Pirmadienis, 7 liepos, 2025
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Kultūra Istorija

L. Vincė: Pokaryje gyvenusių lietuvių istorijas rinkau tam, kad niekada nepamirštume, kiek mums teko paaukoti dėl Lietuvos laisvės

www.alkas.lt
2019-11-12 14:23:56
2
L. Vincė: Pokaryje gyvenusių lietuvių istorijas rinkau tam, kad niekada nepamirštume, kiek mums teko paaukoti dėl Lietuvos laisvės

Laimos Vincės knyga „Mūsų nepalaužė“ | knyguklubas.lt nuotr.

Laimos Vincės knyga „Mūsų nepalaužė“ | knyguklubas.lt nuotr.
Laimos Vincės knyga „Mūsų nepalaužė“ | knyguklubas.lt nuotr.

Internetinis knygynas www.knyguklubas.lt pristato Jungtinėse Amerikos Valstijose gimusios ir lietuvių išeivių šeimoje augusios poetės, rašytojos, Lietuvos rašytojų sąjungos narės ir vertėjos knygą „Mūsų nepalaužė“. Nors už Atlanto ši knyga pasirodė dar 2011 m., tačiau lietuvių kalba ši knyga išleista tik šiemet.

Laima Vincė į Lietuvą atvyko 2007 m. pagal Fulbraito programą. Tuomet, keliaudama po Lietuvą, autorė išgirdo ir užrašė daugybę skausmingų pokaryje gyvenusių lietuvių istorijų, kurios paskatino rašytoją to meto išgyvenimus suguldyti popieriuje. Autorės tikslas buvo susitikti su kuo daugiau dar gyvų istorijos liudytojų ir jų prisiminimus kuo tiksliau užrašyti, tam, kad niekada nepamirštume, kiek mums teko paaukoti dėl Lietuvos laisvės.

– Laima, Jūs gimėte Amerikoje, lietuvių išeivių šeimoje. Didžiąją savo gyvenimo dalį praleidote šioje šalyje, tačiau puikiai rašote ir kalbate lietuviškai. Ar kalbėti ir rašyti lietuviškai skatino tėvai?

– Taip, mano tėvai skatino mane ir mano brolius bei sesę kalbėtis lietuviškai, taip pat skatino lietuvių visuomenė, kurioje mes gyvenome. Tačiau svetimoje šalyje nelengva įskiepyti vaikams lietuvių kalbą, kai mokykloje, visuomenėje, televizijoje kalbama angliškai. Aš prisimenu, kai sulaukusi šešiolikos staiga pajutau, kad lietuviškai kalbu itin silpnai. Bijojau prarasti lietuvių kalbą, tad pati sugalvojau išvažiuoti mokytis Vasario Šešioliktosios Gimnazijoje, Vakarų Vokietijoje. Tais laikais buvo neįmanoma važinėti pirmyn atgal iš Lietuvos į kitas šalis, nes Lietuva buvo okupuota Sovietų. Tik specialiais atvejais žmonės iš Vakarų galėjo atvažiuoti į Lietuvą, o žmonės iš Lietuvos išvažiuoti į Vakarus. Tad mokėmės lietuvių kalbos tam tikrame vakuume.

– Rašote ne tik prozą, tačiau ir poeziją. Taip pat esate knygų vertėja, dėstytoja, tapote paveikslus. Veiklos turite išties nemažai. Kaip pavyksta viską suderinti?

– Aš gimiau labai kūrybinga, be to vaikystėje mano mama, kuri yra tapytoja, nevaržė mano kūrybinės laisvės. Prisimenu, sugalvodavau įvairiausių žaidimų kaimynystėje augantiems vaikams ir juos pravesdavau. Daug mano minčių, kūrybingumo ir kūrybinės drąsos atėjo iš vaikystės, kuomet nevaržoma laksčiau basa po miškus ir gyvenau savo vidiniame kūrybiniame pasaulyje. Dabar labai stengiuosi rengti prasmingai savo laiką ir daug dirbu. Aš sau neleidžiu ilgai tingėti. Aš retai žiūriu televizorių, o filmus atsirenku žiūrėti tik tokius, kurie suteiktų prasmės. Nežaidžiu kompiuterinių žaidimų, nemėgstu tuščiai „plepėti“ per socialinius tinklus ar žinutes. Būtent tai man leidžia atrasti daugiau laiko kūrybai ir mąstymui.

– Knyga „Mūsų nepalaužė“ lietuvių kalba išleidžiama tik šiemet, nors anglų kalba knyga pasirodė jau 2011 metais. Kodėl tik dabar nusprendėte knygą išleisti lietuvių kalba?

– Aš būčiau mielai ją lietuviškai išleidusi jau 2011 metais, jeigu leidykla būtų norėjusi tada išleisti. Tuo metu visuomenė dar ne taip domėjosi pokario rezistencijos istorija kaip dabar. Visuomenė turėjo priaugti prie tos knygos. Taip pat, turiu prisipažinti, kad nors labai daug darbo įdedu renkant medžiagą knygai ir ją rašant, aš esu prasta vadybininkė.

 Laimos Vincės knyga „Mūsų nepalaužė“ | knyguklubas.lt nuotr.
Laimos Vincės knyga „Mūsų nepalaužė“ | knyguklubas.lt nuotr.

– Knygoje aprašyti tremtinių ir partizanų išgyvenimai tikri, išgirsti iš pirmų lūpų. Ar pašnekovai noriai dalinosi atsiminimais?

– Jų istorijos yra kupinos traumų, tad jiems tikrai buvo skaudu ir sunku man tas istorijas pasakoti. Tačiau visi mano pašnekovai, iš kurių jau beveik pusė yra išėjusių, jautė, kad yra labai svarbu perduoti tas istorijas užrašymui. Jie taip jautė, nes jie suprato, kad jų asmeninės istorijos, išgyvenimai ir įžvalgos iš to laikotarpio, iš pokario, priklauso ne vien jiems ir jų šeimoms, bet ir istorijai. Kiekvienas išgyvenimas su visomis savo detalėmis atskleidžia ką nors svarbaus ir esminio iš mūsų tautos skaudžios istorijos.

Tuo pačiu, beveik visi mano kalbinti žmonės patyrė kankinimus, pažeminimą ir begalę kitų mums sunkiai suvokiamų baisių dalykų. Būtų neetiška, per daug skaudu ir nejautru pradėti mūsų pokalbį nuo skaudžiausios dalies. Tad visų pirma savo pašnekovų paprašydavau papasakoti apie savo vaikystę, nes apie savo laimingą vaikystę visi pasakodavo noriai. O tada palaipsniui pereidavome prie skaudžios jų istorijos ir netekties. 

– Su kokiais iššūkiais teko susidurti rašant šią knygą?

– Aš rinkau žmonių istorijas ir jas užrašinėjau ne tik ranka, bet ir diktofonu. Ne visos istorijos buvo pasakojamos lietuvių kalba, vieną istoriją užrašiau vokiečių kalba, o dar vieną – anglų kalba. Aš turėjau iššifruoti visus savo užrašus, iššifruoti garso įrašus, patikslinti faktus ir galiausiai viską sudėlioti chronologiškai laike, nes žmonės pasakodavo šokinėdami nuo temos į temą. Kadangi knyga buvo leidžiama Amerikoje, visus tekstus teko išversti į anglų kalbą. O dabar vertėja visus tekstus vėl privalėjo išversti atgal į lietuvių kalbą. Reikėjo perskaityti daug istorinių knygų, kad pasiruoščiau šiam darbui. Šios knygos parašymas pareikalavo išties daug mano darbo.

– Knygoje daugiausiai stengiatės perteikti moterų patirtį. Kodėl?

– Taip, didžioji dalis pašnekovių buvo moterys. Žinoma, tarp pašnekovų buvo ir vyrų, tačiau juos, išskyrus smogiką Praną, kalbinau su tikslu daugiau sužinoti apie moteris, kurios buvo svarbios jų gyvenime. Partizanas ir politinis kalinys Jonas Kadžionis pasakoja apie savo žmona Malviną, kuri irgi partizanavo ir buvo ryšininkė. O Alexander Gringauz, kurį dar vaiką išgelbėjo iš Kauno geto, pasakoja apie savo gelbėtoją Konstanciją Bražėnienę. Tuo metu, kai pradėjau rinkti šitas istorijas, didelė dauguma knygų apie rezistenciją buvo parašytos apie vyrus ir akcentavo vyrų drąsa ir pasiaukojimą Lietuvai. O juk  penkiasdešimt procentų rezistencijos dalyvių buvo moterys. Aš norėjau nagrinėti moterų vaidmenį rezistencijoje ir išgirsti istorijas iš jų perspektyvos.

– Kam skirta ši knyga?

– Aš savo knygą skyriau labai daug žmonių, milijonams. Skiriu šią knygą visiems, kurie žuvo dėl savo įsitikinimų, kurie žuvo ginant tėvynę, kurie žuvo dėl savo tautybės arba religijos. Ji skiriama Lietuvos tremtiniams, politiniams kaliniams, partizanams, ryšininkėms ir Lietuvos žydų Holokausto aukoms.

– Galbūt turite minčių dar vienai knygai?

– Aš visuomet turiu minčių daugiau nei vienai knygai, tačiau, kad parašytum knygą, reikia labai daug laiko. Šiuo metu esu suplanavusi struktūras net trim knygom. O dabar reikia sveikatos, ramybės ir pakankamai pinigų pragyvenimiui, kad galėčiau jas parašyti.

– Ko palinkėtumėte skaitytojams?

– Linkiu skaitytojams gero skaitymo. Taip pat noriu padėkoti skaitytojams, kad savo brangų laiką jie skiria mano knygų skaitymui.

– Ir pabaigai… Kokias 3 perskaitytas knygas patartumėte Knygų klubo skaitytojams?

– Aurimas Švedas „Irena Veisaitė. Gyvenimas turi būti skaidrus“; Tomas Venclova „Nelyginant šiaurė magnetą“; Istorijos inžinierius: Edvardo Gudavičiaus tekstai apie Lietuvą, Europą, ir pasaulį.

Knyguklubas.lt komanda dėkoja už pokalbį.

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. Aukso moneta įamžina Lietuvos laisvės kovas
  2. Iš Rytų Lietuvos lenkinimo istorijos: K. Misius. Lietuvių persekiojimas tarpukary Lydos krašte
  3. L. Veličkaitė. Lietuvos laisvės kovų atmintį būtina išsaugoti ateities kartoms (nuotraukos)
  4. Grįžulo Ratai – nekaltai ištremtų artimųjų, niekada nepažintų Sibiro vaikų amžinieji namai
  5. L. Mažylis: Kad užbaigčiau knygą „99 metai po įvykio“, teko peržengti visas baimes
  6. V. Sinica. Kas mums ta kalba, kam mums tos pavardės?
  7. A. Lapinskas. Kodėl Lietuvos lenkai nenori puikiai išmokti lietuvių kalbos?
  8. Iš Rytų Lietuvos lenkinimo istorijos: K. Garšva. Lietuvių kalbos substratas gretimose valstybėse
  9. Kodėl už Lietuvą kovoję ir žuvę partizanai mums vis dar svetimi
  10. L. V. Medelis. Po kiek lietuvybė, ponai ir kiti Švonderiai?
  11. Iš Rytų Lietuvos lenkinimo istorijos: P. Kalnius. Vilniaus gubernijos lietuvių XIX a. demografinė depopuliacija: mitas ar realybė?
  12. Laisvės gynėjai žinojo, kad bus šmeižiami
  13. LRT Kultūra gilinsis į Lietuvių kalbos istoriją
  14. G. Šapoka. Apie lietuvių laišką popiežiui „Lenkų kalba Lietuvos bažnyčiose“
  15. Žymiai dainininkei patikėtas S. Nėries vaidmuo istorinio serialo „Laisvės kaina“ tęsinyje apie partizanus (video)

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Pastabos 2

  1. rimantas says:
    6 metai ago

    Rašo apie lietuvių kovą už Lietuvos valstybę, o kviečia skaityti Tomo Venclovos, kuris savo knygose
    “dekonstruoja” Lietuvos valstybę t.y. skleidžia antvalstybinę propagandaą, knygas. Gerai, dar, kad kaip J.Noreikos – Generolo Vėtros anūkė, prisikaičiusi KGB klastočių, nerašo knygų apie partizanus – žydšaudžius. Liberalizmu prisidengęs neomarksizmas Vakaruose sugeba net kovotojų prieš marksizmo priespaudą vaikus paversti savo pasekėjais.

    Atsakyti
  2. Gediminas Martišius says:
    5 metai ago

    Gera knyga. Kiekvienas, kuris neabejingas savo tautos likimui, turi žinoti apie savo tėvų ir senelių nugyventus gyvenimus, juo labiau, kad mūsų tautai pokaris – ir didelė tragedija, ir didvyriškos istorijos atkarpa, kurios jeigu nebūtų buvę, mes vargu ar prieš trisdešimt metų taikiomis priemonėmis būtume atkūrę Nepriklausomybę. Ačiū autorei, sėkmės ir sveikatos.

    Atsakyti

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Naujienos

Maskirovka
Ukrainos balsas

Maskvos maskirovka

2025 07 06
Frankas-Valteris Šteinmejeris ir Gitanas Nausėda
Lietuvoje

G. Nausėda susitiko su Vokietijos Prezidentu

2025 07 06
Apdovanojimų įteikimas Prezidentūroje
Lietuvoje

Valstybės dienos proga Prezidentas įteikė valstybės apdovanojimus

2025 07 06
Globojančių šeimų festivalis | SADM nuotr.
Gamta ir žmogus

Vaikų globos savaitę užbaigė naujas Lietuvos rekordas

2025 07 06
Valdovų rūmų muziejus | M. Kaminsko nuotr.
Istorija

Valstybės dieną Valdovų rūmuose – šventinių renginių programa

2025 07 06
Šiauliai
Kultūra

Šiauliai kvies jungtis į šventinę bendrystę

2025 07 05
A. Stulginskiui skirta paroda
Istorija

Istorinėje Prezidentūroje atidaroma A. Stulginskiui skirta paroda

2025 07 05
Baltijos esperantininkų dienos Kaune | Lietuvos esperantininkų sąjungos nuotr.
Kalba

Baltijos esperantininkų dienos Kaune

2025 07 05

SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • Klausimėlis: apie Švieži kopūstai: viena galva ir trys receptai
  • Jutiklį išrado apie „Sengirės fondo“ globoje – rekordinis sklypas Trakų r.
  • Nerimsta darbštuoliai apie D. Razauskas: Kas išvaduos iš baudžiavos? Tik Dievo sūnus
  • Aistis apie D. Razauskas: Kas išvaduos iš baudžiavos? Tik Dievo sūnus

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Juodkalniją reikia ne tik pamatyti, bet ir pajausti
  • E. Laurinaitis: Mums dabar niekas nieko, išskyrus pačią laisvę, pažadėti negali
  • Saulės audros: nematoma grėsmė iš dangaus (I)
  • Maskvos maskirovka

Kiti Straipsniai

dr. Dainius Razauskas | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

D. Razauskas: Kas išvaduos iš baudžiavos? Tik Dievo sūnus

2025 07 06
Dizainerė D. Gudačiauskaitė rodo naujausius gaminius | S. Samsonas, LNM nuotr.

Etnomada, kuri tinka šiandien: apie šiuolaikinę tapatybę su dizainere D. Gudačiauskaite

2025 07 04
Alkas.lt nuotr.

Valstybinės kalbos likimas – Seimo kontrolieriaus rankose: „Talka“ kaltina ŠMSM neveiklumu

2025 06 26
Vilniaus mieste tikrinti viešieji užrašai ir išorinė reklama | vki.lrv.lt nuotr.

Vilniaus mieste tikrinti viešieji užrašai ir išorinė reklama

2025 06 26
Gediminas Jakavonis

G. Jakavonis. Kodėl aš turėčiau bijoti Rusijos okupacijos?

2025 06 25
Plakatų paroda „Lietuvių kalba. Myliu…“

Atidaroma jaunuolių plakatų paroda „Lietuvių kalba. Myliu…“

2025 06 24
Dr. Gintaras Šapoka. „Tėvynėje liko širdis“: knyga skirta publicistui, rezistentui Stasiui Žakevičiui-Žymantui | lzs.lt nuotr.

Dr. Gintaras Šapoka. „Tėvynėje liko širdis“: knyga skirta publicistui, rezistentui Stasiui Žakevičiui-Žymantui

2025 06 23
Latviai, lietuviai ir estai šią vasarą teiks pirmenybę vietiniam turizmui | I. Samkov nuotr.

Latviai, lietuviai ir estai šią vasarą teiks pirmenybę vietiniam turizmui

2025 06 21
Laurynas Kasčiūnas

Dėl mokinių ugdymo planų kreipiamasi į teismą

2025 06 13
„SHWR“ | K. Štreimikio nuotr.

Iki šiol anglų kalba kūrusi grupė sukūrė dainą lietuviškai!

2025 06 10

Skaitytojų nuomonės:

  • Klausimėlis: apie Švieži kopūstai: viena galva ir trys receptai
  • Jutiklį išrado apie „Sengirės fondo“ globoje – rekordinis sklypas Trakų r.
  • Nerimsta darbštuoliai apie D. Razauskas: Kas išvaduos iš baudžiavos? Tik Dievo sūnus
  • Aistis apie D. Razauskas: Kas išvaduos iš baudžiavos? Tik Dievo sūnus
  • Tamsta optimistas... apie Valstybės išlaidos auga, o Sporto rūmų ateitis – vis dar be sprendimo
 
 
 
 
 
Kitas straipsnis
Vietovardžių metai | S. Tumėno nuotr.

Seime – konferencija, skirta Vietovardžių metams (tiesioginė transliacija)

Sekite mus Feisbuke

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

Alkas.lt su Jūsų parama – už lietuvišką Lietuvą!

 fs22 mods | ket testai | Farming Simulator 25 mods | Inbank vartojimo paskolos | FS25 | fs25 mods | DARBO SKELBIMAI | lėktuvų bilietai

 

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai