Š. m. liepos 11 d. 16 val. Trakų salos pilies vakarinių kazematų dvejose salėse bus atidaryta fotoparoda „Karaj jollary – karaimų keliai“, atspindinti šios etninės mažumos gyvenimą Lietuvoje, Lenkijoje ir Ukrainoje 1864–1950 m.
Lenkijos karaimų bendrijos, kurios pirmininkė yra Mariola Abkovič, organizuotoje parodoje eksponuojamos nuotraukos iš šioje šalyje gyvenančių karaimų šeimų archyvų, Lopatos šeimos archyvo Prancūzijoje ir Zajončkovskių bei Špakovskių archyvų Lietuvoje.
„Karaimai – bene mažiausia, tačiau viena seniausių etninių grupių Lietuvoje, suvaidinusi svarbų vaidmenį šalies istorijoje, todėl jos kultūrinis paveldas – vertinga mūsų istorijos dalis, – sako Irena Senulienė, Trakų istorijos muziejaus vyriausioji rinkinių saugotoja. – Nemaža dalis parodoje pristatomų nuotraukų yra iš karaimų šeimų, kurios po Pirmojo ir Antrojo pasaulinių karų iš Lietuvos persikėlė į Lenkiją, archyvų“.
Parodą sudaro dvi dalys. Pirmojoje pristatomas karaimų gyvenimas senosiose gyvenvietėse Haliče, Lucke, Trakuose ir Vilniuje, antroji apžvelgia karaimų likimus po Antrojo pasaulinio karo – naująsias jų gyvenvietes Žemutinėje Silezijoje, Varšuvoje bei vadinamajame Trimiestyje – Gdanske, Gdynėje ir Sopote.
Parodoje gausu portretų, įamžintų svarbiausių karaimų bendruomenės gyvenimo įvykių, kasdienio darbo ir poilsio vaizdų, šeimos švenčių ir draugų susitikimų. Fotografijos liudija, kad karaimai daug dėmesio skyrė karybai: J. Lopata ir J. S. Pileckis įamžino karaimus, tarnaujančius tiek Lenkijos kariuomenėje, tiek užkariautojų armijose.
Nuotraukose užfiksuoti pirkliai Šišmanai ir Lopatos, po I pasaulinio karo karaizmą Trakuose atgaivinęs C. R. Abkovičius, teisininkas Z. Novachovičius su žmona Sabina, iš Lavreckių giminės kilusi H. Lobanosova ir kt. Antroje parodos dalyje pristatomas prieš I pasaulinį karą į Varšuvą pasitraukęs profesorius A. Zajončkovskis, Jutkevičių šeima, kiti karaimų pirkliai ir valdininkai.
XX a. 4 deš. paplito mėgėjiška fotografija, todėl dalis parodoje pateiktų nuotraukų – mėgėjiškos. Prie nuotraukų pateikti trumpi aprašymai, padedantys daugiau sužinoti apie jose užfiksuotus įvykius ar asmenis.
“Paroda “Karaimų keliai” – vienas iš trijų šią vasarą vykdomų projektų, kurių tikslas puoselėti karaimų kalbą ir kultūrą, – sako dr. Karina Firkavičiūtė, Lietuvos karaimų kultūros bendrijos pirmininkė. – Lietuva – vienintelė šalis pasaulyje, kurioje karaimų kalba išliko gyva. Trakų istorijos muziejus vaidina svarbų vaidmenį saugant karaimų kultūrinį paveldą, tokios parodos padeda palaikyti ryšius tarp karaimų bendruomenių tarptautiniu mastu.”
Anot K. Firkavičiūtės, parodos atidarymas Trakų istorijos muziejuje pradeda jau devintąkart organizuojamą karaimų kalbos stovyklą, vyksiančią Trakuose liepos 11–22 d. Tradicine tapusią stovyklą rengia Lietuvos karaimų kultūros bendrija kartu su tiurkologe profesore iš Švedijos Eva Csatt Johanson.
Ši paroda į Trakus atkeliavo iš Varšuvos nacionalinio muziejaus ir Lietuvoje bus pristatoma pirmą kartą. Parodos rėmėjai – Lenkijos kultūros ir nacionalinio paveldo bei Vidaus reikalų ir administravimo ministerijos.
Paroda Trakų istorijos muziejuje veiks iki 2011 m. rugpjūčio 11 d.
