Prof. G. Brimas: COVID-19 akivaizdoje žmonės turės dar labiau susirūpinti savo antsvoriu

Nors apie COVID-19 dar daug nežinoma, duomenys rodo, kad virusas itin pavojingas sergantiems lėtinėmis ligomis. Viena didžiausių grėsmių laikomas per didelis antsvoris, kuris dažnai sukelia gretutines širdies ir kraujagyslių, plaučių sistemos ligas, diabetą.

Bariatrinio centro „CaloryCare“ pilvo chirurgas, prof. Gintautas Brimas sako, kad veiksminga vakcina nuo COVID-19 gali būti kuriama dar ilgai, todėl užuot panikavę, į rizikos grupes patenkantys žmonės turėtų pradėti keisti savo gyvenimo būdą ir veiksnius, kurie didina pavojų jų sveikatai.

Pavojus kyla ir jauniems, tačiau nutukusiems žmonėms

Pasak G. Brimo, jau šiandien galima teigti, kad dauguma užsikrėtusių ligonių pasveiks ir didelei jų daliai neprireiks gydymo ligoninėje, tačiau mirties rizika vyresnio amžiaus ir lėtinėmis ligomis sergantiems žmonėms vis dar yra labai didelė.

„Vienas didžiausių COVID-19 infekcijos tyrimų JAV nustatė, kad nutukimas yra didžiausias sergančių ligonių poreikio gydyti ligoninėje ir kritinės ligos būklės veiksnys, o dar didesnis pavojus kyla, jei nutukę ligoniai yra vyresni nei 60 metų. Toks išskirtinis pavojus nutukusiems aiškinamas dar ir tuo, kad jie dažniau serga gretutinėmis lėtinėmis ligomis. Kadangi COVID-19 virusas grėsmingesnis vyresniems arba lėtinėmis ligomis sergantiems žmonėms, galima daryti prielaidą, kad jų imuninė sistema silpnesnė ir nesugeba sustabdyti viruso plitimo ir gyvybiškai svarbių organų sužalojimo. Tyrimo autoriai taip pat nurodo, kad virusas gali turėti didesnę riziką ir jauniems žmonėms, kurie turi antsvorio, todėl jiems taip pat reikėtų būti labai atsargiems“, – teigia profesorius.

Mažinant antsvorį galima gydyti gretutines ligas

„Paskutiniais duomenimis, Lietuvoje ketvirtadalis žmonių yra nutukę, o Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) jau seniai šią ligą įvardino kaip epidemiją. Tai, kad COVID-19 kelia didesnę riziką nutukusiems žmonėms – tik ledkalnio viršūnė. Dėl nutukimo pasaulyje kasmet miršta apie 3,4 milijonai suaugusių, todėl su virusu ar be jo, mažinti antsvorį dėl savo sveikatos būtina. Kuo ankstesnėje stadijoje žmogus tai pradės daryti, tuo didesnė tikimybė, kad jis išvengs su nutukimu atsirandančių kitų lėtinių ligų“, – sako G. Brimas.

Pasak profesoriaus, nutukę žmonės dažniau serga arterine hipertenzija, diabetu, širdies koronarine liga, miego apnėja, bronchine astma, degeneraciniais stuburo ir sąnarių susirgimais, gastroezofaginiu refliuksu, depresija, onkologinėmis ligomis. Daugelio iš šių ligų atsiradimas yra susijęs su „blogųjų“ riebalų (lipidų, cholesterolio, trigliceridų) kiekio kraujyje padidėjimu, dar vadinamu dislipidemija.

„Veiksmingiausias tokio riebalų disbalanso ir jo sukeliamų ligų gydymas yra kūno masės mažinimas – jis gali būti pasiektas ilgalaikeiu mitybos gerinimu ir fizinio krūvio didinimu. Jei nutukimas didelis, kai kūno masės indeksas (KMI) viršija 35 kg/m2, patariamas operacinis gydymas. Įrodyta, kad sumažinus svorį bent 10 %, pagerėja sveikata ir gyvenimo kokybė, o numetus 50–60 % antsvorio, dauguma su nutukimu susijusių ligų visiškai išnyksta. Dar 2004 metais H. Bučvald (Buchwald) paskelbė chirurginio nutukimo gydymo rezultatų tyrimą, kuris parodė, kad antsvoriui sumažėjus 61,23 %, net 76,8 % ligonių išsigydė diabetą, 65,6 % – arterinę hipertenziją, o 86,6 % ligonių sumažėjo cholesterolio kiekis kraujyje“, – tyrimų rezultatais dalinasi profesorius.

„Stebuklingos“ dietos ir „revoliuciniai“ maisto papildai – ne išeitis

Antsvorio gydymo centro „CaloryCare“ gydytojas prof. G. Brimas sako, kad susirūpinti reikėtų, jei KMI viršija 25 kg/m2 normą. „Čia pakankamai veiksmingos paprastos priemonės – atsisakykite riebaus maisto, sumažinkite arba nevartokite pridėtinio cukraus, miltinių gaminių, padidinkite fizinį krūvį. Svarbiausia, kad pokyčiai būtų ilgalaikiai ir pastovūs. Jau seniai įrodyta, kad dietos suteikia tik trumpalaikį rezultatą, todėl norint išlaikyti normalų kūno svorį, būtina keisti gyvenimo įpročius“, – pasakoja jis.

Jei KMI viršija 30 kg/m2, žmogus jau serga nutukimu. Pasak G. Brimo, atsidūrus tokioje padėtyje didžiausia klaida yra ta, jog žmonės nutukimą bando gydyti savarankiškai, be žinovų pagalbos.

„Žmonės susivilioja „stebuklingomis“ dietomis arba „revoliuciniais“ maisto papildais, tačiau dažniausiai tai yra jokiais medicininiais tyrimais nepatvirtinta reklama. Kaip ir gydant kitas ligas, norint įveikti nutukimą reikia kreiptis į šios srities specialistus. Veiksmingiausios yra svorio mažinimo programos, kuriose kompleksiškai derinami visi gydymo būdai – sveika mityba, fizinis aktyvumas, skrandžio balionas, elgsenos motyvacija. Jei KMI viršija 35 kg/m2 ir turite bent vieną su nutukimu susijusią ligą (arterinė hipertenzija, diabetas ir pan.), patartinas chirurginis nutukimo gydymas. Visą informaciją apie jį gali suteikti tik patyręs chirurgas, kuris įvertina individualią ligonio būklę“.

Virusai ir toliau „kirs“ silpniausius

„Šiuo metu turimi duomenys rodo, kad imunitetą įgyja tik 10–15 % persirgusių, todėl COVID-19 kels grėsmę žmonėms tol, kol nebus sukurta veiksminga vakcina. Spėjama, kad ji gali atsirasti ne anksčiau kaip po metų. Dabar atliekama daug tyrimų, kurie aiškinasi, kaip infekcija sukelia kritinę būklę ir ieškoma veiksmingų ligos gydymo būdų. Nors tikimasi, kad tai pagerins gydymo rezultatus ir sumažins mirčių skaičių, COVID-19 gali ir nedingti, ką jau bekalbėti apie naujų virusų atsiradimo galimybes“, – spėja profesorius.

Jis taip pat pabrėžia, kad bet koks virusas ieško silpnos imuninės sistemos, kuri nėra pajėgi jį nugalėti, todėl infekcijos pavojus nutukusiems, lėtinėmis ligomis sergantiems ir vyresnio amžiaus žmonėms visada išliks didelis.

„Mes negalime tapti jaunesniais, tačiau galime kovoti su nutukimu, o kartu su juo gydyti arterinę hipertenziją, diabetą, lėtinius širdies ir plaučių susirgimus. Šiuo metu patarčiau izoliuotis, vengti žmonių susibūrimų, dažniau plauti rankas, nešvariomis rankomis neliesti veido, akies, nosies, burnos. Taip pat stenkitės išlikti fiziškai aktyvūs, sveikai maitinkitės, nenaudokite riebaus ir saldaus maisto. Tai mažiausia, ką galime padaryti, kad apsaugotume save“, – pataria G. Brimas.