Šeštadienis, 4 vasario, 2023
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
Advertisement
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result

Pradžia Nuomonių ratas Akiračiai

J. Survilaitė. Šveicarijos Jungfraujoch viršukalnė (iš išeivijos atsiminimų)

[autorius]

[papildyta]

0
J. Survilaitė. Šveicarijos Jungfraujoch viršukalnė (iš išeivijos atsiminimų)

Vaclovas Dargužas | Vikipedijos nuotr.

Vaclovas Dargužas | Vikipedijos nuotr.

Pirmąją 2020 metų rugpjūčio savaitę šveicariškų laikraščių puslapiuose pasklido nerami žinia, kad šalies brangakmenyje, labiausiai turistų mėgiamoje ir lankomoje Jungfraujoch viršukalnėje, įsikūrusioje tarp Berno ir Valės kantonų Alpių kalnų, akivaizdžiai pastebimi pavojingi ledyno tirpimo reiškiniai. Žinia ypač nuliūdino senąją šveicarų kartą, kuri gerai žino šimtametę brangios viršukalnės istoriją. 1912 metais į Jungfraujoch viršukalnę buvo nutiestas aukščiausias Europoje (3454m. aukštyje) geležinkelis, o 1931 metais viršukalnėje įrengta tarptautinė mokslinė laboratorija Sfinksas, kurioje pastoviai visus metus dirba Vakarų Europos mokslininkai meteorologijos, glaziologijos, astronomijos, psichologijos bei saulės spindulių įtakojimo Žemei tyrinėjimuose.

Į viršūnėje įkurtą apžvalgos aikštelę, iš kurios matyti Prancūzija, Vokietija ir Italija, turistus kelia greitasis 111,4 m. ilgio liftas.

2004 metais rašydama išeivio lietuvio medicinos mokslų daktaro šiauliškio Vaclovo Dargužo prisiminimus ir rengdama knygą Mylėsi Lietuvą iš tolo, 2005, VU mokslinė leidykla, turėjau neeilinį malonumą klausytis pasakojimų apie 1952 metais Sfinkse atliktus mokslinius laboratorinius darbus reikalingus jo daktarinei disertacijai vokiečių kalba: Beträge zur Frage der Wirkungsweise des Kobalts im Organismus (Kobalto veikimas organizme). Šį mokslinį darbą ir šiandien 300-ose garsiausių pasaulio mokslinių bibliotekų galima rasti ir perskaityti.

1951 metais baigęs Berno universiteto medicinos institutą, Dargužas rimtai pradėjo galvoti apie mokslinę medicinos daktaro disertaciją, kurios atlikimui sutiko vadovauti neseniai iš Vienos į Berną atvykęs, buvęs ilgametis Vienos universiteto rektorius, garsus Vakarų Europoje patologijos profesorius daktaras A. Stafas (Staff). Profesorių Stafą Dargužas vertino kaip labai kultūringą, išsilavinusį, mielą ir tolerantišką mokslininką, studentų akyse greitai įgyjantį simpatiją, pagarbą ir abipusį pasitikėjimą.

Mano mokslinis darbas tuo laiku buvo pasaulyje labai svarbus, nes apie                       kobalto veikimą organizme buvo daug ko neištirta, ir iki galo neįrodyta. Buvo žinoma, kad kobaltas suteikia eritrocitams (raudoniesiems kraujo kūneliams) raudoną spalvą, o jo trūkumas organizme sukelia įvairius negalavimus ir ligas. Šveicarijoje kobalto trūkumas nejaučiamas, nes žemėje jo yra pakankamai. – aiškino V. Dargužas.

Kiekvienas pastebime, kad kopdami į kalną pradedame netekti jėgų, silpnėjame, nes mažėja deguonies. Apsisaugodamas nuo pavojaus, žmogaus kūnas bando savarankiškai gintis nuo pavojaus, bando padauginti eritrocitų – deguonies nešėjų – kiekį. Tiek žmogus, tiek gyvulys, naudodamas kobaltą net 4000 metrų aukštyje gali jaustis beveik įprastai. Būtent tai ir turėjo savo mokslinėje disertacijoje įrodyti ir pagrįsti jaunasis 1944 metų karo pabėgėlis/išeivis iš Šiaulių 50 okupacijos metų aktyvus lietuvybės Šveicarijoje puoselėtojas, ŠLB-nės (1952m.) įkūrėjas ir ilgametis jos vadovas medicinos mokslų daktaras Vaclovas Dargužas.

Būsimam mokslininkui laboratorinius bandymus reikėjo atlikti pasikėlus aukštai į Alpes, o tam puikiai tiko Jungfraujoch viršukalnės Sfinkso Tarptautinė mokslinė tyrimų laboratorija, apsirūpinusi pasaulyje reikalingiausiais ir naujoviškais įrengimais įvairiems tyrimams.

Aš su profesoriumi dr. Stafu dirbau žiemą, – pasakojo Dargužas, – Tada galima pajusti tikrąją gamtos stichiją: baisias audras. Oro temperatūra čia nukrinta iki –35 laipsnių šalčio, siaučiant stipriems vėjams. Apsirūpinęs tyrinėjimams būtina medžiaga, pasiėmęs 5 gyvus bandomuosius triušius, kurių kraujo reikėdavo tyrimams (kartais imdavau ir savo kraują) pakilau į tokį man, lietuviui, niekada gyvenime nepatirtą aukštį…

Tuo metu Sfinkse dirbo trys žmonės: prof. dr. Stafas, Dargužas ir viena erdvės fizikė anglė, kuri tyrinėjo, kokie nežinomi saulės spinduliai pasiekia Žemę, ir foto ląstelių pagalba nustatydavo, kokius pėdsakus/ženklus jie palieka. Visą savaitę visi dirbo atskirose laboratorijose, o savaitgaliais susirinkdavo poilsio kambaryje ir vieni kitiems papasakodavo, ką pavyko naujo ir svarbaus atrasti.

Tyrimų stotis visada būdavo prižiūrima vieno atsakingo šveicarų prižiūrėtojo (Hausvarto (Hauswart). Paskutiniu metu prižiūrėti Sfinksą buvo pasišovusi viena jauna šveicarų šeima: tėvas, motina, paauglys sūnus ir šeimos mylimas šunelis Reksiukas, tačiau atvykus Dargužo tyrinėtojų grupei buvo likęs tik tėvas su šuneliu, o mamos su sūnumi psichika neišlaikė kalnų klimato, ir jie nusileido gyventi į slėnį.

Ištvermingasis šveicaras prižiūrėtojas mums pasakodavo, kad jis su Reksiuku čia ištisai gyvena jau porą metų, retai kada nusileisdamas į slėnį. Savo gyvenimo buitimi „Sfinkse“ jis buvo lyg ir patenkintas, bet skundėsi, kad labai keičiasi jo mąstymas ir psichika, ir niekada nežino kiek laiko jis dar pajėgs ištverti…

Kiekviena tyrėjų grupė, atvykusi į Sfinksą, turėdavo atlikti dar ir privalomas užduotis: kas rytą ir vakarą matuoti vėjų kryptis ir stiprumą bei oro temperatūrą, ir visus davinius iškart perduoti Ciuricho aerouostui.

Visada prisimindamas savo studijų laikus, privačios modernios veterinarijos klinikos įkūrimo Thuno miestelyje darbus, ir nuoširdų 50-ties metų jo ir ŠLB bendradarbiavimą su šveicarais, Dargužas pasakydavo:

Esu laimingas, įžengęs į trečiąjį prokrikščionišką tūkstantmetį. Dėkoju Dievui už išskirtinę karo pabėgėlio dalią Šveicarijoje. Čia galėjau mokytis, lavintis ir uždirbti kasdieninę duoną…

Kartu su paskutiniaisiais Šveicarijos išeivijos lietuviais, Vakarų Europoje palikusiais gilius pėdsakus įvairiose mokslo srityse, o taip pat ŠLB-nės gretose, vykdant kovas dėl Lietuvos išsivadavimo iš okupacijos, dr. Vaclovas Dargužas su svetinga kalnų žeme atsisveikino ir ją paliko 2009 metais, lapkričio mėnesį.

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. J. Survilaitė. Minime trijų Šveicarijos lietuvių bendruomenės įkūrėjų 100-ąsias gimimo metines
  2. J. Survilaitė. Ką tautai primena 75-ieji Pergalės metai?
  3. J. Survilaitė. Lietuvos atgimimo vaizdai Alpėse
  4. „Erdvėlaivis Žemė“ bus pristatyti Lietuvos ir Šveicarijos bendradarbiavimo vaisiai
  5. Šveicarijos lietuviai pristatys fotografijų paroda „Lietuvių Šveicarija“
  6. J. Survilaitė. Europos širdis Lietuvoje
  7. J. Survilaitė. Tarp Vilniaus ir Berno
  8. J. Survilaitė. Kaip S. Gedos „Strazdas“ iki Berno universiteto nuskrido!?
  9. VU profesorius A. Dubietis: lietuvių tyrimai buvo reikšmingi skiriant Nobelio fizikos premiją
  10. Mokslo populiarinimui regionuose telks nevyriausybines organizacijas
  11. Kviečia teikti nusipelniusius užsienio lietuvių mokslo premijoms
  12. UNESCO minės A. J. Greimo 100-ąsias gimimo metines
  13. „Mokslo sriuba“: kaip šiandien tiesiami geležinkeliai? (video)
  14. Paskelbtas rekordinis mokslo institucijų teikiamų paslaugų sąrašas
  15. Mokslininkas Feliksas Bukauskas garsina Lietuvos vardą visame pasaulyje
  16. Lietuva galės naudotis pasaulinio lygio superkompiuteriais
  17. Vilniuje atidaryti didžiausi mokslo centrai Lietuvoje ir CERN paroda (video)
  18. Mokslinių tyrimų projektams įgyvendinti sulauktas rekordinis paraiškų skaičius
  19. Japonams apie jų didvyrį Č. Sugiharą pasakos lietuvio mokslininko knyga
  20. Jaunų mokslininkų tarptautinės karjeros pradžiai skirta 4,35 mln. eurų

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Kiti Straipsniai

Prof. Benediktas Juodka - prie mikrofono. MKIC kapsulės kasimo iškilmės | VU bibliotekos archyvo nuotr.

Šiandien 80-metį švenčia prof. Benediktas Juodka

2023 01 13
Prezidentas Gitanas Nausėda | lrp.lt nuotr.

Prezidentas pasirašė švietimo įstatymo pakeitimus

2023 01 03
Prejektorius | pixsabay.com, Nitsh Lakra nuotr.

Projektorius – ne tik namų kinui

2022 12 25
Vilniaus senamiestis | KPD Vilniaus teritorinio padalinio nuotr.

Rotušėje vyks paskaita “Vilniaus miesto etnokonfesinė sudėtis (XIV a. pab.–XVIII a.)”

2022 12 13
VDU | VDU nuotr.

VDU – pirmasis universitetas Lietuvoje, tapęs EOSC asociacijos nariu

2022 12 12
VU Gyvybės mokslų centro tyrėjui paskirta 1,2 mln. eurų dotacija | Pexels.com nuotr.

Gyvybės mokslų centro tyrėjui paskirta 1,2 mln. eurų dotacija

2022 11 23
Apie mokslą ir valstybinę kalbą | lrv.lt, V. Valuckienės nuotr.

Apie mokslą ir valstybinę kalbą

2022 11 15
Sveika mityba | pixabay.com nuotr.

Pakeitus mitybos įpročius, galima išvengti lėtinių ligų

2022 10 29
Antanas Kraujelis (1928-1965) | archyvinė nuotr.

J. Survilaitė. Paskutinį Lietuvos partizaną Antaną Kraujelį prisiminus…

2022 10 26
Paskelbti „Times Higher Education“ reitingai | timeshighereducation.com nuotr.

Paskelbti geriausių pasaulio universitetų reitingai

2022 10 26
Rodyti daugiau

Naujienos

Šlovė Ukrainai! | facebook.com/GeneralStaff.ua nuotr.
Ukrainos balsas

Pakartotiniai smūgiai raketomis – teroristinės Rusijos atsakas į diplomatiją

2023 02 03
Dariaus ir Girėno stadionas | kaunas.lt nuotr.
Lietuvoje

Dariaus ir Girėno stadionui – UEFA 4 kategorija

2023 02 03
Trimatis Vilniaus žemėlapis | vilnius.lt nuotr.
Lietuvoje

Atnaujintas trimatis sostinės žemėlapis

2023 02 03
Susitikimas Prezidentūroje | R. Dačkaus nuotr.
Lietuvoje

Aptarti paralimpinio sporto iššūkiai

2023 02 03
„Sodra“ | Alkas.lt, A. Rasakevičiaus nuotr.
Lietuvoje

„Sodra“: ką svarbu žinoti apie pensijų kaupimą?

2023 02 03
e.bilieto kortelė | klaipėda.lt nuotr.
Lietuvoje

Keltis keltu klaipėdiečiai galės su e.bilietu

2023 02 03
Koncertas | S. Žiūros nuotr.
Lietuvoje

Kultūros veiklai Vilnius paskirstė virš 1 mln.

2023 02 03
Prasidėjo Žemės ūkio paroda „Ką pasėsi…2021“
Lietuvoje

„Ką pasėsi… 2023“ lankytojus stebins naujovėmis

2023 02 03
Baltiški papuošalai Baltiški papuošalai Baltiški papuošalai
Prano Raščiaus (1932–1987) poezijos knyga „Paragauki sulos“ Prano Raščiaus (1932–1987) poezijos knyga „Paragauki sulos“ Prano Raščiaus (1932–1987) poezijos knyga „Paragauki sulos“

SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • stuoka apie Seime vyko Romualdo Ozolo skaitymai
  • Rimgaudas apie Rusija įgauna pagreitį mūšio lauke
  • Antanas Gedvilas apie D. Razauskas. Žiūrėti tiesai į akis dar įdėmiau (tęsinys)
  • Rimgaudas apie A. Navys, M. Sėjūnas. Imperinis virusas Rusijoje ir Lietuvoje

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Roidmi EVA universalus robotas siurblys – viena geriausių dovanų
  • Pakartotiniai smūgiai raketomis – teroristinės Rusijos atsakas į diplomatiją
  • Kokiais būdais galima sumažinti krūtinę?
  • Kodėl verta rinktis komplektuojamus virtuvės baldus?
Lininės rankinės Lininės rankinės Lininės rankinės

Kiti Straipsniai

Šiandien 80-metį švenčia prof. Benediktas Juodka

by daiva
2023 01 13
5
Prof. Benediktas Juodka - prie mikrofono. MKIC kapsulės kasimo iškilmės | VU bibliotekos archyvo nuotr.

Vilniaus universiteto mokslo slėnių iškilimas, moderniõs bibliotekos – Mokslinės komunikacijos ir informacijos centro atidarymas Saulėtekyje, Gyvybės mokslų centro projekto parengimas,...

Skaityti toliau

Prezidentas pasirašė švietimo įstatymo pakeitimus

by Ditė Česėkaitė
2023 01 03
0
Prezidentas Gitanas Nausėda | lrp.lt nuotr.

Prezidentas Gitanas Nausėda pasirašė Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos inicijuotus ir Seimo priimtus Švietimo įstatymo bei Profesinio mokymo įstatymo pakeitimus....

Skaityti toliau

Projektorius – ne tik namų kinui

by Ditė Česėkaitė
2022 12 25
0
Prejektorius | pixsabay.com, Nitsh Lakra nuotr.

Šiais laikais daugiausia vartotojų dėmesio susilaukia įrenginiai, kurie skirti ne vienai konkrečiai funkcijai atlikti, tačiau pasitarnauja įvairiai. Projektorius – vienas...

Skaityti toliau

Skaitytojų nuomonės:

  • stuoka apie Seime vyko Romualdo Ozolo skaitymai
  • Rimgaudas apie Rusija įgauna pagreitį mūšio lauke
  • Antanas Gedvilas apie D. Razauskas. Žiūrėti tiesai į akis dar įdėmiau (tęsinys)
  • Rimgaudas apie A. Navys, M. Sėjūnas. Imperinis virusas Rusijoje ir Lietuvoje
  • Žemyna apie Rusija įgauna pagreitį mūšio lauke

Kitas straipsnis
Pixabay.com nuotr.

R. Cibas. Neprisirišk!

srtfondas Init

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

Alkas.lt

   https://lazerineklinika.lt/ | https://sportsman.lt/ | Auskarai su deimantais | https://www.aleina.lt | CBD aliejus Lietuvoje | Mažoji Indija | Pakavimo prekės | Farming Simulator 22 mods | ETS2 Mods | FS22 Mods | FS22 mods download | Bigbank.lt | Žūklės reikmenys internetu | Darbo skelbimai | kemi.lt | Šalikai | TIK BALDAI | ATS Mods | Skyrybos internetu - skyrybos bendru sutarimu | fs22 mods | ATWINS | Srotas24.lt - Dalys | Zuza.lt

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai