Penktadienis, 9 balandžio, 2021
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Nuomonių ratas Lietuvos kelias

J. Survilaitė. Už kiek Lietuva perka emigrantų meilę Tėvynei?

Janina Survilaitė, www.biciulyste.com
2021 02 09 01:01
2
J. Survilaitė. Už kiek Lietuva perka emigrantų meilę Tėvynei?

Janina Survilaitė | asmeninė nuotr.

50 okupacijos ir dešimtmetį atgimusios Lietuvos metų neteko girdėti, kad senoji Šveicarijos išeivija paramos Tėvynei projektams iš Lietuvos Respublikos biudžeto būtų paprašiusi bent vieno lito. Milijonus litų naujų emigrantų kartai Lietuvos vyriausybė ėmė plukdyti tik peržengus 21-jo amžiaus slenkstį. (Pvz. 2007 lapkričio 7-9 dienomis Vilniuje vykusiame Pasaulio lietuvių bendruomenės (PLB) seminare Tautinių mažumų ir išeivijos departamento (TMID) generalinio direktoriaus pavaduotoja p. Vida Bagdonavičienė pranešė, kad 2006 m. iš 19,523 milijono savo biudžeto daugiau negu 14 milijonų paskyrė užsienyje gyvenančių emigrantų veiklos projektams.” (ŠLŽ Nr. 11(18))

Apie dar storesnius milijonų skaičius nuplukdytus iš Lietuvos biudžeto emigrantams skelbė „Atgimimas“, kt. laikraščiai. Šimtai milijonų skrido savo noru Tėvynę palikusiems emigrantams, nors Lietuvoje skurdo pensininkai, mokyklos stovėjo kiaurais stogais, nebuvo lėšų pamaitinti daugiavaikių šeimų vaikams, atlikti būtinas operacijas sunkiai sergantiems ligoniams, padėti ar invalidų namams. 

Naujiems emigrantams su energinga vadove p. Jūrate Kaspersen perėmus ŠLB vairą, prasidėjo betiksliai Tėvynės skiriamų milijonų išlaidavimai. Nauja emigrantų vadovė tobulai sudarinėjo sąmatas staiga sumanytiems projektams – o iš Lietuvos lyg iš dangaus mana, biro šimtai tūkstančių litų. Beverčių projektų apetitas augo, nes pasižymėti, išsiveržti į priekį, pasirodyti aukštumoje sukurptų projektų viršūnėse, buvo vadinama jos didžiosios meilės Tėvynei išraiška. Už meilę, žinoma, Tėvynė turėdavo brangiai susimokėti pati. Tik 2019 m. valstiečių partija atsitokėjo, jog finansinių stebuklų emigrantams kranelius reikia kiek priveržti.

Paimkim vieną pavyzdį iš ŠLB veiklos dosniame dešimties metų gėrybių byrėjimo starte.

1999-2005 su senąja karta rūpinomės, kaip atgaivinti Alpių šalyje 2001m. numirusią Lituanistikos studijų tradiciją, kuri senosios išeivijos ir Ciuricho/Berno universitetų profesorių George Dunkel ir Jan Peter Locher dėka 1970-2001m. buvo įtraukta kaip lygiavertis studijų objektas į baltų ir slavų kalbų, ir literatūrų instituto dėstomų dalykų planus. Berno universitetui 2001m. pakeitus lingvistinių studijų kryptį,(palikus tik Rytų slavų kalbas), Baltistikos studijos buvo nutrauktos, buvusi studijų kryptis panaikinta.

Pasitelkęs mane ir bendruomenės garbės pirmininką dr. V. Dargužą, prof. J.P. Locheris sprendimui priešinosi: sudarė dviejų semestrų studijų planus su realiai apskaičiuotais mokymo kaštais, siekdamas kad dar nors metus baltistika išsilaikytų.

Prof. J. P. Locheris įtikinėjo LR ir Latvijos mokslo ir švietimo ministerijas, dr. V. Dargužas vyko tartis pas VU rektorių R. Pavilionį, o aš rūpinausi įvairiais prašyminiais raštais į Lietuvos ir Latvijos ambasadas Vakarų Europoje, bei Lietuvių fondą JAV dėl lėšų metams prailginti studijas, nes turėjome viltį, kad po metų galbūt savaime viskas pasikeis į gerą.
Iš visur sulaukėme neigiamų atsakymų. Buvo aišku: išgelbėti baltistikos studijas vilties nėra.

Tačiau ŠLB pirmininkė studijų (ne)atgaivinimo procese įžiūrėjo puikų savęs pagarsinimo šansą. Sukūrusi pora šimtų tūkstančių litų kvepiantį projektą, kurį, artėjant Lietuvos vardo paminėjimo tūkstantmečiui, lengvai patvirtino Lietuvos Respublikos  URM, Berne surengė pasaulinę konferenciją: „Lietuvių kalbos reikšmė ir vieta Europos kontekste“. Konferencija vyko 2008 birželio 4-6 dienomis, joje buvo sukviesti 24 mokslininkai iš 10 pasaulio šalių ir atvyko apie 30 asmenų delegacija iš Lietuvos, nors nulinis konferencijos rezultatas buvo seniai aiškus.
Lietuvos šimtatūkstantiniai finansai ištirpo delegatų kelionių apmokėjimams, viešbučiams, maitinimui, lektorių apmokėjimui, bendrai konferencijos paviešinimų reklamai ir t.t. 

Senoji išeivija konferencijoje nedalyvavo, traukė pečiais ir aimanavo: kodėl konferencijos Lietuvos Respublikos URM neorganizavo pati Vilniuje, kur penkis kartus mažesnės išlaidos, kur iš viso pasaulio atskridę mokslininkai baltistai Vilniuje aplinkui girdėtų skambant gražią lietuvių kalbą, o, svarbiausia, prie konferencijos prisijungtų Lietuvos vyriausybės politikai, kurių vienintelių pareiga ir teisė pagal vyriausybines Europos valstybių politinės kultūros sutartis kelti ir spręsti lituanistinių studijų klausimus Europos aukštosiose mokyklose. Juk vyriausybinių klausimų spręsti jokios teisės neturi viena, negausi emigrantų bendruomenė, ypač Šveicarijoje, šalyje, kuri nepriklauso Europos Sąjungai?

Sklandžiai praėjusi konferencija Šveicarijoje ŠLB pirmininkę plačiai pagarsino, buvo į šalį nuspirta išeivijos nuomonė ir aimanavimas dėl bereikalingų Lietuvos biudžeto išlaidų, o PLB valdyboje sumaniai pirmininkei atsivėrė švietimo komisijos pirmininkės postas, iš kurio galėjo vadovauti emigrantų vaikų lietuvių kalbos mokymui, nesvarbu, kad pati komisijos pirmininkė savo sūnų lietuvių kalbos mokyti net nebandė, su jais kalbasi angliškai. Negaliu užmiršti, kaip senoji išeivija smerkė tokią motiną, kuri neperduoda savo vaikams motinystės meilės jausmais įkūnytų pirmųjų gimtų žodžių, kuriuose slypi pagrindiniai augančiam kūdikiui reikalingi syvai, kad išaugtų doru Tėvynės ir pasaulio piliečiu.

Pritinginčioms ar niekada neturinčioms laiko savo vaikus pamokyti lietuviškai emigrantėms tokia švietimo šefė tapo atradimu, galinčiu nuraminti sąžines dar ir todėl, kad į mokyklėles vis gausiau lijo iš Lietuvos išmelžiamų finansų lietus, o mokymo reikalavimų kartelė leidosi žemyn, aiškinant, kad užsienyje gimusiam lietuviukui, lietuvių kalba niekada nebus reikalinga: užtenka, kad jis pasaulio žemėlapyje parodytų savo tėvų/senelių tėvynę Lietuvą, iš kelių šimtų pasaulio vėliavų atskirtų lietuvišką trispalvę ir išmoktų sušokti “Jurgeli, meistrelį”…

Patriotiškai nusiteikę pasaulio lietuviai norėjo verkti, bet išskirtinis šefės paprotinimas daugeliui emigrančių mamų patiko. Ją iš visų pusių ėmė supti neužtarnautos šlovės spinduliai, kol persėdusi į PLB valdybos kultūros komisijos pirmininkės postą, ėmė vykdyti išeivijos istorijoje gėdingiausią veiklą – po išeivijos mirties ištaisyti 60 metų išsaugotus ŠLB archyvus ir viešai paskelbti melą, kad karo pabėgėliai Alpių šalyje (1950 m.) savo bendruomenę įkūrė NELEGALIAI, nesilaikydami jokių tarptautinėje konvencijoje išdėstytų įstatymų – neturėdami patvirtintų Įstatų… 

Spaudoje  skelbiami mano straipsniai, pateikiant archyvinius faktus, įrodančius, jog ŠLB buvo įkurta teisėtai: 1952-02-17d. – ponia, pasaulio kultūros komisijos pirmininkė, laikė jos asmenybės šmeižimu ir įžeidinėjimu, o lietuviškos spaudos redakcijoms uždraudė mano straipsnius publikuoti. Iš „Atgimimo“ redaktorės I. Makaraitytės gavau perspėjimą, kad mano straipsnius galės publikioti tik tada, kai juos patikrins ir duos leidimą ŠLB pirmininkė. „Bernardinų“ redakcija pranešė, kad mano archyvų faktais paremti straipsniai nebus publikuojami arba pavadinti: „J. Survilaitės versijomis“, kai tuo tarpu ponios pirmininkės straipsniams, paremtiems melu ir propaganda visi keliai į spaudą buvo atviri.

Nejaugi ir po 30 atgimusios Lietuvos metų lemta matyti primestą, netikrą, suterštą režimo propaganda LAIKĄ, kai: “… to laiko akys buvo pasruvusios krauju, o iš jų liejosi neapykanta, pyktis, kerštas”??? (J. Marcinkevičius) Tik tokia mintis pradėjo suktis mano galvoje, 50 metų sovietiniame režime pergyvenusiai begales sovietinio propagandinio purvo…

Kovojančiam už teisybę ne taip baisu, kai už tavo nugaros į tave mėtomi akmenys, o skaudžiausia, kai atsisukęs pamatai, kad mėtančių būryje gerai tau pažįstami veidai, o jų bandymai tave už teisybę pasmerkti – rodo tik apgailėtiną jų silpnumą.

Kodėl jie padeda Tautos istorijoje įteisinti melą, leidžiasi vyniojami apie sovietinės propagandistės pirštą?

Ar jie nežino, kad ignoruoti istorinį blogį reiškia tapti jo dalimi?

Senas patriotiškas tradicijas 60 metų gerbianti ŠLB nuritinta blogio keliu į pirmininkės inspiruotą išeivijos veiklos akivarą… Blogis naikino ir mano sveikatą, mano, kaip teisėtos Lietuvos rašytojų sąjungos (LRS) narės reputaciją, nes kultūros komiteto pirmininkė mano kūrybą visur ėmė pristatinėti: niekam neverta „rašliava“, sąžiningai pateisintą LRS rašytojos statusą imti į kabutes (pvz. jos piktas straipsnis „Bernardinuose“ 2014-11-23).

Kam Tėvynei reikalinga kova už tiesą, kai patikimiausias ginklas veidmainystė ir išskirtinės ambicijos būtinai iškelti save, o išeiviją sulyginti su žeme?
Lietuviškąjį pasaulį žeidė ir piktino mirusios išeivijos apšmeižimui naudojama PLB valdybos tribūna, intertnetiniai puslapiai, Wikipedija, įvairiūs interviu, ir 2015m. J. Caspersen organizuotas 65-čio pseudojubiliejus, į kurį nesigėdindamas iš Berno atvyko LR Šveicarijos konfederacijai ambasadorius, garbingas Bendruomenės Profesorius, iš Vilniaus atskrido Mažvydo bibliotekos Lituanistinio skyriaus vedėja, (nors bibliotekoje jau gulėjo mano pareiškimas dėl tyčia sumanipuliuotų ŠLB įkūrimo archyvinių faktų). Melo įtvirtinimui istorijoje pseudojubiliejuje vyko ŠLB-nės istorinės ATMINTIES ardymo pamatai ir jų aktyvios veiklos Lietuvos okupacijos metais laidotuvės, veidmainiška fiesta ant mirusių protėvių kaulų nė kiek nesusimąstant, kad tokie neagalvoti veiksmai – didelis praradimas visai mūsų istorinės TIESOS besiilginčiai visuomenei.

Į internetinėje spaudoje ŠLB pirmininkės man reiškiamus priekaištus, kad nedalyvauju emigrantų veikloje, kad praradau bendruomeniškumo jausmą ir sąžinę, galiu atsakyti, kad nuo tikrosios pokario pabėgėlių elito teisiškai 1952-02-17d. sukurtos Šveicarijos lietuvių bendruomenės ne tik nenutolau, priešingai, per 30 metų pati tapau jų patriotiškos veiklos istorijos dalimi, kurią aprašau savo knygose (paskutinė knyga 2020 m. – „Paralelės“). Lietuviškoje spaudoje skelbiu unikalius išeivių atsiminimus, nes svarbiausia išmokti teisingai žiūrėti į savo Tautos istoriją, ją jausti savo širdyje ir sieloje.

30 metų kūrybinis laikotarpis Šveicarijoje dar labiau sustiprino mano supratimą niekada nenutolti nuo Tautos klasikų požiūrio, į kurį skatino mane gilintis žymūs VU profesoriai. 

Štai B. Sruoga rašė: „Dailiosios literatūros istorinio turinio veikalo uždavinys – gyvybės gijomis susieti dabartį su praeitim, – dabarties buitį sustiprinti praeities prasme. Šios literatūros uždavinys mūsų dienų gyvenimą parodyti, kaip permanentinį, šaknimis sodriai įsikerojusį žilosios senovės gilmenose”.

Tokio supratimo noriu palinkėti užsienyje pasilikusių gyventi emigrantų bendruomenių vadovams, kad jie niekada nesiektų sau nepelnytos garbės, o meilė doram, teisingam, sąžiningam, drąsiam ir talentingam tautiečiui, mylėjusiam savo valstybę, kada jai buvo sunku, – niekada netaptų nereikalinga, nemadinga ar užmiršta tema. JIE mums išsaugojo Tautos istorinius, dvasinius, patriotinius ir moralinius turtus, jų dėka sukurti tvirti mūsų Tautos ir valstybės pamatai ir toliau mus augins tvirtais ir sąžiningais.

Autorė yra Lietuvos rašytojų sąjungos narė, buvusi ŠLB pirmininkė

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. J. Survilaitė. Europos širdis Lietuvoje
  2. J. Survilaitė. Vėlinės vienuolyno kapinėse
  3. J. Survilaitė. Žymiausi lietuviai Šveicarijoje: prof. Algimantas Narakas
  4. J. Survilaitė. Atstumtoji išeivijos karta
  5. J. Survilaitė. Kam priklauso Lietuvos Respublikos užsienio ambasadų ir konsulatų archyvai?
  6. J. Survilaitė. Klampūs Lietuvos užsienio ministro L. Linkevičiaus teisingumo paieškų keliai
  7. J. Survilaitė. Rinkimų išvakarėse
  8. J. Survilaitė. Gyvenimas laikinume
  9. J. Survilaitė. Lietuvos atgimimo vaizdai Alpėse
  10. J. Survilaitė. Kada bus išgirstas mirusios išeivijos balsas?
  11. J. Survilaitė. Šalis, kurioje ne vien kalnai užburia…
  12. J. Survilaitė. Išeivijos dienoraščiai
  13. J. Survilaitė. Ką tautai primena 75-ieji Pergalės metai?
  14. Emigrantų širdyse −Tėvynės jausmas ir noras grįžti
  15. J. Survilaitė. Šveicarijos Jungfraujoch viršukalnė (iš išeivijos atsiminimų)
  16. J. Survilaitė. Minime trijų Šveicarijos lietuvių bendruomenės įkūrėjų 100-ąsias gimimo metines
  17. J. Survilaitė. Lietuviško avangardo pavasaris
  18. J. Survilaitė. Tarp Vilniaus ir Berno
  19. Prezidentūroje kaimyninių šalių vaikai išreiškė meilę Lietuvai (nuotraukos)
  20. K. Masiulis. Lietuva pradėjo galvoti apie savo emigrantus
  21. J. Survilaitė. Kaip S. Gedos „Strazdas“ iki Berno universiteto nuskrido!?
  22. Skelbiami užsienio Lietuvių vaikų piešinių konkurso „Maironio Lietuva“ nugalėtojai
  23. Užsienio lietuviai sutaria, kad dalyvauti jų gyvenamosios šalies gyvenime ir bendradarbiauti su Lietuva kliūčių nėra
  24. P. Maksimavičius. Pasaulio Lietuvių Bendruomenės dabartis ir ateitis
  25. Migracijos komisija siūlo stiprinti teigiamą šalies įvaizdį ir sukurti visaapimantį informacinį tinklą
  26. „Mes ir jie“: Pasaulio lietuviai ruošiasi šimtmečio minėjimui (video)
  27. PLB ir toliau vadovaus Dalia Henke (nuotraukos, video)
  28. J. Brazauskas. Lietuvos istorija: nuo knygnešio iki emigrantės likimo
  29. Prancūzijos lietuviai gyvena tarsi viena didelė šeima
  30. Projektas „Šimtmečio dovana pasauliui“ stiprins ryšį su išeivija

ALKO TURINYS

Pastabos 2

  1. Taip says:
    2 mėn. ago

    Šiuometinės PLB svarbiausius postus užėmė ,deja,naujosios emigracijos atstovai,kurių dauguma tai neoliberalai ,- ir taip šios garbios lietuvių organizacijos veikla tapo globalistinių ir iš dalies kosmoplitinių idėjų pagrindu.Tad, Pasaulio lietuvių bendruomenės veikla- įskaitant ir daugelį Krašto Llietuvių bendruomenes -daugeliu atveju pasikeitė pasaulėžiūros atžvilgiu į kenksmingą ir nepageidaujama pusę,o tai lemia nepaparastai greitą nutautėjimą ir lietuviškos tapatybės praradimą. Palaikau Gerb.J.Survilaitės pateiktas įžvalgas ir mintis.

    Atsakyti
  2. Rimgaudas says:
    2 mėn. ago

    Derėtų, gal, užuot išlaidavus, už mažus pinigus išleisti knygą – trilogiją “Istorija pareinant į Lietuvą”, kur II dalis, užimanti 44 mašinraščio puslapius, su gausiomis iliustracijomis yra lyg apibendrinanti I-os dalies vaizdajuostę (kompaktas) ir III-ios dalies tekstą tame pačiame kompakte. Viršelis kietas, atrodantis ‘a lia’ “Pasaulio atlasas” su jame įpresuotu kietu disku. Padarius ekstra klasės kokybę ir montažą, galima būtų turėti knygą, kuri, išvertus į kitas kalbas (rusų, vokiečių, anglų, italų ir t. t.), kaip parankinė puikiai reprezentuotų baltų (aisčių) istoriją, pradedant ją nuo Homo sapiens atsiradimo Žemėje laikų pietinėje Afrikoje. Tuomet, perskaitę ir parodę kitiems, lietuviai užsienyje jaustųsi iškilūs baltosios žmonių rasės atstovais. Darbinį paruoštą knygos II-osios dalies tekstą turi gerb. Jonas Vaiškūnas. Duokite, gerb. J. Survilaite, čia savo el. p. adresą, tai ir jums minėtą dalį atsiųsiu susipažinimui. Iki.

    Atsakyti

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Kiti Straipsniai

Lituanistika atvėrė vartus į pasaulį

Lituanistika atvėrė vartus į pasaulį

2021 04 08
J. Survilaitė. Lietuvės išeivės Šveicarijoje: Elena Garbačiauskienė

J. Survilaitė. Lietuvės išeivės Šveicarijoje: Elena Garbačiauskienė

2021 03 07
J. Survilaitė. Lietuvės išeivės Šveicarijoje: Elena Gerutienė

J. Survilaitė. Lietuvės išeivės Šveicarijoje: Elena Gerutienė

2021 03 05
 J. Survilaitė. Liūdnos žinios iš baltistikos pasaulio

 J. Survilaitė. Liūdnos žinios iš baltistikos pasaulio

2021 02 28
A. Riaubienė. Draugijos užsienio lietuviams remti akademinio skyriaus veikla (I)

A. Riaubienė. Draugijos užsienio lietuviams remti akademinio skyriaus veikla (I)

2021 02 18
Lituanistinio švietimo stiprinimas – raktas sprendžiant išeivijos vaikų ir jaunimo lietuviškąją tapatybę

Lituanistinio švietimo stiprinimas – raktas sprendžiant išeivijos vaikų ir jaunimo lietuviškąją tapatybę

2021 02 18
J. Survilaitė. Žymiausi lietuviai Šveicarijoje: prof. Algimantas Narakas

J. Survilaitė. Žymiausi lietuviai Šveicarijoje: prof. Algimantas Narakas

2021 02 08
Lietuviai iš santaupų išgyventų ilgiau nei latviai ar estai

Vokietijoje ir Nyderlanduose dirbę lietuviai gali kreiptis dėl mokesčių permokų

2021 02 05
Gitanas Nausėda | Alkas.lt, A. Sartanavičiaus nuotr.

Prezidentas paskelbė apdovanojimų „Už bendrystę su Lietuvos regionais“ laimėtoją

2021 01 29
Apie asmens dokumento galiojimo pabaigą – priminimas ir trumpąja SMS

Lietuvos pilietybę atkurti siekiantys asmenys tai galės atlikti ir diplomatinėse atstovybėse

2021 01 26
Rodyti daugiau

Naujienos

technologijos.lt nuotr.
Lietuvoje

Seime pristatyti alkoholio vartojimo tyrimai

2021 04 09
Vilnius kviečia kurti žaliąsias erdves
Gamta ir žmogus

Vilnius kviečia kurti žaliąsias erdves

2021 04 09
Darbo partijos frakcija ragina sušaukti neeilinę Seimo sesiją dėl apribojimų smulkiajam verslui
Lietuvoje

Privalomą darbuotojų tyrimą siūloma aiškintis KT

2021 04 09
Jūros taršą stebės dar nematyti orlaiviai
Gamta ir ekologija

Jūros taršą stebės dar nematyti orlaiviai

2021 04 09
Mokykla | LEU nuotr.
Lietuvoje

Daugiau mokyklų galės gauti kokybės krepšelį

2021 04 09
Olga Vėbrienė | aad.lt nuotr.
Lietuvoje

Iš pareigų atleista AAD direktorė

2021 04 09
Nuo kitos savaitės duris atvers dalis bibliotekų
Lietuvoje

Bibliotekų ir valstybės archyvų skaityklos galės veikti visoje Lietuvoje

2021 04 09
Galima bus siūlyti savo Europos ateities matymus
Lietuvoje

Galima bus siūlyti savo Europos ateities matymus

2021 04 09


SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • Pajūrietis apie Č. Iškauskas. Dar viena lietuvių kalbos naikinimo banga
  • Kažin apie Č. Iškauskas. Dar viena lietuvių kalbos naikinimo banga
  • Dvi seselės per kalnelį apie Č. Iškauskas. Dar viena lietuvių kalbos naikinimo banga
  • Pajūrietis apie V. Sinica. Leftizmas

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Seime pristatyti alkoholio vartojimo tyrimai
  • Vilnius kviečia kurti žaliąsias erdves
  • Privalomą darbuotojų tyrimą siūloma aiškintis KT
  • Jūros taršą stebės dar nematyti orlaiviai

Skaitomiausi straipsniai

  • A. Jakubauskas: Metas telkti Lietuvos atsinaujinimo sąjūdį (video) peržiūrėta: 868; komentarų: 13
  • Ar bus apgintas gyvasis Juškų etninės kultūros muziejus? (nuotraukos, video) peržiūrėta: 490; komentarų: 3
  • „Aktualioji istorija“: „Lietuvos piliakalnių tyrimų medžiaga“ – nauja informacija apie Lietuvos piliakalnius peržiūrėta: 484; komentarų: 7
  • Seimui bandant atleisti LGGRTC direktorių Lietuvoje kils piketų banga (tiesioginė transliacija) peržiūrėta: 381; komentarų: 2
  • Seimas nužudė paskutinę piliečių iniciatyvą peržiūrėta: 340; komentarų: 4
  • Ruošiamasi naujam kelio Vilnius–Utena tvarkymo etapui peržiūrėta: 328; komentarų: 1

Artimiausi renginiai

  1. Rasos

    2021-06-23 08:00 - 2021-06-24 17:00

Žiūrėti visus Renginiai

Kiti Straipsniai

Lituanistika atvėrė vartus į pasaulį

by Kristina Aleknaitė
2021 04 08
3
Lituanistika atvėrė vartus į pasaulį

Žvilgtelėję į pasaulio žemėlapį, turbūt nerastume nė vienos šalies, kur negyventų lietuvių. Pasaulyje veikia daugiau nei 210 užsienio lituanistinių mokyklų,...

Skaityti toliau

J. Survilaitė. Lietuvės išeivės Šveicarijoje: Elena Garbačiauskienė

by Kristina Aleknaitė
2021 03 07
0
J. Survilaitė. Lietuvės išeivės Šveicarijoje: Elena Garbačiauskienė

Į Šveicariją, su savo vyru Steponu Garbačiausku, Lietuvos URM-os paskirtu darbuotis Ciuricho konsulate ir dviem mažamečiais vaikais Rita ir Sigitu,...

Skaityti toliau

J. Survilaitė. Lietuvės išeivės Šveicarijoje: Elena Gerutienė

by Kristina Aleknaitė
2021 03 05
2
J. Survilaitė. Lietuvės išeivės Šveicarijoje: Elena Gerutienė

Mėtoma tarp kontinentų. Pabėgus ir deportuota. Ramstaisi likimo ramentais. Vis dar gyva, dar neparduota. (J. S. eil. „Lietuvė“) Kai pasilikau...

Skaityti toliau

Naujausios pastabos

  • Pajūrietis apie Č. Iškauskas. Dar viena lietuvių kalbos naikinimo banga
  • Kažin apie Č. Iškauskas. Dar viena lietuvių kalbos naikinimo banga
  • Dvi seselės per kalnelį apie Č. Iškauskas. Dar viena lietuvių kalbos naikinimo banga
  • Pajūrietis apie V. Sinica. Leftizmas
  • Paprasta apie V. Valiušaitis. Kas buvo Petras Cvirka
Kitas straipsnis
Gydytojai įspėja apie apsinuodijimų smalkėmis pavojų šaltuoju metų laiku

Gydytojai įspėja apie apsinuodijimų smalkėmis pavojų šaltuoju metų laiku

srtfondas Init

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | Visi rašiniai
Pradžia

 

Darbo skelbimai

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai