Pirmadienis, 6 vasario, 2023
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
Advertisement
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Kultūra Etninė kultūra

K. Driskius: Baltarusijoje Lietuvos daugiau nei Lietuvoje (nuotraukos)

Jonas Vaiškūnas
2021-03-01 02:36:26
8
K. Driskius: Baltarusijoje Lietuvos daugiau nei Lietuvoje (nuotraukos)

Klaudijus Driskius ir Regimantas Pranaitis Slabadoje prie paminklo 1963 m. sukilimui. 2015 m. | A. Augulio nuotr.

Fotomenininkas Klaudijus Driskius 2021 m. išvakarėse išleido knygą-nuotraukų albumą „Tirpstanti tapatybė: Baltarusijos lietuviai“ (V.: Tautos paveldo tyrimai, 2020, 192 p.). Ta proga  K. Driskių kalbina Alkas.lt vyr. redaktorius Jonas Vaiškūnas.

– Klaudijau, esi žinomas fotomenininkas, kraštotyrininkas, ramuvietis?… Kas paskatino Tave rinktis tas veiklas ir raiškas kurios tapo Tavo gyvenimo keliu? Papasakok mums apie save.

– Mano vaikystė ir paauglystė prabėgo Ažubrasčio vienkiemyje, Rokiškio rajone, prie Sartų ežero. Mama buvo gabi pasakotoja. Sodybų, giminių istorijas ir likimus sužinojau iš jos atminties ir papasakotų prisiminimų.

Besimokydamas Kriaunų vidurinėje mokykloje 1976 m. sutelkiau visą klasę ir kartu su auklėtoja bei istorijos mokytoja surinkome ir užrašėme Bradesių apylinkių sakmes ir padavimus. Užrašiau prisiminimus apie visuomenės veikėją, filosofą Visuomį, (Domą Šidlauską), 1929 –1933 m. šiose vietovėse kūrusį Romuvą.

Knygos viršelis | leidėjų nuotr.

Sartų apylinkėse iki šių dienų išlikęs paprotys trumpiausią metų naktį kurti ugnį. Tas ženklas mane labai viliojo, vedė tolyn ir gilyn. Joninių vakarą visada kurdavome ugnį. Studijuodamas Vilniaus universitete ir po studijų penkerius metus (1979–1983) organizavau didžiules Rasos šventes su visų Vilniaus aukštųjų mokyklų dainuojančiais ir keliaujančiais studentais. Prisijungė stipriausios Vilniaus ramuviečių jėgos, šventes vesdavo Vilniaus Gedimino technikos universiteto (tuometinio VISI), Vilniaus universiteto, Lietuvos mokslų akademijos folkloro ansambliai.

Nuo 1980 m. vedami Olgirdo Auno, Valdžio ir Mario Muktupavelų, pasipuošę tautiniais rūbais, nešini sūriais atvažiuoja mūsų broliai latviai. Nuostabios naktys sėlių žemėje! Tačiau viskas nutrūko 1983-iais. Iki Sąjūdžio buvo dar tolokai. Lietuvos komunistų partijos Rokiškio r. vadovybės ir rajono KGB buvome išvaikyti ir trumpiausios nakties šventės prie Sartų kurį laiką baigėsi.

 Nuo 1977 metų dalyvavau Vilniaus universiteto kraštotyrininkų ramuvos judėjime, rinkau etnologinę medžiagą ir fotografavau 19-oje kompleksinių ekspedicijų. Visą laiką mane domino amžinosios vertybės: Dievas, laisvė, tėvynė, šeima. Todėl savo kūryboje man iki šiol labiausiai rūpi savasties paieškos, valstybės istorija ir tradicinė kultūra.

– Pastaroji fotografijų knyga „Tirpstanti tapatybė: Baltarusijos lietuviai“ tai kiek žinau 6-erių metų ir 28-erių ekspedicijų darbo vaisius? Kokios tai buvo ekspedicijos ir kodėl būtent į Gervėčių kraštą? Jeigu tai buvo ekspedicijos, tai gal buvo ne tik fotografuojama, gal gali papasakoti daugiau?

– Drauge su mano mokytoja, dailės istorike profesore Marija Matušakaite keliskart apvažiavome Lietuvą, Baltarusiją, Ukrainą, dirbome Lenkijoje, Latvijoje, Rusijoje. Per dvidešimt nepriklausomybės metų sukūrėme ir išleidome septynias knygas apie Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės paveldą. Gervėčiai yra netoli Vilniaus, dešimtis kartų pravažiuota, tačiau ilgesniam laikui nestabtelta. Ir štai po trumpos kelionės 2011-iais sustojau keleriems metams. Pirmiausia sužavėjo tarmė. Įsiklausykim į gervėtiškių šnektą:

Klaudijus Driskius | Alkas.lt, R. Trečiokaitės nuotr.

Ė kap če dar tau razmu šelmulystes, nu. Anas tik šabaldik nugriuvo nuo vežimo. Sa pirti kap uždėtia. A, sako, pažiūr kap.
Aš sakau, – ožio namoku darytia.
Anas sako, – pažiūr kap ožį daro.
Ė man tik juokas ima. Da, bo aš tep i misliau, kad da piktysis ar kų. Sakys: „aš tau parodysiu ožį, kad da tokie šiurpulia.“
Misli, aš ti moku. Ale aš nor prasti jo karakteriu. Reikia gi su žmogum, ka draugaut nori ir lot tau patiko, pirmuliausia reikia sužiūrėt, kokis jo karakteris, kap jam su juo apseidyt reikia.
“
(Elena Vaičiulytė-Augulienė).

Nepaprastas lietuviškų kaimų gyventojų „klegėjimas“. Tikėjimas ir maldos. Gal Žemaitijoje dar pastebėjau tokią pagarbą Dievui. Baltarusijos lietuviams būdingas ypatingas pamaldumas, liudijantis autentišką šimtametę praeitį. Kalendorinės šventės, kad ir aptrupėjusios, tačiau turinčios neišnykusių papročių.

Viską sudėjus kartu – Baltarusijoje Lietuvos daugiau nei savoje Lietuvoje. Todėl buvo nepaprastai įdomu ne tik fotografuoti, bet ir kalbinti vietos žmones. Daugelyje kelionių talkino ir pasakojimus užrašinėjo didelę tausosakos rinkimo patirtį turintis ramuvietis fizikas Regimantas Pranaitis. Prie charakteringų žmonių fotografijų atsirado „Atskirtosios Lietuvos“ pasakojimai.

– Knygos nuotraukos įgalina pažvelgti į akis mūsų tautiečiams atskirtiems nuo Lietuvos Respublikos svetimos valstybės siena, o knygos pavadinimas išryškina šios atskirties pasekmes – tapatybės tirpsmą. Ar šių mūsų etninių žemių lietuviai – jaučiasi užmiršti, apleisti mūsų valstybės? Kokios jų nuotaikos? Ar jie pasigenda Lietuvos respublikos rūpesčio jais? Kaip jie patys vertina savo likimą ir išlikimo galimybes?

– Mūsų etninių žemių lietuviai nesijaučia nei užmiršti, nei apleisti. Rimdžiūnuose veikia vidurinė mokykla lietuvių mokomąja kalba, lietuvių kultūros centras su biblioteka, Pelesoje – vidurinė mokykla, išlaikoma Lietuvos respublikos. Daug išvykų, susitikimų, koncertų rengia tarptautinis Gervėčių klubas, beveik tris dešimtis metų leidžiamas laikraštis Gudijos lietuviams „Lietuvių godos“. Svarbiausias ir visų traukos centras – Vilnius. Kitas paradoksas – per paskutiniuosius penkiasdešimt metų Vilnius ir Vilniaus kraštas „nutautino“ Apsą, Gervėčius, Pelesą.

Sudėjus visas kartas krūvon – gervėtiškių Vilniuje kelis kartus daugiau nei lietuviškuose Gervėčių krašto kaimuose. Kaip ten bebūtų, mus ir etninių žemių lietuvius skiria Lietuvos ir Baltarusijos valstybių siena, dabar jau ir išorinė Europos Sajungos siena. Siena ir dviejų politinių sąrangų – demokratijos ir autoritarizmo atskirtis. Tai reiškia, kad mes esame dar labiau atskirti.

– Kadaise mūsų protėvių gyvenamos žemės plytėjo daug didesniuose plotuose nei apima dabartinės Lietuvos respublikos sienų iškarpa. Per tapatybės tirpimą susitraukėme į mažą salelę, kurią ir toliau iš visų pusių skalauja ardančios bangos. Gal jautrus fotografo žvilgsnis leido pajusti ką nors tokio, kas galėtų priversti susimąstyti ir atsitokėti nuo šiuolaikinio gyvenimo abejingumo mūsų kalbai, kultūrai, tautinės tapatybės likimui? Ko turėtumėme imtis, kad sustabdytumėme šį grėsmingą tirpimą?

– 1939 m. Maskvoje nubrėžta riba Lietuva prarado maždaug trečdalį savo etninių žemių. Šiaurėje mes netekom Breslaujos, Apso krašto, Vidžių, Pastovių, Naručio ežero. Pagal 1920 m. sutartį su Rusija Lietuvos siena ėjo Beržuonos upe iki Nemuno, po to Nemunu. Alšėnų, Rodūnės, Lydos ir Gardino apylinkės priklausė Lietuvai.

Po 1940 metų buvo bent kelios progos valstybių mastu kalbėtis dėl lietuvių etninių žemių grąžinimo Lietuvai.

Vėliausia proga – 1991-1992 metai, kai Baltarusijos respublikos vadovu buvo Stanislavas Šuškevičius. Deja, Lietuvos vadovai šio klausimo nekėlė ir proga liko neišnaudota.

Šiandien visai kitos realijos. Astravo krašte iškilo ir pradeda veikti atominė elektrinė.

Pasak filosofo Vytauto Ališausko „vidinėje baltarusiškoje perspektyvoje ji – daug daugiau negu elektros energijos tiekėja. Tai mitologinis galiūnas, perstumdantis visą socialinį, kultūrinį, kalbinį ir net religinį regiono landšaftą“.

Kiek tam žmogui gyvent? Pralekia gyvenimas kaip sapne. Ir viskas. Aš tai skaitau, kad nieko daugiau. Tik tiek, kiek galima! Dar būna katrie darbuose kruta. Ir kai tik pasikėlė:
Tu, Dievuli, padėk man dienelę praleist. – Ir vėl toliau.

Kad tik būtų gerai viskas! Daugiau nieko. Na, ir svarbiausia, kad vienas kitą saugotų. Kad visi vienas apie kitą galvotų – kam kokios bėdos ar kas tai. Tai ir būtų tas rūpestis.

O jeigu sąžiningai: Ė kaip ten jūs sukatės dabar Lietuvoj? Nieko taip? Vieni kitais ar rūpinatės? Ar visaip būva?

(Iš knygos „Tirpstanti tapatybė. Baltarusijos lietuviai“ pasakoja Elena Vaičiulytė-Augulienė).

 Belieka stabtelti ir pamąstyti, ką kiekvienas konkrečiai galime padaryti dėl mūsų  tėvynainių, likusių anapus sienos.

 

1 of 18
- +

1. Algirdas Karmaza Švč. Trejybes atlaiduose. Gervečiai 2015 | K. Driskiaus nuotr.

2. Broliai Viktoras ir Vladas Lukšos gieda Velyku giesmę. Girios 2012 m. | K. Driskiaus nuotr.

3. Danutė Augulyte Baltrukevičiene. Rimdžiūnai 2014 | K. Driskiaus nuotr.

4. Evelina Stefanovič ir Anastasija Damut Švč. Trejybės atlaiduose. Gervečiai 2015 | K. Driskiaus nuotr.

5. Ivano Karolio šermenys. Miciūnai 2014 | K. Driskiaus nuotr.

6. Janina Laurinavičiūtė-Pukštienė plukdo anūkes. Geliunai 2012 | K. Driskiaus nuotr.

7. Jonas Stura oliauja - rankomis gaudo žuvį. Ašmenoje 2012 | K. Driskiaus nuotr.

8. Kuckų giminė Sekminių išvakarėse. Girios 2014 | K. Driskiaus nuotr.

9. Pargenamos karvės. Rimdžiūnai 2012 | K. Driskiaus nuotr.

10. Po birželinių pamaldų. Rimdziūnai 2012 | K. Driskiaus nuotr.

11. Prie Julytės Augulytės-Karmazienės koplytelės. Pelėgrinda 2011 | K. Driskiaus nuotr.

12. Septintokas Vladislavas Janulčikas kietuviu kalbos pamokoje. Rimdžiūnai 2014 | K. Driskiaus nuotr.

13. Stebūklingas šaltinio vanduo. Dubokas 2012 | K. Driskiaus nuotr.

14. Šienas avims. Girios 2016 | K. Driskiaus nuotr.

15. Vaikai kiaušiniauja Velykų rytą. Rimdžiūna 2013 | K. Driskiaus nuotr.

16. Valerijus Lavrinovičius, Genadijus Gudinskis, Vadimas Kiškelis, Pavelas Gasparovičius. Gervečiai 2015 | K. Driskiaus nuotr.

17. Viktoras Razvadovskis, Viktoras Urbanavičius ir Vitoldas Urbanovičius prie paminklo Vytautui. Girios 2012 | K. Driskiaus nuotr.

18. Vytautas Petrikas. Kerplešinė 2012 | K. Driskiaus nuotr.

Norintys įsigyti knygą gali susisiekti su Klaudijumi Driskiumi: tel. 8 699 48388, el. p. klaudijus.driskius@gmail.com

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. Romuvos Kriviui – Lietuvos Prezidentės pripažinimas (nuotraukos, video)
  2. K. Driskius pristato ypatingą knygą „Partizano sąsiuviniai“ (video)
  3. Mirė Lietuvos Romuvos Krivis, etnokultūrinio judėjimo pradininkas Jonas Trinkūnas (nuotraukos, video)
  4. Bus pristatyta knyga apie religijų įvairovę Lietuvoje
  5. L. Kalėdienė: Lenkų kalba Lietuvoje plito taip, kaip dabar plinta anglų
  6. V. Vasiliauskas. Lietuvos idėjos žmonės ir jų žemė
  7. Pasaulio religijų parlamente Lietuvai atstovavo Romuvos Krivė I.Trinkūnienė (nuotraukos)
  8. Prof. Z.Zinkevičius apie Lietuvos praeities didybę ir sunykimą
  9. Iš Rytų Lietuvos lenkinimo istorijos: J. Radziulis. Mano gyvenimo kronikos
  10. Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras neigia R.Vanagaitės teiginius
  11. Iš Rytų Lietuvos lenkinimo istorijos: K. Garšva. Lietuvių kalbos substratas gretimose valstybėse
  12. Pristatyta naują prof. B.Genzelio knygą „Tautinės savimonės išlikimas ir brendimas Lietuvos okupacijos sąlygomis“
  13. L. Vincė: Pokaryje gyvenusių lietuvių istorijas rinkau tam, kad niekada nepamirštume, kiek mums teko paaukoti dėl Lietuvos laisvės
  14. Punske į baltų Krivulę buvo susirinkę baltų prigimtinio tikėjimo tęsėjai (nuotraukos)
  15. Algirdo Patacko pogrindis, virtęs pastoge
  16. Č. Iškauskas. Žmogus, 40-yje kraštų garsinęs Lietuvą
  17. Lietuvos kūrėjai ir verslininkai: kada kultūra taps valstybės prioritetu?
  18. Z. Zinkevičius apie būsimą knygą „Lietuviai. Praeities didybė ir sunykimas“
  19. Š. Laužadis. Ko mūsų nespėjo išmokyti Jonas Trinkūnas?
  20. V. Bagdonavičius. Indijos dvasia padėjo atkurti Rasos šventės ugnis aukuruose ir mūsų širdyse

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Pastabos 8

  1. LIETUVIŠKOS JUNGTINĖS PAJĖGOS says:
    2 metai ago

    Dėmesio
    Didysis šeimos gynimo maršas 2021
    ht tps://www.youtube.com/watch?v=ZuK3pRpwgkY

    Atsakyti
  2. puktelis says:
    2 metai ago

    Šaunu Klaudijau, žiauriai gaila nutautinamų okupuotos Lietuvos lietuvių, dab. Gudijoje.

    Atsakyti
  3. Koks grožis! says:
    2 metai ago

    Kokio grožio žmogus knygos viršelyje! Kaip daug jo veidas, akys byloja…
    Ačiū Autoriui!

    Atsakyti
  4. Svajonė says:
    2 metai ago

    Tikra Gervėčių 2015 m. kančia.
    Ir veidas “sutrejintas” svetimų apeigų, ir kryžiaus-ešafoto reklama; režisierius” J. Vaiškūnas ar K. Druskos?

    Seniai dauguma stebisi kaip … nejučiom, įkyriai, artiesiog bukai, o gal naiviai “driskiškai” krikščionumu žavimasi
    …vis prastumisnt, uzstumiant Nr. 1 foto.

    Kas vyksta??
    Kam reklamuojama Biblija=Talmudo=Korano viršenybė.
    Žiopliai juk (na čia tikrai, ant paziopsojimo, nepiktai)
    Bet nuo NUKRYŽIAVIMO pradėt? Daugiau nei keista

    Atsakyti
  5. Taip, says:
    2 metai ago

    “Vėliausia proga – 1991-1992 metai, kai Baltarusijos respublikos vadovu buvo Stanislavas Šuškevičius. Deja, Lietuvos vadovai šio klausimo nekėlė ir proga liko neišnaudota.” Net nepagalvota, nebandyta. Neišnaudota ir daugiau, ne tik tai.

    Atsakyti
  6. Mindaugas says:
    2 metai ago

    Daug metų mes pažįstami vienas su kitu-Klaudiju Driskiu.Tai šaunus fotomenininkas,kuris suranda daug įdomių įstorinių faktų,Sekmės Klaudijau,

    Atsakyti
  7. Pajūrietis says:
    2 metai ago

    Koks gyvenimas, tokios ir nuotraukos. Liūdnos.

    Atsakyti
  8. K. Driskiaus paroda says:
    2 savaitės ago

    Klaudijus Driskius. „Tirpstanti tapatybė. Baltarusijos lietuviai“
    – efoto.lt/naujienos/klaudijus_driskius_tirpstanti_tapatybe_baltarusijos_lietuvia

    Atsakyti

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Kiti Straipsniai

Lazerio gaminimas | mokslolietuva.lt nuotr.

Lietuviai kuria visame pasaulyje žinomus lazerius

2023 02 03
Vydūnas 1948 m. | Mažosios Lietuvos enciklopedijos archyvo nuotr.

Išleista Vydūno knyga „Kaip tapti saulėtu žmogumi“

2023 02 02
Vilniečiai šventė Perkūno dieną (video)

Romuva kviečia švęsti Perkūno dieną

2023 02 01
Rašytojas Sigitas Benetis | A. Zabrynės nuotr.

Išrinktas 37-asis literatūrinės rašytojos Ievos Simonaitytės premijos laimėtojas

2023 01 18
Alkas.lt ir pixabay.com koliažas

M. Kundrotas: Putinizmo esmė – itališkasis fašizmas

2023 01 16
Minėjimo, skirto Lietuvos Helsinkio grupės 30-mečiui, Iš kairės: Angelė Ragaišienė, R. J. Ragaišis, vienas žymiausių Latvijos disidentų Ints Calitis (Lietuvos Respublikos Seimas, 2007 m. sausis) | R. J. Ragaišio asmeninio archyvo nuotr.

A. Gelžinis. Romaldas Juozas Ragaišis – nenuilstantis kovotojas už laisvą Lietuvą

2023 01 03
M. Kundrotas. Du Vaidai. Du teisėjų veidai

M. Kundrotas. Du Vaidai. Du teisėjų veidai

2023 01 01
Tarpušvenčio laikas | lrv.lt nuotr.

Senieji tarpušvenčio papročiai

2023 01 01
rengėjų nuotr.

Bus pristatyta politologo Mariaus Kundroto knyga apie putinizmą

2022 12 30
Jonas Vaiškūnas | Alkas.lt ekrano nuotr.

Kalėdų kalėjimas? Kas tai?

2022 12 24
Rodyti daugiau

Naujienos

Karas Ukrainoje | facebook.com/GeneralStaff.ua nuotr.
Ukrainos balsas

Kremliuje – panika dėl didelio tikslumo JAV bombų

2023 02 05
Rūšiavimo nuodėmės: vamzdžiai, plytos ir dažai pakuočių konteineryje | Ecoserviso nuotr.
Gamta ir ekologija

Rūšiavimo nuodėmės: vamzdžiai, plytos ir dažai pakuočių konteineryje

2023 02 05
Benrasis pagalbos centras | bpc.lt nuotr.
Lietuvoje

2022-aisiais BPC – rekordinis pranešimų skaičius

2023 02 05
Žaidimų kūryba – kaip pramoga virsta karjera? | mokslolietuva.lt nuotr.
Lietuvoje

Žaidimų kūryba – kaip pramoga virsta karjera?

2023 02 05
Būdviečio bažnyčia | punskas,pl nuotr.
Istorija

S. Birgelis. „Aušros“ 140-osioms metinėms. Antroji „Aušra“ (III)

2023 02 05
Lietuvos laisvės gynėjų dienos iškilmės Seime 2021 m. sausio 13 d. | lrs.lt, O. Posaškovos nuotr.
Istorija

Laisvės kovų ir rezistencijos įamžinimas turi būti valstybės pirmenybė

2023 02 05
Daržovės, bulvės | pixabay.com nuotr.
Lietuvoje

Vasario 5 minima Pasaulinė cepelinų diena

2023 02 05
Lėktuvas | Alkas.lt, A. Sartanavičiaus nuotr.
Lietuvoje

Lietuviai keliones planuoja apgalvotai

2023 02 04
Baltiški papuošalai Baltiški papuošalai Baltiški papuošalai
Prano Raščiaus (1932–1987) poezijos knyga „Paragauki sulos“ Prano Raščiaus (1932–1987) poezijos knyga „Paragauki sulos“ Prano Raščiaus (1932–1987) poezijos knyga „Paragauki sulos“

SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • A.a. N. Kvaraciejūtė apie Prof. Alvydas Butkus: Provincialūs politikai išduoda mūsų kalbą
  • jo apie Kremliuje – panika dėl didelio tikslumo JAV bombų
  • jo apie Prof. Alvydas Butkus: Provincialūs politikai išduoda mūsų kalbą
  • Petras apie Prof. Alvydas Butkus: Provincialūs politikai išduoda mūsų kalbą

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • M. Kundrotas. Kruvina tuštybės mugė
  • Šylant orams turėtų sunerimti kavos mėgėjai
  • Ar jūsų namuose neeikvojama elektra?
  • Kremliuje – panika dėl didelio tikslumo JAV bombų
Lininės rankinės Lininės rankinės Lininės rankinės

Kiti Straipsniai

Lietuviai kuria visame pasaulyje žinomus lazerius

by Kristina Aleknaitė
2023 02 03
0
Lazerio gaminimas | mokslolietuva.lt nuotr.

Lietuvoje pirmasis lazerio spindulys nušvito vos prieš 56 metus, o šiandien lietuviški lazeriai eksportuojami į žymiausius pasaulio mokslo ir didžiausius...

Skaityti toliau

Išleista Vydūno knyga „Kaip tapti saulėtu žmogumi“

by Kristina Aleknaitė
2023 02 02
0
Vydūnas 1948 m. | Mažosios Lietuvos enciklopedijos archyvo nuotr.

2022 metų pabaigoje pasirodė nauja filosofo, rašytojo, mistiko Vilhelmo Storostos-Vydūno (1868 – 1953) knyga – „Kaip tapti saulėtu žmogumi“. Tai...

Skaityti toliau

Romuva kviečia švęsti Perkūno dieną

by Jonas Vaiškūnas
2023 02 01
1
Vilniečiai šventė Perkūno dieną (video)

Vasario 3 d.,  penktadienį, 18 val. Lietuvos nacionaliniame kultūros centre (Barboros Radvilaitės g. 8, Vilniuje) Senovės baltų religinė bendrija Romuva...

Skaityti toliau

Skaitytojų nuomonės:

  • A.a. N. Kvaraciejūtė apie Prof. Alvydas Butkus: Provincialūs politikai išduoda mūsų kalbą
  • jo apie Kremliuje – panika dėl didelio tikslumo JAV bombų
  • jo apie Prof. Alvydas Butkus: Provincialūs politikai išduoda mūsų kalbą
  • Petras apie Prof. Alvydas Butkus: Provincialūs politikai išduoda mūsų kalbą
  • lrt šiandien apie Prof. Alvydas Butkus: Provincialūs politikai išduoda mūsų kalbą
Kitas straipsnis
Naujas aktyvaus laisvalaikio būdas – žygiai su augintiniais

Sniege paliktos naminių gyvūnų išmatos gali sukelti ir sveikatos bėdų

srtfondas Init

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

Alkas.lt

   https://lazerineklinika.lt/ | https://sportsman.lt/ | Auskarai su deimantais | https://www.aleina.lt | CBD aliejus Lietuvoje | Mažoji Indija | Pakavimo prekės | Farming Simulator 22 mods | ETS2 Mods | FS22 Mods | FS22 mods download | Bigbank.lt | Žūklės reikmenys internetu | Darbo skelbimai | kemi.lt | Šalikai | TIK BALDAI | ATS Mods | Skyrybos internetu - skyrybos bendru sutarimu | fs22 mods | ATWINS | Srotas24.lt - Dalys | Zuza.lt

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai