Pirmadienis, 7 liepos, 2025
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Kultūra Istorija

J. Survilaitė. Lietuvės išeivės Šveicarijoje: Elena Garbačiauskienė

Janina Survilaitė, www.alkas.lt
2021-03-07 08:05:08
0
J. Survilaitė. Lietuvės išeivės Šveicarijoje: Elena Garbačiauskienė

1923 m. LFLS, Moterų sporto mėgėjų ratelio (MSMR) ir „Aušros“ gimnazijos krepšininkės. Pirmoje eilėje (iš kairės) šešta – A. Bulotaitė, aštunta – Elena Eimaitytė; antroje eilėje trečia – Jaunutė Škėmaitė-Dariuvienė, penkta – Antanė Vaitelytė; trečioje eilėje pirma – Elena Kubiliūnaitė-Garbačiauskienė | Knygos „Krepšinio kelias į Lietuvą“ nuotr.

Į Šveicariją, su savo vyru Steponu Garbačiausku, Lietuvos URM-os paskirtu darbuotis Ciuricho konsulate ir dviem mažamečiais vaikais Rita ir Sigitu, Elena Garbačiauskienė atvyko 1930 metais. Daugelio ją pažinojusių atmintyje Garbačiauskienė išliko įvardinta, kaip Lietuvos moterų sporto legenda…

Elena Garbačiauskienė (Kubiliūnaitė) gimė 1900 metais Rokiškio apskrityje, Totoriškyje. Pirmojo pasaulinio karo audra visą šeimą nubloškė į Rusiją. Elena 1919 m. baigė Peterburge Pakrovskaja gimnaziją, skirtą karininkų vaikams, o 1920 m. grįžo į Lietuvą. Metus, praleistus Pakrovskaja gimnazijoje, Elena prisiminė iki mirties:

Kiekvieną rytą didelėje gražioje salėje visi susirinkdavome maldai. Du kartus savaitėje turėjome gimnastiką, baletą ir šokius. Įgijau nepamirštamai sveiką judesių jausmą visam gyvenimui…

E.  Garbačiauskienę galima pavadinti ne tik geriausius rezultatus pasiekusia 20 amžiaus pradžios Lietuvos sportininke, bet ir Lietuvos moterų sporto pradininke ir daugelio sporto šakų įkūrėja. Už sportinius pasiekimus buvo apdovanota Lietuvos nepriklausomybės

Elena Kubiliūnaitė-Garbačiauskienė | Vikipedijos nuotr.

10-mečio medaliu, tačiau Lietuvos sporto istorijoje jos vardas tapo garsus ir už tokius žymius pasiekimus, už kuriuos negavo jokio medalio. Ji viena iš LFLS steigėjų, sekretorė, Moterų lygos Komiteto pirmininkė, pirmojo „Lietuvos sportas“ laikraščio redaktorė, iš tuo metu registruotų 12 moterų rekordų lengvojoje atletikoje – visose vienintelė rekordininkė…

Kaip sporto žurnalistė 1924 metais dalyvavo Paryžiaus olimpiadoje, buvo Lietuvos moterų atstovė Tarptautinėje Moterų sporto organizacijoje.

Apie abiejų sutuoktinių Garbčiauskų nuopelnus lietuviškam sportui pasakoja Jono Narbuto septintame dešimtmetyje Amerikoje išleista knyga „Sportas Nepriklausomoje Lietuvoje“, ir 1968 m. pačios Elenos Garbačiauskienės straipsnis: „Moterų veiklos užuomazga“, skelbtas redaktoriaus K. Čerkeliūno Šiaurės Amerikos lietuvių žurnale „Sportas“. Daug prisiminimų apie pirmuosius Moterų sporto žingsnius Elena Garbačiauskienė iki mirties išsaugojo savo atmintyje, kaip pačius brangiausius prisiminimus jos ilgo gyvenimo kelyje.

Kai 1920 metais grįžome iš Peterburgo į Lietuvą, kuri buvo svetimų armijų kareivių batais numindžiota ir nualinta, paversta skurdžiu vargo kraštu, kas tada galėjo galvoti apie sportą, fizinį auklėjimą mokyklose, o dar labiau, kam galėjo ateiti į galvą sportuojanti moteris? Buvome jauni, džiaugėmės 1918-jų metų įvykiais, troškome draugiškų ryšių, žaidimų, džiaugsmo, kurį sau patys galėtume susikurti. Įsidarbinau Švietimo ministerijoje, o po darbo visi bėgdavome į Vytauto kalną, Kauno Laisvės alėjos gale už Įgulos bažnyčios. Ant kalno buvo senas paviljonas su „kegelbanu“, greta miegojo apleista teniso aikštė…

1925 m. LFLS krepšininkės – Vincės Jonuškaitės-Zaunienės taurės laimėtojos su taurės įsteigėja (iš kairės): teisėja Elena Garbačiauskienė, Juzė Dzindziliauskaitė, Elena Eimaitytė, operos solistė Vincė Jonuškaitė-Zaunienė, V. Steponaitytė, M. Vaicekauskaitė, M. Bieliauskaitė | Knygos „Krepšinio kelias į Lietuvą“ nuotr.

Kasdien susitikdavome su jaunais energingais vyrais: Stepu Garbačiausku, Petru Oleka, dr. Šližiu ir kt., kurie priklausė ką tik surengtai pirmajai Lietuvos Sporto Sąjungai. Tada buvau vienintelė moteris, kuriai labai parūpo rengti sportui moteris. Pirmiausia pasirinkome basketbolą – krepšinį, kaip kolektyvinį visapusiškai lavinantį – estetinį sporto žaidimą… Ėmėme kartu užsiiminėti lengvąja atletika ir gimnastika, ir prisitaikę tinkamą aprangą kasdieną treniravomės…

Kadangi dirbau Švietimo ministerijoje gerai mačiau mokymo programų trūkumus, apeinančius reiklingiausius fizinio lavinimo jaunimui dalykus. Iš kur nors atvykstančių žinovų laukti nebuvo kada, – tas labai pastūmėjo mane į sporto rengimą mokyklose ir už jos ribų. Reikėjo veikti pagal „carpe diem“ (naudok duotą momentą) principą. 1921 metais įsteigėme moterų sekciją, pradėjome rungtyniauti tarp komandų, ruošėmės krepšinio turnyrui „LFLS“ jau turėjo dvi komandas. Aušros gimnazijos mergaitės sudarė savo komandą…

Oficialias krepšinio taisykles paruošiau vadovaudamasi Europos centro Paryžiuje išleistomis taisyklėmis… Gražiai pasisekė 1923 metais pravestas pirmasis moterų krepšinio turnyras, kuiame jau dalyvavo virš 20 komandų.

E. Garbačiauskienės surengtos ir skatinamos sportuoti moterys aktyviai treniravosi ir lengvojoje atletikoje, vis gausiau dalyvaudavo Lietuvos lengvosios atletikos pirmenybėse.

Kaip sporto žurnalistė 1924 metais dalyvavo Paryžiaus olimpiadoje, buvo Lietuvos moterų atstovė Tarptautinėje Moterų sporto organizacijoje.

Atvykusi į Šveicariją stebėjosi, kad šveicarės moterys, turėdamos tokias geras sąlygas, savo pasiekimais sporte stovėjo žymiai žemiau už lietuves. O prisimindama lietuvių moterų norą dalyvauti 1924 metų Paryžiaus olimpiadoje, atsidusdavo:

Visi mūsų norai virto neišsipildžiusia pasaka, nes nebuvo pinigų ir visuomenės supratimo mus paremti, nors mūsų pajėgumas nesiskyrė nuo kitų valstybių sportininkių moterų, dalyvavusių olimpiadoje…

Grįžusi iš Paryžiaus olimpiados E. Garbačiauskienė paskutinį kartą dalyvavo lengvojoje atletikoje. 1925 m. teisėjavo krepšinio varžybose V. Jonušaitės taurei laimėti. Knygoje apie Lietuvos sportą, jos autorius pabrėžia:

… be Elenos ir Stepo Garbačiauskų pagalbos, jų sutektų pirmųjų Lietuvos sportinio gyvenimo nuotraukų ir sportinės medžiagos, tos knygos puslapiai savo žiniomis ir nuotraukomis būtų labai liesi…

1923 m. LFLS ir „Aušros“ gimnazijos krepšininkai. Trečia iš kairės sėdi Elena Kubiliūnaitė-Garbačiauskienė | Knygos „Krepšinio kelias į Lietuvą“ nuotr.

Šveicarijos konfederacijoje užsienio diplomatinių tarnybų diplomatų žmonos paprastai būdavo pilnai išlaikomos, ir rūpinosi tik pristatomaisiais dalykais, tačiau Elena Garbačiauskienė ėmėsi įvairios prasmingos veiklos. Kadangi Lietuvoje buvo studijavusi mediciną, ją traukė įvairios žmogus kūno, sielos, proto tobulinimo naujovės Šveicarijoje. Ciuricho Bircher klinikoje lankė teorinius ir praktinius užsiėmimus dietinio maitinimosi srityje ir sukaupė pažangią patirtį. Daug nuveikė švietimo srityje dėstydama garsioje Berliz mokykloje praktinės vokiečių, rusų, lietuvių kalbos vartojimo mokymo pratybose. Jos dėstymas buvo įdomus, siekiantis betarpiško bendravimo su žmonėmis, paįvairinamas dainomis (nes turėjo nuostabų balsą), šokiais ir žaidimais… Garbačiauskienės mokytojavimo sugebėjimus vertino ir šveicarų vaikų bei moksleivių tėvai, būdavo nepaprastai dėkingi, kai ponios Elenos patarimais galėjo pagerinti savo atžalų auklėjimą… Būdama 50-ties metų įgijo kosmetikos žinovės diplomą ir toje srityje dirbo 25 metus tuo metu garsiausioje kosmetologės Marijos Švaizer (Schweizer) vardo mokykloje. Bendravo su garsiais Vakarų Europos plastinės chirurgijos žinovais, mados pasaulio stilistais.

Aplankydama Lietuvos sporto legendą visada džiaugiausi ir didžiavausi Alpių lietuvių/išeivių pasiekimais. Tokie brangių Tautai piliečių gyvenimo ir veiklos pavyzdžiai įrodo, kad reikšmingiausią Tautos istoriją rašo Tautai nusipelniusios ASMENYBĖS. Tačiau šiuo atveju negalima nepaminėti ir neatsakingai su Tautos istorijos palikimu besielgiančių atskingų LR vadovų.

Verta susimąstymo ir ši istorija:

1983-08-03 mirus Steponui Garbačiauskui, žymiam Lietuvos 20 amž. vidurio sporto žurnalistui, lengvaatlečiui, futbolininkui ir LR diplomatui, visas rašytinis sportinis ir prieškario Ciuricho konsulato diplomatis palikimas iki Elenos Garbačiauskienės mirties, jos buvo tvarkingai saugojamas. 1997-04-19 Garbačiauskienei mirus, archyvinį palikimą paveldėjo dukra Rita Garbačiauskaitė, kuri iš prigimties sirgo šizofrenija, buvo psichiškai nestabili, nesukalbama, o prieš mirtį porą metų Ciuricho miesto daktarų konsiliumo pripažinta neveiksnia.

Dalį Lietuvos valstybei priklausančio archyvinio palikimo 2021 amž. pradžioje pavyko atgauti LR generaliniam konsului p. Erikui Petrikui, išsivežant į Ženevos konsulatą, o dalis LR valstybei priklausančių archyvų, žymių 20 amž. lietuvių dailininkų paveikslų ir kt. buvusio LR Ciuricho konsulato nuosavybėje, pagal neveiksnios p. Ritos (jokios juridinės teisės neturintį) įgaliojimą, jai 2010 m. mirus, sau asmeniškai pasiėmė naujų emigrantų ŠLB pirmininkė. 

Gaila, kad LR URM-ja istoriniais Lietuvos diplomatinių tarnybų palikimais nesidomi.

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. J. Survilaitė. Lietuvės išeivės Šveicarijoje: Elena Gerutienė
  2. J. Survilaitė. Žymiausi lietuviai Šveicarijoje: prof. Algimantas Narakas
  3. J. Survilaitė. Vėlinės vienuolyno kapinėse
  4. J. Survilaitė. Gyvenimas laikinume
  5. J. Survilaitė. Ką tautai primena 75-ieji Pergalės metai?
  6. J. Survilaitė. Kam priklauso Lietuvos Respublikos užsienio ambasadų ir konsulatų archyvai?
  7. J. Survilaitė. Lietuvos atgimimo vaizdai Alpėse
  8.  J. Survilaitė. Liūdnos žinios iš baltistikos pasaulio
  9. J. Survilaitė. Už kiek Lietuva perka emigrantų meilę Tėvynei?
  10. J. Survilaitė. Klampūs Lietuvos užsienio ministro L. Linkevičiaus teisingumo paieškų keliai
  11. J. Survilaitė. Minime trijų Šveicarijos lietuvių bendruomenės įkūrėjų 100-ąsias gimimo metines
  12. J. Survilaitė. Išeivijos dienoraščiai
  13. J. Survilaitė. Europos širdis Lietuvoje
  14. J. Survilaitė. Šveicarijos Jungfraujoch viršukalnė (iš išeivijos atsiminimų)
  15. Lietuvės knyga apie Šveicariją – pašnekesys su nepaprasta šalimi

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Naujienos

Frankas-Valteris Šteinmejeris ir Gintautas Paluckas
Lietuvoje

Vokietijos Prezidentas lankėsi Vyriausybėje

2025 07 07
Paspirtukas
Gamta ir žmogus

Įspėjinas dėl karščio pavojų: baterijos gali virsti sprogmenimis

2025 07 07
Lėktuvas | Alkas.lt, A. Sartanavičiaus nuotr.
Lietuvoje

Aviacijos bendruomenė spaudžia Rusiją dėl GNSS signalų

2025 07 07
Nerūkymo zana
Gamta ir žmogus

Kauno rajone apie 100 nerūkymo zonų

2025 07 07
Gatvė | panevezys.lt nuotr.
Lietuvoje

Panevėžys Mažos taršos zonos planą atidėjo iki spalio

2025 07 07
Kauno Rotušės aikštė
Lietuvoje

Kaunas kviečia įvertinti pokyčius Rotušės aikštėje

2025 07 07
Sveikata | sam.lrv.lt nuotr.
Gamta ir žmogus

Kokius tyrimus skiria šeimos gydytojas ir kada jie nemokami?

2025 07 07
XVIII PLB Seias Vilniuje
Lietuvoje

Vilniuje – XVIII Pasaulio lietuvių bendruomenės Seimas

2025 07 07

SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • Victor Davis Hanson apie Dievas visada sako „taip“
  • Jordan Peterson apie D. Razauskas: Kas išvaduos iš baudžiavos? Tik Dievo sūnus
  • Rimgaudas Dilius apie D. Razauskas: Kas išvaduos iš baudžiavos? Tik Dievo sūnus
  • Rimgaudas Dilius apie D. Razauskas: Kas išvaduos iš baudžiavos? Tik Dievo sūnus

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Vokietijos Prezidentas lankėsi Vyriausybėje
  • Įspėjinas dėl karščio pavojų: baterijos gali virsti sprogmenimis
  • Aviacijos bendruomenė spaudžia Rusiją dėl GNSS signalų
  • Kauno rajone apie 100 nerūkymo zonų

Kiti Straipsniai

Užsienio reikalų ministerija

Rusijos ambasados atstovui pareikštas protestas dėl atakų prieš civilius

2025 06 18
Užsienio reikalų ministerija

URM ragina atsisakyti kelionių į Izraelį, išvykti iš Irano

2025 06 13
Užsienio reikalų ministerija

Rusijai įteikta nota dėl atakų prieš Ukrainos gyventojus

2025 05 27
Užsienio reikalų ministerija | alkas.lt A. Sartanavičiaus nuotr.

Pradeda veikti karštoji linija dėl ES–JAV prekybos pokyčių

2025 04 03
Lėktuvas, „SWISS“ | Lietuvos oro uostų nuotr.

„Eurovizijos“ gerbėjai jau gali rūpintis bilietais į Šveicariją

2025 03 08
Slidinėjimo atostogos

Slidinėjimo atostogos kalnų namelyje: prabanga ir gamta kartu – tai tobulos žiemos atostogos

2024 12 18
Viktorija Daujotytė | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Viktorija Daujotytė: Kai rašai, nebijai

2024 11 29
Sutarties pasirašymas | finmin.lrv.lt nuotr.

Lietuva ir Šveicarija stiprina pilietinį įsitraukimą

2024 11 06
Sportas | M. Gudzinevičiaus nuotr.

G. Jakavonis. Ar dar esame sportininkų tauta

2024 09 24
Lėktuvas

URM pataria įvertinti būtinybę vykti į Izraelį, o ten esantiems palikti šalį

2024 08 03

Skaitytojų nuomonės:

  • Victor Davis Hanson apie Dievas visada sako „taip“
  • Jordan Peterson apie D. Razauskas: Kas išvaduos iš baudžiavos? Tik Dievo sūnus
  • Rimgaudas Dilius apie D. Razauskas: Kas išvaduos iš baudžiavos? Tik Dievo sūnus
  • Rimgaudas Dilius apie D. Razauskas: Kas išvaduos iš baudžiavos? Tik Dievo sūnus
  • Rimgaudas apie Druskininkuose – Justino Marcinkevičiaus vardu pavadintas miesto skveras
 
 
 
 
 
Kitas straipsnis
A. Martinaitienė, I. Burdulytė. Užmaršties dulkes nuvalius

A. Martinaitienė, I. Burdulytė. Užmaršties dulkes nuvalius

Sekite mus Feisbuke

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

Alkas.lt su Jūsų parama – už lietuvišką Lietuvą!

 fs22 mods | ket testai | Farming Simulator 25 mods | Inbank vartojimo paskolos | FS25 | fs25 mods | DARBO SKELBIMAI | lėktuvų bilietai

 

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai