Antradienis, 6 birželio, 2023
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Kultūra Istorija

J. Survilaitė. Vėlinės vienuolyno kapinėse

Janina Survilaitė, www.alkas.lt
2020-11-01 11:33:00
1
Iš kairės į dešinę: Stefanie, lietuvė Gualberta Užaitė ir kroatė Marija 2000 m. | Archyvinė nuotrauka

Iš kairės į dešinę: Stefanie, lietuvė Gualberta Užaitė ir kroatė Marija 2000 m. | Archyvinė nuotrauka

E2BF345AD7D84B13B7ED1C97E43BEC2E
Iš kairės į dešinę: Stefanie, lietuvė Gualberta Užaitė ir kroatė Marija 2000 m. | Archyvinė nuotrauka

Nuo 20 a. pabaigos kiekvienais metais Vėlinės man primena jau ne vien artimuosius, palaidotus Lietuvos kapinėse. Širdį veriantis kapinių liepsnelių spindesys mintis ir jausmus Šveicarijos kalnų takais nuveda prie pasakiško Keturių kantonų ežero, kur ant jo kranto, istorinių Alpių kalnų: Rigi Kulm ir dvynių Myten papėdėje, stovi senas XIX a. viduryje įkurtas Ingenbhol katalikių moterų vienuolynas. Kunigo prof. Jono Juraičio teigimu, XX a. bėgyje, vienuolyno archyvuose galima pamatyti apie 500 lietuviškų pavardžių. Tiek iš Lietuvos atvykusių lietuvių ilgiau ar trumpiau visą šimtmetį varstė šios Dievo palaimintos šventovės duris.

Kai 1998-2005 metais su senąja išeivijos karta ruošiant spaudai dokumentinę knygą „Alpių lietuviai. Alpenlitauer“,2005, pagal Profesoriaus rekomendaciją, galėjau artimiau susipažinti ir su Ingenbholio vienuolyno istorija. Vyresniosios vienuolyno Theresianum sesers Stefani (Stephanie) rūpesčiu gavau lietuvių vienuolių sąrašą (1900–2000 m.), kuriame įrašytos 64-ios lietuviškos pavardės: 62 seserys įvairiais laikotarpiais davusios amžinuosius įžadus Ingenbhol vienuolyne; dvi: Ieva Vitkutė, gim. 1903-02-10, ir Magdalena Kontrimaitė, gim. 1899-03-05 – likusios kandidačių sąrašuose. (Sąrašas pateiktas J.S. knygoje „Alpių lietuviai. Alpenlitauer“ p. 165-166)

Pirmoji lietuvaitė vienuolė Kazimiera Malewsky iš Kretingos amžinuosus įžadus davė 1907 metais rugsėjo 3d., paskutinė – Aurica Bačiulytė iš Utenos – 1943 balandžio 6 d. Daugiausia lietuvių amžinuosius įžadus davė Lietuvos nepriklausomybės laikotarpiu: 1931 ir 1933 metais – po septynias, 1934 – šešios, 1935,1936 ir 1938 metais po keturias.

… Štai 2004-jų ankstų Vėlinių rytą, pasiėmę prof. kunigo J. Juraičio rekomendaciją  (pašaliniai į vienuolyną neįleidžiami) sėdome į mano ištikimo draugo, šveicaro pianisto ir orientalistikos meno eksperto, Žano (kurio pavardė irgi įrašyta rekomendacijoje) automobilį ir visu greičiu riedėjome Schyz kantono keliais. Lijo. Pažliugęs asfaltas iš po automobilio ratų purškė nesvetingai tirštą šaltą lietaus vandens vandens srovę. Buvo pavojinga slystelėti besilenkiant su autostrada nutrūktgalviškai  skubančiais automobiliais, tačiau mano draugas automobilį valdė meistriškai, neblogiau už jo pianinu atliekamas sudėtingas  Bacho, Bramso ar Mocarto melodijas…

Tradicinis mirusiųjų pagerbimas  Vėlinių dieną mano Tautai ypatingai svarbus, todėl susitikimas  su nepažįstamomis svetimoje šalyje suradusiomis tikrąją Dievo prieglaudą, palaidotomis seserimis vienuolėmis buvo labai jaudinantis. Iš prigimties esu lyrikė, todėl kartu su liūdnais Vėlinių apmąstymais, garsiai akompanuojant automobilio padangoms, mintyse nesąmoningai rimavau girdėtus, ar pačios seniai kurtus posmus:

Gal gįžtu per anksti? O gal vėlinuos? –
Šiandien ton paskutinėn stotin…
Nusilenkt joms visoms. Juk jau Vėlinės…
Atminčių pelenais tyliai beldžias širdin…

Iš pasąmonės atkapstinėjau išeivijos dienoraščiuose perskaitytus epizodus apie seseris vienuoles.

…Stanislovo Vaitkevičiaus dienoraštyje 1986-07-10 yra aprašytas pasakojimas apie 1986m. birželio 29-tos dienos šventę vienuolyne. Šventėje dalyvavo dvi dešimtys lietuvių vienuolių. Vienuolyno koplyčioje  vyskupas A. Baltakis aukojo šventas Mišias, ir  savo pamoksle išsakė padėką archivyskupui Matulaičiui, kuris visada  teikė didžiulę pagalbą jų kilnių pašaukimų įgyvendinimui.

Tada prie Liucernos Keturių kantonų ežero pirmą kartą suskambėjo lietuviškos giesmės. Stebėjau, kokius gilius jausmus išgyveno mūsų Seserys vėl išgirdusios giesmes ir maldas ta kalba, kurią jau buvo primiršusios. Vyskupas A. Baltakis po mišių aplankė negaluojančias ligones lietuvaites ir suteikė joms palaiminimą.Tai buvo nepaprastai dvasiškai saulėta birželio pabaigos diena, giliai daugeliui vienuolių gal jau ir paskutinį kartą įspaudusi į širdis bebaigiančius išblukti  Tėvynės Lietuvos prisiminimus, meilę ir paguodą visų bendrai, bet kol kas nepasiekiamai,  geležine uždanga apsitvėrusiai, raudonųjų ateistų niekinamai Tėvynei… –  rašė savo dienoraštyje St. Vaitkevičius.

Prof. J. Juraitis (jis nuo 1952m. iki mirties rūpinosi vienuolių sielovados reikalais) pasakodavo jautrius prisiminimus, kaip vienuolės savo širdyse saugojo sentimentus okupanto  pavergtai, ateistų kankinamai Tėvynei. Karštai meldėsi už savo tėvus, brolius ir seseris, už išvytus iš Tėvynės pabėgėlius, nukankintus Sibire ir okupanto kalėjimuose tautiečius. Jeigu pavykdavo sutaupyti keliolika frankų – tuojau siųsdavo į Lietuvą…

…Šalta Vėlinių rasa permirkęs asfaltas, iš abiejų pusių jį lydinčios nesvetingos pajuodavusios uolos, pusiau pliki medžiai, parudavusi, bet dar sodri pakelių žolė, godžiai rupšnojama skambalais pasipuošusių karvių – viskas man primenė  Vėlinių gedulą ir seną skolą:  malda pagerbti savo Tėvynės Seseris.

Atvykę, pasukame prie gražių klasikinių rūmų. Vartai mums iš anksto atkelti, ir, tik išlipę iš automobilio, Theresianum rūmų tarpduryje pamatėme mūsų laukiančią, draugiškai besišypsančią vienuolę.

– Vyresnioji sesuo Stefani, – draugiškai ištiesė ji mums abiem ranką, – Prašome į svečių kambarį.

Sesuo Stefani iš karto tampo lyg sena pažįstama, nes ji  turi  ne tik ilgamečio bendravimo su mūsų Bendruomenės kapelionu prof. J. Juraičiu patirtį, bet ir pati prieš metus   du kartus lankėsi Lietuvoje, parsivežė gražius gintaro krašto atsiminimus, ir lyg įrodymą iš kišenės ištraukė gintarinį rožinį. „Tai lietuviškas“, – sakė su pasididžiavimu.

Pareikšti savo įspūdžius iš Lietuvos, kurioje irgi ne vieną kartą yra buvęs, pasišauna ir mano draugas Žanas. Jis kelis metus yra mūsų Bendruomenės svečias, man rašant išeivijos atsiminimus ir kuriant CD filmukus yra mane apvežęs ir aplankęs visus Šveicarijoje gyvenančius senuosius tautiečius, klausęsis jų pasakojimų ir  baisėjęsis sovietinės okupacijos  režimo  padariniais. Todėl apie lietuvius susidarė išskirtinę filosofiją,  kuri idealiai sutampa ir su sesers Stefani atsiliepimais apie Lietuvą ir Šveicarijos išeivius lietuvius.

 – Lietuvos likimo žmonės man primena išskirtinę pasaulio bendruomenę. Tai reto nuoširdumo, dvasios taurumo, žmogiškos užuojautos ir krikščioniško gailestingumo tauta šimtmečiais priešų smaugta, 50 metų kankinta ir ateizmo slibino niekinta, mirčiai parklupdyta ant Sibiro ledo. Tokių tautų civilizacija – ypatinga. Jie neturėjo laimės, važinėti moderniais elektriniais traukiniais  stebuklingais Alpių tuneliais, greitaeigiais liftais iš vieno dangoraižio į kitą,  skraidyti po pasaulį reaktyviniais boingais, tačiau niekada nesinaudodami technine pažanga, savo sielos tvirtumu liko aukščiau civilizuoti negu tie, kurie visu tuo naudojosi. Vienas mano pažįstamas Šveicarų filosofas sako, kad jam daug brangesnis doras mažaraštis, negu pasipūtęs Sorbonos absolventas…- įsijautęs pasakojo Žanas.

Tokie šveicarų atsiliepimai apie mano Tėvynę visada  sugraudina. Nustebina svetimos šalies piliečių sugebėjimas nupiešti humanišką mano gimtojo krašto atmosferą, mokėjimą mylėti savo Tėvynę. Žinoma, galėčiau tuojau pasipriešinti, kad mano bendrapiliečių, ypač naujų emigrantų, tarpe yra tokių, kurie tebesivadovauja sovietinio režimo nuostatomis. Tai naujieji kolaborantai ir jų skelbiama nesveika propaganda, kuri atgimusiai Lietuvai vystytis nepadeda. Palyginus su Šveicarijoje gyvenančia lietuvių patriotų išeivių karta sovietijoje užaugusi karta yra sugadinta. Buvusių okupantų tarnų palikonių sielos  sužalotos  iki tiek, kad naujos kartos Šveicarijos emigrantė su pasididžiavimu neseniai (2004) man pateikė apie save tekstą, prašydama įrašyti apie jos pavyzdingą šeimą rengiamoje knygoje “Alpių lietuviai”. Straipsnis nuvylė, nes ji rašo, kad jos tėvas ir senelis  – buvo pasiaukoję idėjiniai komunistai, aktyvūs pokario Lietuvoje kolchzų kūrėjai,  o didžiausias jų priešas buvo katalikų bažnyčia… Ji rašo, kad mamos tėvai buvo turtingi žemvaldžiai, naudojo samdomą jėgą, todėl  tarybų valdžia teisingai jiems parodė kelią į Sibirą... Savo ilgametę (komjaunimo sekretorės!!!) veiklą sovietų režime mini  prasmingiausiais ir reikšmingiausiais darbais paženklinusiais jos visą gyvenimą  (plačiau žr.p. 145-147).

Jei apie tai dabar pasakyčiau savo draugams šveicarams, – žinau, abu pakrauptų,  tačiau geriau patylėti. Patylėti vardan Lietuvos.

…Šiandien, (2020-10-25), rašydama šį tekstą vėl susimąstau, kas iš tikrųjų (nuo 1990m.) pasikeitė Tėvynės politikoje? Štai naujos emigracijos ŠLB vadovė 30-ojo Lietuvos atgimimo dešimtmečio pradžioje po patriotiškos mūsų tautos  išeivijos mirties, viešai išeivius apipila sovietine propaganda, paskebdama Šveicarijoje LB įkūrusius ir veikusius NELEGALIAI. Jei dar būtų gyvi išeiviai: Lietuvos diplomatijos paminklas dr. A. Gerutis,  prof. kunigas J. Juraitis ir kiti laisvąjame pasaulyje pasižymėję mūsų tautiečiai įvairių mokslų daktarai/ akademikai – tuojau pat numirtų…iš pasibaisėjimo…

… Į svečių kambarį dvi vienuoliškais apdarais pasipuošusios vienuolės atnešė mums tris puodelius juodos kvapnios kavos, ir tuojau pat pasišalino. Išgėrus kavą, ir pro dvynius Myten kalnus pasirodžius Vėlinių ryto saulei sesuo Stefani pakvietė mus aplankyti vienuolyno kapines.

– Vienos lietuvės vienuolės kapas dar tebėra nesunaikintas ir jūs turite laimę jį dar pamatyti,- pasakė mums džiugią naujieną Stefani.

Šveicarijoje kas 20-25 metai (atsižvelgiant kaip nusprendžia kiekvieno Kantono savivalda) visi kapai naikinami, ir jų vietoje laidojami naujai mirę. Tarp kalnų ir ežerų suspaustai, plotu mažesnei už Lietuvą Šveicarijai, turinčiai virš 8 milijonų gyventojų visada striuka su laisvais žemės plotais mirusiems.Paskutiniu metu ypač madingas tapo mirusių kremavimas – pelenai, kaip paskutinė mirusiojo palaikų suirimo stadija.

Sustojame prie mirusios sesers M. Agnietės Steponaitytės kapelio, kuris čia visų palaidotų vienuolių kapelių – dvynys… Taigi pagal Šv. Raštą į dangaus karalystę visiems kelias pažymėtas vienodais žemiškais ženklais… Sukalbu Sesutei Agnietei „Amžiną atilsį“ ir uždegu iš Tėvynės atsivežtą tikro lietuviškų bičių vaško žvakę.

77EE2469D45C44B198D025002E0F795F
Iš kairės į dešinę: S. Galinaitė ir Jolytė Bagdonaitė, kuriai už pasiaukojantį ligonių slaugymą(be atlyginimo) CH Badeno miestas suteikė Garbės pilietės vardą. 1985m. | Archyvinė nuotr.

Apie seserį vienuolę Agnietę ir kitas lietuves vienuoles Stefani pasako padovanosianti  pliuoštelį   iš anksto mums paruoštos archyvinės medžiagos, nes pašaliniams lankytis vienuolyno archyvuose draudžiama.

– Ar jums nesudarys sunkumų, kad dalis vienuolyno archyvų užrašyta prancūzų kalba ? – paklausė ji, o mano draugas Žanas prisipažino, kad prancūzų kalba yra jo gimtoji kalba. Jis visus prancūzų kalba rašytus archyvus, jau 5 metai man išverčia į vokiečių, o aš paskui išsiverčiu į lietuvių – tai įprastas mudviejų kūrybinio darbo konvejeris. Tai mudviejų auka pagerbti seną mano Tautos istoriją…

Sugrįžusi į Ciurichą, Iš vienuolyno archyvų apie vienuolę M. A. Steponaitytę perskaičiau daug mielų žinių.

Tai buvo viena iš ryškiausių  vienuolyno asmenybių 50 metų praleidusi tarp vienuolyno  sienų. Gimė 1906 m. Radviliškyje, mirė 1995-01-10 Ingenbhol St. Jozef seserų vienuolių prieglaudoje. 1928 m. baigė Kauno mokytojų seminariją, kartu lankydama paskaitas Kauno meno mokykloje, kurioje irgi išsilaikė valstybinius egzaminus.1929-1934 m. studijavo Kauno universitete  filosofiją, pedagogiką, psichologiją ir meno istoriją. Paskutiniais studijų metais universitete pradėjo dirbti  dėstytoja Kauno mokytojų seminarijoje ir progimnazijoje. Toliau tobulinosi Italijoje ir Berlyne, o 1938 m. Ingenbhol vienuolyne davė amžinuosius įžadus ir čia pasiliko visam laikui. Kaip viena iš gabiausių studenčių puikiai perlaikė  visų specialybių egzaminus Bazelio universitete ir pasitvirtino visus diplomus pagal  Šveicarijos konfederacijos aukštųjų mokyklų reikalavimus. 40 metų ji dėstė įvairių Šveicarijos vienuolynų mokyklose piešimą, kaligrafiją ir meno istoriją. M.A. Steponaitytė buvo tokio aukšto intelekto menininkė, jog tik užmetusi akį į  nežinomo dailininko paveikslą – meno eksperto tikslumu iš karto galėjo jį įvertinti. (daugiau apie M.A. Steponaitytę galima paskaityti J.S. knygoje „Alpių lietuviai“ (p. 105-106).

Sesuo Stefani mus nuvedė į kapinių koplyčią, kurioje saugomi visų vienuolyne mirusių vienuolių sąrašai. Akimis prabėgau per dešimtis didelės kietais viršeliais knygos puslapių, kuriuose mačiau ne vieną  lietuvišką pavardę…

2004 m. besilankant vienuolyne, dvi lietuvaitės dar buvo gyvos: sesuo Gualberta Užaitė iš Viešintų, gimusi 1910-10-19d. ir sesuo M. Dievelta Strimaitytė iš  Žaliosios, gimusi 1915-07-05. Abi sunkių senatvės ligų prislėgtos, kitų vienuolių rūpestingai slaugomos. Su jomis pasimatyti sutikimo negavau, tiktai perdaviau joms atvežtas lietuviškas lauktuves: šakuotį ir lietuviško medaus indelį, rūtų šakele papuoštą.

Staiga vienuolyno kapinėse atsivėrusi skaudi lietuviška Atmintis ilgai dar spaudė iš akių ašaras.  Čia ilsisi mano brangios Tėvynės seserys! Savo gerumu, Tautinės meilės idėjomis ilgus metus svetimame krašte besistengusios užpildyti Tėvynės ilgesio ištroškusias sielas… Čia buvo įvertinti jų kilnūs siekiai, šviesūs darbai – pats stipriausias Gerumo ir Meilės ryšys Dievui ir žmogui.

Dangų staiga vėl užklojo tamsūs, sunkūs iš kalnų atslinkę debesys.

Dar kartą visi trys atsisukome į vienuolyno kapines, kur Vėlinių žvakelės spinduliavo Dievui ir Žmogui atidavusią lietuvių vienuolių širdžių šilumą.

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. J. Survilaitė. Ką tautai primena 75-ieji Pergalės metai?
  2. J. Survilaitė. Kam priklauso Lietuvos Respublikos užsienio ambasadų ir konsulatų archyvai?
  3. J. Survilaitė. Gyvenimas laikinume
  4. J. Survilaitė. Europos širdis Lietuvoje
  5. J. Survilaitė. Lietuvos atgimimo vaizdai Alpėse
  6. J. Survilaitė. Klampūs Lietuvos užsienio ministro L. Linkevičiaus teisingumo paieškų keliai
  7. J. Survilaitė. Išeivijos dienoraščiai
  8. J. Survilaitė. Kada bus išgirstas mirusios išeivijos balsas?
  9. J. Survilaitė. Šalis, kurioje ne vien kalnai užburia…
  10. J. Survilaitė. Minime trijų Šveicarijos lietuvių bendruomenės įkūrėjų 100-ąsias gimimo metines
  11. J. Survilaitė. Lietuviško avangardo pavasaris
  12. J. Survilaitė. Šveicarijos Jungfraujoch viršukalnė (iš išeivijos atsiminimų)
  13. J. Survilaitė. Rinkimų išvakarėse
  14. J. Survilaitė. Tarp Vilniaus ir Berno
  15. J. Survilaitė. Kaip S. Gedos „Strazdas“ iki Berno universiteto nuskrido!?

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Pastabos 1

  1. Edmundas ir Irena says:
    3 metai ago

    YPATINGAI JAUTRU PRISILIESTI PRIE TOKIŲ PUIKIŲ LIETUVOS MOTERŲ- VIENUOLIŲ,PRIE ŠVENTŲ ŽMOGAUS ŠIRDŽIAI JAUSMŲ ,IŠGYVENIMŲ,LIKIMŲ…
    GYVENIMAS NĖRA LENGVAS.GYVENIMAS MUMS DUODA TIKĖJIMĄ IR MEILĘ.VISKAS GRETA.KUR SIELVARTAS,TEN IR MEILĖ GYVENIMUI…
    JEI TAVE APIMA BEGALINĖ NEVILTIS,LYG RATAS,IŠ KURIO NEGALI IŠEITI-TU PRIVALAI SUPRASTI IR ELGTIS TAIP LYG TURĖTUM VILTĮ.JOS NETURINT -VISKAS,…TIK VIENAS KELIAS…
    KOKS DIDELIS TIKĖJIMAS IR MEILĖ,KOKS PASIAUKOJIMAS IR KOKS SKAIDRUMAS GYVENIME. NE DĖL GARBĖS,NE DĖL TURTŲ.GYVENIMAS ŠIAME PASAULYJE SKIRTAS.Į DABARTIES PILNATVĘ,Į SIELVARTUS IR SKAUSMUS,Į PAGALBĄ JAUTRIU ŽODŽIU ŽMOGAUS ŠIRDŽIAI,VEIKSMUI…
    BE MEILĖS YRA GARBĖ,…DEJA JI-LIŪDNA GARBĖ.
    AČIŪUŽ PUIKIUS TIKĖJIMO IR MEILĖS PRISILIETIMUS,…NUOSTABIAS LIETUVES MOTERIS NEŠUŠIAS IR NEŠIANČIAS ŠIANDIEN TIKĖJIMĄ,MEILĘ,PASIAUKOJIMĄ,ATIDAVUSIOS IR ATIDUODANČIOMS SAVE GĖRIUI.

    Atsakyti

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Kiti Straipsniai

Išlaikykime šventą savo Tėvynės Atmintį

J. Survilaitė. Ar pavyks prisidėti prie Tautos kultūros istorijos išsaugojimo į užsienį išvykusiems jauniems kūrėjams?

2023 05 31
Šveicarijos ir Lietuvos bendradarbiavimas | finmin.lrv.lr nuotr.

Šveicarijos įnašas Lietuvai – 53 mln. eurų

2023 05 22
Įvažiavimas į Neringą | neringa.lt nuotr.

Keičiasi rinkliava už įvažiavimą į Neringą

2022 10 31
Vėlinės | pixabay.com nuotr.

Kaunas kviečia uždegti žvakeles ant apleistų kapų

2022 10 31
Kas vairuotojams kelia teigiamas emocijas?

Draudikai: pasiruoškite ir nepraraskite budrumo

2022 10 31
Policija | vrm.lrv.lt nuotr.

Vėlinių dienomis policija stiprins patruliavimą

2022 10 31
Rūpestis gamta – primirštas Vėlinių paprotys

Atliekas reikia rūšiuoti ir per Vėlines

2022 10 29
Vėlinės | Alkas.lt, A. Sartanavičiaus nuotr.

5 patarimai, kaip kapus tvarkyti tvariau

2022 10 29
Autobusai | vilnius.lt nuotr.

Pasiekti kapines viešuoju transportu bus patogiau

2022 10 28
Eismas | pixabay.com nuotr.

Raginama pasirūpinti saugumu prie kapinių

2022 10 26
Rodyti daugiau

Naujienos

Susprogdinta Kachovkos HE užtvanka | Alkas.lt ekrano nuotr.
Ukrainos balsas

XXI a. katastrofa: Rusijos teroristai susprogdino Kachovkos hidroelektrinės užtvanką

2023 06 06
Žievėgraužis tipografas | am.lrv.lt nuotr.
Gamta ir ekologija

Stebima didelė žievėgraužių tipografų gausa

2023 06 06
Renginio akimirka | alkas.lt Arūno Sartanavičiaus nuotr
Lietuvoje

Seimas pritarė kailių fermų draudimui

2023 06 06
Pinigai | pixabay.com nuotr.
Lietuvoje

Seimas linkęs pritarti išmokų didinimui

2023 06 06
Zaporižės AE | Energoatom nuotr.
Lietuvoje

Dėl padėties Ukrainoje radiacinio pavojaus nėra

2023 06 06
Miško gaisras | pagd.lrv.lt nuotr.
Gamta ir ekologija

Ugniagesiai: miškuose didėja gaisrų pavojus

2023 06 06
Svorio metimas, dieta | pixabay.com, mojzagrebinfo nuotr.
Gamta ir žmogus

Nutukimas tampa vis opesne sveikatos bėda

2023 06 06
Triukšmas | pixabay.com, Ezequiel Octaviano nuotr.
Lietuvoje

Svarstoma didinti baudas už triukšmą

2023 06 06

SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • >Žemynai apie D. Razauskas. Sovietmetis sugrįžo
  • Žemyna apie D. Razauskas. Sovietmetis sugrįžo
  • Rimgaudas apie VDU kviečia į susitikimą su prof. Birute Galdikas
  • Romas apie D. Razauskas. Sovietmetis sugrįžo

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • XXI a. katastrofa: Rusijos teroristai susprogdino Kachovkos hidroelektrinės užtvanką
  • R. Mickūnas. Puslaidininkių fizikos instituto ir LMA prezidiumo bendravimas dėl persitvarkymo Lietuvoje
  • Stebima didelė žievėgraužių tipografų gausa
  • Seimas pritarė kailių fermų draudimui
Lininės rankinės Lininės rankinės Lininės rankinės

Kiti Straipsniai

J. Survilaitė. Ar pavyks prisidėti prie Tautos kultūros istorijos išsaugojimo į užsienį išvykusiems jauniems kūrėjams?

by daiva
2023 05 31
1
Išlaikykime šventą savo Tėvynės Atmintį

1972 metais žurnale „Nemunas“ (Nr. 2, p. 17-20) buvo išspausdintas garsusis Vytauto Kubiliaus straipsnis „Talento mįslės“. V. Kubilius rašė: „Talentas,...

Skaityti toliau

Šveicarijos įnašas Lietuvai – 53 mln. eurų

by Ditė Česėkaitė
2023 05 22
0
Šveicarijos ir Lietuvos bendradarbiavimas | finmin.lrv.lr nuotr.

Šiandien finansų ministrė Gintarė Skaistė ir Šveicarijos ambasadorius Lietuvai Martinas Mišeletas pasirašė bendradarbiavimo pagrindų susitarimą dėl Šveicarijos finansinio įnašo Lietuvai,...

Skaityti toliau

Keičiasi rinkliava už įvažiavimą į Neringą

by Ditė Česėkaitė
2022 10 31
0
Įvažiavimas į Neringą | neringa.lt nuotr.

Neringos savivaldybė primena, kad lapkričio 1 ir 2 dienomis, Visų šventųjų ir Vėlinių dienomis, asmenys į Neringą vykstantys lengvaisiais automobiliais...

Skaityti toliau

Skaitytojų nuomonės:

  • >Žemynai apie D. Razauskas. Sovietmetis sugrįžo
  • Žemyna apie D. Razauskas. Sovietmetis sugrįžo
  • Rimgaudas apie VDU kviečia į susitikimą su prof. Birute Galdikas
  • Romas apie D. Razauskas. Sovietmetis sugrįžo
  • Žeberklas apie D. Razauskas. Sovietmetis sugrįžo
Kitas straipsnis
Tinkamiausias laikas pasirūpinti investicijomis namo statyboms

Žalos nuomojamame būste – nuomotojo ar nuomininko atsakomybė?

srtfondas Init

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

Alkas.lt

   https://lazerineklinika.lt/ | https://sportsman.lt/ | Farming Simulator 22 mods | ETS2 Mods | FS22 Mods | FS22 mods download | Bigbank.lt | kemi.lt | TIK BALDAI | ATS Mods | Srotas24.lt - Dalys | Zuza.lt | Skyrybos internetu - skyrybos bendru sutarimu | fs22 mods | ATWINS | Rašto darbai | LIVIN parduotuvė | Grozionamaisfinksas.lt | https://zvejojam.lt | Darbo skelbimai | KlipShop | Kokybiškos tvoros | https://jarisink.com | Valgomojo stalai | Pirčių pasaulis

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai