrimo tvarka

Sloga mažyliui: kokių klaidų nedaryti?

2026 03 29
Sveikata

Tirpsta rankos ar kojos: kada reikėtų sunerimti

2026 03 15
Higienos institutas

Lietuvoje prasideda nauja tėvystės programa „Augame žaisdami“

2026 03 04
Pilnavertė mityba - pagrindas sveikam gyvenimo būdui

Sveika mityba gali būti ir skani, ir įvairi, ir nebrangi

2026 03 02
Rudeninis nerimas

Nerimas gali apsimesti skrandžio skausmu, migrena ar nuovargiu – kaip atpažinti?

2026 03 01
Vaistinė, vaistai

Gyventojai vaistus naudoja ne tik pagal paskirtį: su jodu gydo ir pomidorus

2026 02 22

Skaitytojų nuomonės:

  • Mikabalis apie M. Ceslik, S. Andržejevska. 2026-ųjų „Poezijos pavasario“ paukštė atskrido į Varšuvą
  • +++ apie V. Rakutis. Asmenvardžių rašyba dokumentuose: kaip suderinti teisę į tapatybę ir valstybinės kalbos apsaugą?
  • Kažin apie V. Rakutis. Asmenvardžių rašyba dokumentuose: kaip suderinti teisę į tapatybę ir valstybinės kalbos apsaugą?
  • Mikabalis apie V. Rakutis. Asmenvardžių rašyba dokumentuose: kaip suderinti teisę į tapatybę ir valstybinės kalbos apsaugą?
  • +++ apie V. Rakutis. Asmenvardžių rašyba dokumentuose: kaip suderinti teisę į tapatybę ir valstybinės kalbos apsaugą?
 
 
 
 
 
Kitas straipsnis
„Mobilioji bioklasė“ keliauja per Lietuvą

Kaip sudominti moksleivius gamtos mokslais

Sekite mus Feisbuke

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

Alkas.lt su Jūsų parama – už lietuvišką Lietuvą!

ket testai | fs25 mods | Refinansavimas | iPhone 16 Pro Max | Daigyklos | gta 5 mods | Paskolos iš SAVY | DARBO SKELBIMAI

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai