Antradienis, 17 gegužės, 2022
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result

Pradžia Kultūra Istorija

L. Vincė: Pokaryje gyvenusių lietuvių istorijas rinkau tam, kad niekada nepamirštume, kiek mums teko paaukoti dėl Lietuvos laisvės

www.alkas.lt
2019 11 12 14:23
2
L. Vincė: Pokaryje gyvenusių lietuvių istorijas rinkau tam, kad niekada nepamirštume, kiek mums teko paaukoti dėl Lietuvos laisvės

Laimos Vincės knyga „Mūsų nepalaužė“ | knyguklubas.lt nuotr.

Laimos Vincės knyga „Mūsų nepalaužė“ | knyguklubas.lt nuotr.
Laimos Vincės knyga „Mūsų nepalaužė“ | knyguklubas.lt nuotr.

Internetinis knygynas www.knyguklubas.lt pristato Jungtinėse Amerikos Valstijose gimusios ir lietuvių išeivių šeimoje augusios poetės, rašytojos, Lietuvos rašytojų sąjungos narės ir vertėjos knygą „Mūsų nepalaužė“. Nors už Atlanto ši knyga pasirodė dar 2011 m., tačiau lietuvių kalba ši knyga išleista tik šiemet.

Laima Vincė į Lietuvą atvyko 2007 m. pagal Fulbraito programą. Tuomet, keliaudama po Lietuvą, autorė išgirdo ir užrašė daugybę skausmingų pokaryje gyvenusių lietuvių istorijų, kurios paskatino rašytoją to meto išgyvenimus suguldyti popieriuje. Autorės tikslas buvo susitikti su kuo daugiau dar gyvų istorijos liudytojų ir jų prisiminimus kuo tiksliau užrašyti, tam, kad niekada nepamirštume, kiek mums teko paaukoti dėl Lietuvos laisvės.

– Laima, Jūs gimėte Amerikoje, lietuvių išeivių šeimoje. Didžiąją savo gyvenimo dalį praleidote šioje šalyje, tačiau puikiai rašote ir kalbate lietuviškai. Ar kalbėti ir rašyti lietuviškai skatino tėvai?

– Taip, mano tėvai skatino mane ir mano brolius bei sesę kalbėtis lietuviškai, taip pat skatino lietuvių visuomenė, kurioje mes gyvenome. Tačiau svetimoje šalyje nelengva įskiepyti vaikams lietuvių kalbą, kai mokykloje, visuomenėje, televizijoje kalbama angliškai. Aš prisimenu, kai sulaukusi šešiolikos staiga pajutau, kad lietuviškai kalbu itin silpnai. Bijojau prarasti lietuvių kalbą, tad pati sugalvojau išvažiuoti mokytis Vasario Šešioliktosios Gimnazijoje, Vakarų Vokietijoje. Tais laikais buvo neįmanoma važinėti pirmyn atgal iš Lietuvos į kitas šalis, nes Lietuva buvo okupuota Sovietų. Tik specialiais atvejais žmonės iš Vakarų galėjo atvažiuoti į Lietuvą, o žmonės iš Lietuvos išvažiuoti į Vakarus. Tad mokėmės lietuvių kalbos tam tikrame vakuume.

– Rašote ne tik prozą, tačiau ir poeziją. Taip pat esate knygų vertėja, dėstytoja, tapote paveikslus. Veiklos turite išties nemažai. Kaip pavyksta viską suderinti?

– Aš gimiau labai kūrybinga, be to vaikystėje mano mama, kuri yra tapytoja, nevaržė mano kūrybinės laisvės. Prisimenu, sugalvodavau įvairiausių žaidimų kaimynystėje augantiems vaikams ir juos pravesdavau. Daug mano minčių, kūrybingumo ir kūrybinės drąsos atėjo iš vaikystės, kuomet nevaržoma laksčiau basa po miškus ir gyvenau savo vidiniame kūrybiniame pasaulyje. Dabar labai stengiuosi rengti prasmingai savo laiką ir daug dirbu. Aš sau neleidžiu ilgai tingėti. Aš retai žiūriu televizorių, o filmus atsirenku žiūrėti tik tokius, kurie suteiktų prasmės. Nežaidžiu kompiuterinių žaidimų, nemėgstu tuščiai „plepėti“ per socialinius tinklus ar žinutes. Būtent tai man leidžia atrasti daugiau laiko kūrybai ir mąstymui.

– Knyga „Mūsų nepalaužė“ lietuvių kalba išleidžiama tik šiemet, nors anglų kalba knyga pasirodė jau 2011 metais. Kodėl tik dabar nusprendėte knygą išleisti lietuvių kalba?

– Aš būčiau mielai ją lietuviškai išleidusi jau 2011 metais, jeigu leidykla būtų norėjusi tada išleisti. Tuo metu visuomenė dar ne taip domėjosi pokario rezistencijos istorija kaip dabar. Visuomenė turėjo priaugti prie tos knygos. Taip pat, turiu prisipažinti, kad nors labai daug darbo įdedu renkant medžiagą knygai ir ją rašant, aš esu prasta vadybininkė.

 Laimos Vincės knyga „Mūsų nepalaužė“ | knyguklubas.lt nuotr.
Laimos Vincės knyga „Mūsų nepalaužė“ | knyguklubas.lt nuotr.

– Knygoje aprašyti tremtinių ir partizanų išgyvenimai tikri, išgirsti iš pirmų lūpų. Ar pašnekovai noriai dalinosi atsiminimais?

– Jų istorijos yra kupinos traumų, tad jiems tikrai buvo skaudu ir sunku man tas istorijas pasakoti. Tačiau visi mano pašnekovai, iš kurių jau beveik pusė yra išėjusių, jautė, kad yra labai svarbu perduoti tas istorijas užrašymui. Jie taip jautė, nes jie suprato, kad jų asmeninės istorijos, išgyvenimai ir įžvalgos iš to laikotarpio, iš pokario, priklauso ne vien jiems ir jų šeimoms, bet ir istorijai. Kiekvienas išgyvenimas su visomis savo detalėmis atskleidžia ką nors svarbaus ir esminio iš mūsų tautos skaudžios istorijos.

Tuo pačiu, beveik visi mano kalbinti žmonės patyrė kankinimus, pažeminimą ir begalę kitų mums sunkiai suvokiamų baisių dalykų. Būtų neetiška, per daug skaudu ir nejautru pradėti mūsų pokalbį nuo skaudžiausios dalies. Tad visų pirma savo pašnekovų paprašydavau papasakoti apie savo vaikystę, nes apie savo laimingą vaikystę visi pasakodavo noriai. O tada palaipsniui pereidavome prie skaudžios jų istorijos ir netekties. 

– Su kokiais iššūkiais teko susidurti rašant šią knygą?

– Aš rinkau žmonių istorijas ir jas užrašinėjau ne tik ranka, bet ir diktofonu. Ne visos istorijos buvo pasakojamos lietuvių kalba, vieną istoriją užrašiau vokiečių kalba, o dar vieną – anglų kalba. Aš turėjau iššifruoti visus savo užrašus, iššifruoti garso įrašus, patikslinti faktus ir galiausiai viską sudėlioti chronologiškai laike, nes žmonės pasakodavo šokinėdami nuo temos į temą. Kadangi knyga buvo leidžiama Amerikoje, visus tekstus teko išversti į anglų kalbą. O dabar vertėja visus tekstus vėl privalėjo išversti atgal į lietuvių kalbą. Reikėjo perskaityti daug istorinių knygų, kad pasiruoščiau šiam darbui. Šios knygos parašymas pareikalavo išties daug mano darbo.

– Knygoje daugiausiai stengiatės perteikti moterų patirtį. Kodėl?

– Taip, didžioji dalis pašnekovių buvo moterys. Žinoma, tarp pašnekovų buvo ir vyrų, tačiau juos, išskyrus smogiką Praną, kalbinau su tikslu daugiau sužinoti apie moteris, kurios buvo svarbios jų gyvenime. Partizanas ir politinis kalinys Jonas Kadžionis pasakoja apie savo žmona Malviną, kuri irgi partizanavo ir buvo ryšininkė. O Alexander Gringauz, kurį dar vaiką išgelbėjo iš Kauno geto, pasakoja apie savo gelbėtoją Konstanciją Bražėnienę. Tuo metu, kai pradėjau rinkti šitas istorijas, didelė dauguma knygų apie rezistenciją buvo parašytos apie vyrus ir akcentavo vyrų drąsa ir pasiaukojimą Lietuvai. O juk  penkiasdešimt procentų rezistencijos dalyvių buvo moterys. Aš norėjau nagrinėti moterų vaidmenį rezistencijoje ir išgirsti istorijas iš jų perspektyvos.

– Kam skirta ši knyga?

– Aš savo knygą skyriau labai daug žmonių, milijonams. Skiriu šią knygą visiems, kurie žuvo dėl savo įsitikinimų, kurie žuvo ginant tėvynę, kurie žuvo dėl savo tautybės arba religijos. Ji skiriama Lietuvos tremtiniams, politiniams kaliniams, partizanams, ryšininkėms ir Lietuvos žydų Holokausto aukoms.

– Galbūt turite minčių dar vienai knygai?

– Aš visuomet turiu minčių daugiau nei vienai knygai, tačiau, kad parašytum knygą, reikia labai daug laiko. Šiuo metu esu suplanavusi struktūras net trim knygom. O dabar reikia sveikatos, ramybės ir pakankamai pinigų pragyvenimiui, kad galėčiau jas parašyti.

– Ko palinkėtumėte skaitytojams?

– Linkiu skaitytojams gero skaitymo. Taip pat noriu padėkoti skaitytojams, kad savo brangų laiką jie skiria mano knygų skaitymui.

– Ir pabaigai… Kokias 3 perskaitytas knygas patartumėte Knygų klubo skaitytojams?

– Aurimas Švedas „Irena Veisaitė. Gyvenimas turi būti skaidrus“; Tomas Venclova „Nelyginant šiaurė magnetą“; Istorijos inžinierius: Edvardo Gudavičiaus tekstai apie Lietuvą, Europą, ir pasaulį.

Knyguklubas.lt komanda dėkoja už pokalbį.

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. Aukso moneta įamžina Lietuvos laisvės kovas
  2. Iš Rytų Lietuvos lenkinimo istorijos: K. Misius. Lietuvių persekiojimas tarpukary Lydos krašte
  3. L. Veličkaitė. Lietuvos laisvės kovų atmintį būtina išsaugoti ateities kartoms (nuotraukos)
  4. Grįžulo Ratai – nekaltai ištremtų artimųjų, niekada nepažintų Sibiro vaikų amžinieji namai
  5. L. Mažylis: Kad užbaigčiau knygą „99 metai po įvykio“, teko peržengti visas baimes
  6. V. Sinica. Kas mums ta kalba, kam mums tos pavardės?
  7. A. Lapinskas. Kodėl Lietuvos lenkai nenori puikiai išmokti lietuvių kalbos?
  8. Iš Rytų Lietuvos lenkinimo istorijos: K. Garšva. Lietuvių kalbos substratas gretimose valstybėse
  9. Kodėl už Lietuvą kovoję ir žuvę partizanai mums vis dar svetimi
  10. L. V. Medelis. Po kiek lietuvybė, ponai ir kiti Švonderiai?
  11. Iš Rytų Lietuvos lenkinimo istorijos: P. Kalnius. Vilniaus gubernijos lietuvių XIX a. demografinė depopuliacija: mitas ar realybė?
  12. Laisvės gynėjai žinojo, kad bus šmeižiami
  13. LRT Kultūra gilinsis į Lietuvių kalbos istoriją
  14. G. Šapoka. Apie lietuvių laišką popiežiui „Lenkų kalba Lietuvos bažnyčiose“
  15. Žymiai dainininkei patikėtas S. Nėries vaidmuo istorinio serialo „Laisvės kaina“ tęsinyje apie partizanus (video)
  16. P. Maksimavičius. O jeigu mums būtų tekę tada gyventi Seinuose?
  17. Į Klaipėdos universitetą – mokytis lietuvių kalbos
  18. EU vyks renginys „Po lietuvių kalbos ir kultūros skėčiu“
  19. G. Karosas. Lietuvių kalba yra mūsų valstybės pamatas
  20. LEU prasideda lietuvių kalbos ir kultūros vasaros kursai

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Pastabos 2

  1. rimantas says:
    3 m. ago

    Rašo apie lietuvių kovą už Lietuvos valstybę, o kviečia skaityti Tomo Venclovos, kuris savo knygose
    “dekonstruoja” Lietuvos valstybę t.y. skleidžia antvalstybinę propagandaą, knygas. Gerai, dar, kad kaip J.Noreikos – Generolo Vėtros anūkė, prisikaičiusi KGB klastočių, nerašo knygų apie partizanus – žydšaudžius. Liberalizmu prisidengęs neomarksizmas Vakaruose sugeba net kovotojų prieš marksizmo priespaudą vaikus paversti savo pasekėjais.

    Atsakyti
  2. Gediminas Martišius says:
    2 m. ago

    Gera knyga. Kiekvienas, kuris neabejingas savo tautos likimui, turi žinoti apie savo tėvų ir senelių nugyventus gyvenimus, juo labiau, kad mūsų tautai pokaris – ir didelė tragedija, ir didvyriškos istorijos atkarpa, kurios jeigu nebūtų buvę, mes vargu ar prieš trisdešimt metų taikiomis priemonėmis būtume atkūrę Nepriklausomybę. Ačiū autorei, sėkmės ir sveikatos.

    Atsakyti

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Kiti Straipsniai

Apdovanoti Lietuvių kalbos draugijos išrinkti žurnalistai – kalbos bičiuliai

Apdovanoti Lietuvių kalbos draugijos išrinkti žurnalistai – kalbos bičiuliai

2022 05 16
100-mečio jubiliejų mininčio seniausio Lietuvoje choro „Daina“ vadovė R. Navickienė: laimės pasagą turėti neužtenka

100-mečio jubiliejų mininčio seniausio Lietuvoje choro „Daina“ vadovė R. Navickienė: laimės pasagą turėti neužtenka

2022 05 12
Lagaminas | Alkas.lt, A. Sartanavičiaus nuotr.

Daugiau lietuvių grįžta nei išvyksta

2022 05 11
Pokalbis apie karių aprangas: ką jos liudija apie praeitį ir kaip įkvėpė dabartį? (video)

Pokalbis apie karių aprangas: ką jos liudija apie praeitį ir kaip įkvėpė dabartį? (video)

2022 05 07
2022 metų Kalbos apdovanojimas skirtas dr. Regimantui Tamošaičiui

2022 metų Kalbos apdovanojimas skirtas dr. Regimantui Tamošaičiui

2022 05 07
Lietuvių aktyvistų frontui – 80! (nuotraukos)

J. Survilaitė. Kai Tautos širdyje plaka kelių kartų ritmas

2022 05 06
Išleistas 4-asis „Gimtosios kalbos“ numeris (2022)

Išleistas 4-asis „Gimtosios kalbos“ numeris (2022)

2022 05 05
„Burbiškio dvaras. Istorija, kultūra, paveldas“ | A. Labenskytės nuotr.

Išleista knyga apie Burbiškio dvarą

2022 05 02
www.limis.lt

V. Justickis. Vydūno idėjos V. Falkenhano novelėse apie aisčius (I)

2022 05 02
P. Ablamskis. Už ką gudai kaunasi „Ukrainos fronte”?

P. Ablamskis. Už ką gudai kaunasi „Ukrainos fronte”?

2022 05 01
Rodyti daugiau

Naujienos

Neariminei žemdirbystei skirta 8 mln. eurų
Lietuvoje

Jaunieji ūkininkai raginami kurti verslą kaime

2022 05 17
J. Skirius. Lietuvos valstybės skola dabar ir prieškaryje: trumpa apžvalga
Lietuvoje

Neapmokestinamųjų pajamų dydis kils iki 540 eurų

2022 05 17
Biudžetas | lrv.lt nuotr.
Lietuvoje

Seime priimtas patobulintas 2022 m. biudžetas

2022 05 17
Išvežami „Azovstal“ gynėjai | Alkas.lt ekrano nuotr.
Ukrainos balsas

Dalis „Azov“ pulko karių evakuoti iš Mariupolio

2022 05 17
Kaip nepažeisti asmens duomenų apsaugos reikalavimų skelbiant duomenis socialiniuose tinkluose? (video)
Lietuvoje

Kaip nepažeisti asmens duomenų apsaugos reikalavimų skelbiant duomenis socialiniuose tinkluose? (video)

2022 05 17
Praplečiamas Punios šilo gamtinio rezervato plotas
Gamta ir ekologija

Praplečiamas Punios šilo gamtinio rezervato plotas

2022 05 17
Preiloje šventė – duris atveria atsinaujinusi Biblioteka
Architektūra

Preiloje šventė – duris atveria atsinaujinusi Biblioteka

2022 05 17
„Pasaulio kino vakarai su Audriumi Stoniu“: vienatvė – paskutinė ir stipriausia varžovė (video)
Kultūra

„Pasaulio kino vakarų su Audriumi Stoniu“ uždarymo filmas (video)

2022 05 17


SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • Lietuvis apie R. Karbauskis. Ar galima parduoti patriotizmą?!
  • Pajūrietis apie Plaunančių siurblių robotų tipai: viskas, ką turite žinoti
  • Žaliakalnis apie Romo Kalantos metai bus paminėti lietuviškais filmais (video)
  • Pastebėjimas apie Plaunančių siurblių robotų tipai: viskas, ką turite žinoti

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Jaunieji ūkininkai raginami kurti verslą kaime
  • Neapmokestinamųjų pajamų dydis kils iki 540 eurų
  • Seime priimtas patobulintas 2022 m. biudžetas
  • Dalis „Azov“ pulko karių evakuoti iš Mariupolio

Skaitomiausi straipsniai

  • D. Vaiškūnienė, J. Vaiškūnas. Mirė paprastas žmogus peržiūrėta: 576; komentarų: 9
  • M. Kundrotas. Kur ta Rusijos opozicija? peržiūrėta: 454; komentarų: 19
  • K. Jovaišas. Pergalės kaina: vienas žuvęs vokietis, šeši rusai peržiūrėta: 454; komentarų: 8
  • Didysis šeimos gynimo maršas 2022 TIESIOGIAI peržiūrėta: 436; komentarų: 24
  • „Eurovizijos“ nugalėtoja tapo Ukraina! peržiūrėta: 423; komentarų: 9
  • Gegužės 15 d. kviečia „Didysis šeimos gynimo maršas 2022“ peržiūrėta: 412; komentarų: 11

Kiti Straipsniai

Apdovanoti Lietuvių kalbos draugijos išrinkti žurnalistai – kalbos bičiuliai

by daiva
2022 05 16
2
Apdovanoti Lietuvių kalbos draugijos išrinkti žurnalistai – kalbos bičiuliai

2022 m. gegužės 12 d. Lietuvos savivaldybių kalbos tvarkytojų susitikime, surengtame Vilniaus miesto savivaldybės vyriausiosios kalbos tvarkytojos Sigitos Bertulienės iniciatyva,...

Skaityti toliau

100-mečio jubiliejų mininčio seniausio Lietuvoje choro „Daina“ vadovė R. Navickienė: laimės pasagą turėti neužtenka

by Kristina Aleknaitė
2022 05 12
0
100-mečio jubiliejų mininčio seniausio Lietuvoje choro „Daina“ vadovė R. Navickienė: laimės pasagą turėti neužtenka

Gegužės 14 dieną 16 val. VDU Žemės ūkio akademijos Iškilmių salėje, vyks seniausio choro Lietuvoje „Daina“ veiklos 100-mečio minėjimas Vytauto...

Skaityti toliau

Daugiau lietuvių grįžta nei išvyksta

by Ditė Česėkaitė
2022 05 11
0
Lagaminas | Alkas.lt, A. Sartanavičiaus nuotr.

Antrus metus iš eilės į gimtinę grįžtančių Lietuvos Respublikos piliečių buvo daugiau nei išvykusių. Statistikos departamento duomenimis, 2021 m. į...

Skaityti toliau

Skaitytojų nuomonės:

  • Lietuvis apie R. Karbauskis. Ar galima parduoti patriotizmą?!
  • Pajūrietis apie Plaunančių siurblių robotų tipai: viskas, ką turite žinoti
  • Žaliakalnis apie Romo Kalantos metai bus paminėti lietuviškais filmais (video)
  • Pastebėjimas apie Plaunančių siurblių robotų tipai: viskas, ką turite žinoti
  • Pajūrietis apie Plaunančių siurblių robotų tipai: viskas, ką turite žinoti

Kitas straipsnis
Vietovardžių metai | S. Tumėno nuotr.

Seime – konferencija, skirta Vietovardžių metams (tiesioginė transliacija)

srtfondas Init

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

rašto darbai | Greitos skyrybos internetu – skyrybų advokatai | Siuskpigiau.lt siuntos Lietuvoje | Pramogų, grožio, sveikatingumo pasiūlymai | irigatorius | vitamino c serumas | oro drekintuvas | HiMountains | iddo.lt modernūs stalai | kūno kremai | August.lt - valymo įrenginiai | Veido kremai | fs22 mods | https://lazerineklinika.lt/ | https://sportsman.lt/ | Auskarai su deimantais | https://www.aleina.lt | Automobilių nuoma | drogas.lt | CBD aliejus Lietuvoje

 

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai