Antradienis, 17 lapkričio, 2026
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Horoskopai
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Horoskopai
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Kultūra Istorija

Lietuvos laisvės šaukliui Antanui Terleckui – 93 metai

www.alkas.lt
2021-02-09 18:54:22
1.2k
PERŽIŪROS
14
Antanas Terleckas | Lietuvos ypatingojo archyvo nuotr.

Antanas Terleckas | Lietuvos ypatingojo archyvo nuotr.

Prieš 93 metus, 1928 m. vasario 9 d. gimė Antanas Terleckas, kovotojas už Lietuvos laisvę, politinis kalinys, Lietuvos laisvės lygos įkūrėjas ir lyderis, pogrindinės spaudos leidėjas, Laisvės premijos laimėtojas.

Antanas Terleckas gimė 1928 m. Utenos apskr. Saldutiškio vlsč. (dabar Ignalinos r.) Krivasalio kaime mažažemių ūkininkų šeimoje. 1945 m. apkaltinus priklausymu neegzistuojančiai pogrindinei organizacijai „Geležinis vilkas“, A. Terleckas Lietuvos SSR vidaus reikalų liaudies komisariato (NKVD) Švenčionių aps. skyriaus buvo sulaikytas ir du mėnesius praleido LSSR NKVD Švenčionių kalėjime. 1954 m. jis baigė Vilniaus universitetą ir įgijo finansų ir kredito specialybę. 1954–1957 m. dirbo SSRS valstybinio banko Lietuvos skyriuje kredito inspektoriumi, vėliau banko Vilniaus m. valdybos viršininko pavaduotoju, mokėsi aspirantūroje. 1957 m. Valstybės saugumo komiteto (KGB) prie Lietuvos SSR Ministrų Tarybos vėl buvo suimtas. 1958 m. Lietuvos SSR Aukščiausiasis Teismas už tai, kad „kartu su nuteistaisiais V. Laugaliu ir J. Semėnu 1956–1957 m. kalbėdavo antitarybinėmis temomis, šmeižė tarybinio gyvenimo tikrovę, 1956 m. padarė slaptą pasitarimą, kuriame svarstė klausimą apie pogrindinės antitarybinės organizacijos sukūrimą“ nuteisė A. Terlecką 4 m. laisvės atėmimo.

1958–1960 m. kalintas Taišeto ir Čiunos lageriuose Irkutsko srityje. 1964–1969 m. neakivaizdiniu būdu studijavo istoriją Vilniaus universitete, tačiau parengto diplominio darbo „Lietuva Rusijos valdžioje (1795–1915)“ nebuvo leista apsiginti. Diplominis darbas saugumiečių buvo paimtas atliekant kratą pas A. Terlecką. 1973 m. jis dar kartą suimtas ir pritaikius kriminalinį LSSR BK 94 straipsnį nuteistas 1 metų laisvės atėmimu. 1976–1977 m. A. Terleckas, kartu su Juliumi Sasnausku, Kęstučiu Jokubynu ir kt., leido pogrindinį leidinį „Laisvės šauklys“, kuriame kėlė sovietinės okupacijos ir represijų klausimus, publikavo istorinius straipsnius.  1977 m. A. Terlecko namuose buvo atlikta krata, kurios metu rasta pogrindžio leidinių, pogrindžio spaudoje skelbtų anoniminių ir pasirašytų tekstų ir kt. A. Terleckas KGB buvo sulaikytas ir tardomas, bet po trijų parų paleistas.

Antanas Terleckas Lietuvos SSR valstybės saugumo komiteto (KGB) Tardymo izoliatoriuje Vilniuje. 1979 m. spalio 31 d. | LYA, f. K-1, ap. 58, b. 47753/3, t. 1, l. 43. nuotr.

1978 m. birželio 15 d. A. Terleckas su bendraminčiais, dalyvavusiais leidžiant leidinį „Laisvės šauklys“, įkūrė pogrindinę organizaciją Lietuvos laisvės lyga, kurios tikslas ir uždaviniai – Nepriklausomos Lietuvos atkūrimas, religinės, tautinės ir politinės tautos sąmonės ugdymas, Lietuvos laisvės klausimo kėlimas tarptautiniuose forumuose.  1979 m. LLL inicijavo Kreipimosi į Sovietų Sąjungos, Vokietijos Federacinės Respublikos, Vokietijos Demokratinės Respublikos Vyriausybes, Suvienytų nacijų organizacijos (dabar vadinama Jungtinių tautų organizacija) Generalinį sekretorių Kurtą Valdheimą, šalių, pasirašiusių Atlantos chartiją, vyriausybes, parengimą ir pasirašymą. Kreipimasis gavo „Keturiasdešimt penkių pabaltijiečių memorandumo“ pavadinimą. Memorandumą pasirašė 35 lietuviai, 6 latviai, 4 estai, jį parašais parėmė Rusijos disidentai Jelena Boner, Andrejus Sacharovas, Tatjana Velikanova ir kt. Tai buvo reikšmingiausias neginkluoto pasipriešinimo laikotarpio dokumentas. Memorandume buvo reikalaujama paskelbti negaliojančiais Molotovo-Ribentropo pakto slaptuosius protokolus nuo jų pasirašymo momento, iš Baltijos šalių išvesti okupacinę kariuomenę, taip likviduojant abiejų diktatoriškų režimų suokalbio padarinius šiame regione. Memorandumo tekstas buvo paskelbtas per užsienio radijo stotis, publikuojamas pogrindžio leidiniuose.

1979 m. KGB suėmus A. Terlecką ir jo bendražygį Julių  Sasnauską, LLL veikla beveik nutrūko. 1980 m. rugsėjo mėn. Lietuvos SSR Aukščiausiasis Teismas „už tai, kad  nuo 1975 m. vienas, 1977 m. į antitarybinę veiklą įtraukęs J. Sasnauską, abu kartu, siekdami susilpninti tarybų valdžią Lietuvoje, sistemingai gamino, daugino ir platino, o taip pat kaupė ir laikė antitarybinės propagandos tikslu antitarybinio turinio nelegalius leidinius, laiškus, pareiškimus bei kitokius kūrinius“ nuteisė A.Terlecką 3 metų laisvės atėmimu  ir nutrėmimu 5 metams. Jis buvo kalinamas lageryje Permės srityje. 1982 m. ištremtas į Magadano sritį.

Mitingo Vilniuje prie A. Mickevičiaus paminklo 4-jų metinių minėjimas.
Pirmoje eilėje pirmas iš dešinės Antanas Terleckas | LYA, f. 1771, ap. 270, b. 182, l. 88 nuotr.

1987 m. A. Terleckui grįžus iš tremties, LLL veikla atsinaujino. 1987 m. rugpjūčio 23 d. buvo surengtas pirmas valdžios nesankcionuotas viešas protesto mitingas Vilniuje, prie poeto Adomo Mickevičiaus paminklo, skirtas paminėti Molotovo-Ribentropo paktą. Mitinge buvo pasmerkti 1939 m. pasirašyti SSRS ir Vokietijos sutarčių slaptieji protokolai, pareikalauta iš Lietuvos išvesti sovietinę kariuomenę ir  atkurti Lietuvos nepriklausomybę.

Pirmasis viešas Lietuvos laisvės lygos (LLL) mitingas, skirtas paminėti 1941 m. masinių trėmimų į Sibirą aukas. Pirmoje eilėje viduryje – LLL įkūrėjas ir lyderis Antanas Terleckas. Vilnius, Gedimino (dabar – Katedros) aikštė. 1988 m. birželio 14 d. | LYA, f. K-1, ap. 46, b. 1909, l. 22-8. nuotr.

1988 m. LLL surengė pirmuosius viešus mitingus masiniams Lietuvos gyventojų trėmimas į Sibirą paminėti, kuriuose pirmą kartą viešai buvo iškelta  draudžiama Lietuvos trispalvė vėliava, taip pat suorganizavo eilę mitingų, skirtų paminėti ir pasmerkti Molotovo-Ribentropo paktą bei jo pasekmę – Lietuvos okupaciją 1940 m. LLL stojo į atvirą konfrontaciją su oficialiąja LSSR valdžia, deklaravusia „suverenitetą SSRS sudėtyje“.

Antanas Terleckas | archyvai.lt

LLL 1989 m. pirmoji paragino boikotuoti šaukimą į okupacinę sovietinę armiją, inicijavo parašų rinkimą dėl jos išvedimo iš Lietuvos, Varniuose (Telšių r.) pastatė pirmą paminklą 1944–1954 m. laisvės kovose žuvusiems Lietuvos partizanams. LLL ir jos lyderio A. Terlecko vieši veiksmai bei atvira konfrontacija su okupacine valdžia plėtė legalaus veikimo ribas, sudarė galimybę vis atviriau išreikšti Lietuvos valstybės atkūrimo idėjas ir padėjo Lietuvos persitvarkymo sąjūdžiui parlamentiniu keliu realizuoti tautos siekį tapti laisviems.

Diplomo įteikimo ceremonijoje dalyvavo sūnus Ramūnas Terleckas (kairėje) ir anūkas Antanas Terleckas (dešinėje). | E. Kurausko nuotr.
Diplomo įteikimo ceremonijoje dalyvavo sūnus Ramūnas Terleckas (kairėje) ir anūkas Antanas Terleckas (dešinėje). | E. Kurausko nuotr.

Lietuvos Respublikos Prezidento dekretais už kovą dėl tautos laisvės bei žmogaus teisių gynimą okupuotoje Lietuvoje A. Terleckas 1998 m. apdovanotas Vyčio Kryžiaus 3-ojo laipsnio ordinu, 2000 m. – Lietuvos nepriklausomybės medaliu, o 2004 m.– Vytauto Didžiojo ordino Karininko kryžiumi. Lietuvos Respublikos Seimas 2012 m. A. Terleckui skyrė Laisvės premiją.

Lietuvos ypatingasis archyvas siūlo prisiminti prieš tris metus parengtą parodą „Lietuvos laisvės šaukliui Antanui Terleckui – 90“, kurioje pristatomi Lietuvos ypatingajame archyve saugomų sovietinio saugumo sudarytų A. Terlecko baudžiamųjų bylų, agentūrinės-operatyvinės veiklos dokumentai, įvairiuose mitinguose pasakytų kalbų stenogramos ir santraukos, fotonuotraukos, vaizdo ir garso įrašai, kratų metų konfiskuoti dokumentai bei Lietuvos centriniame valstybės archyve saugomi rašytiniai dokumentai ir fotonuotraukos.

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. Lietuvos laisvės šaukliui Antanui Terleckui sukanka 90!
  2. Lietuvos laisvės kovotojui Antanui Terleckui įteikta Laisvės premija (nuotraukos)
  3. Laisvės premija paskirta kovotojui už Lietuvos laisvę ir žmogaus teises A.Terleckui
  4. V. Baldišis. Lietuvos Patriotui, Ekonomistui ir Istorikui, Didžiavyriui Vladui Terleckui – 75–eri
  5. Seime bus pristatytos dvi parodos: „Laisvės gynimas Lietuvoje 1991 metų sausyje“ ir „Laisvės šauklys“
  6. Lietuvos laisvės lygai – 40
  7. Laisvės premija skirta Laisvės kovų dalyviui Albinui Kentrai
  8. Lietuvos centrinis valstybės archyvas pristato virtualią dokumentų parodą „Naujieji metai sovietmečiu“
  9. Lietuvos centriniame valstybės archyve atidaroma paroda „Vyriausiajam Lietuvos išlaisvinimo komitetui – 70 metų“
  10. Sąjūdžio gimimas: Dokumentinio filmo „Įkvėpti laisvės“ premjera
  11. Seimo nariai prašo įamžinti Lietuvos laisvės lygos vardą Vilniaus mieste
  12. Seime minimas Laisvės šauklys Romas Kalanta ir 1972 m. Kauno pavasaris (tiesioginė transliacija)
  13. Seime išreikšta pagarba Lietuvos laisvės lygai, kuri birželio 15 d. minės įkūrimo 40-metį (video)
  14. Minėsime Laisvės gynimo 25-metį
  15. Laisvės premijos komisija kviečia teikti asmenis nusipelniusius gauti 2017 metų Laisvės premiją

ALKO TURINYS

Pastabos 14

  1. Albinas Vaškevičius says:
    prieš 6 metai

    Sveikatos ir ukvatos nepailstančiam kariui už Lietuvos nepriklausomybę Antanui Terleckui, kuris drąsiai visą laiką ėjo priekyje. Tokių drąsių didvyrių tautose būna tik vienetai.

    Atsakyti
    • Tadas says:
      prieš 6 metai

      O kodel tu drasus tik komentaruose?

      Atsakyti
  2. Bartas says:
    prieš 6 metai

    Nuoširdžiausi linkėjimai Didžiam Lietuvių Tautos Kariui. Ilgiausiu Metų.!!!

    Atsakyti
    • Tadas says:
      prieš 6 metai

      Kokiu metu??? Jaunuoliui tik 93

      Atsakyti
  3. Rasa says:
    prieš 6 metai

    O aš galvojau, kad viską padarė V. Ladsbergis…Ačiū už straipsnį dabar supratau: viską pradėjo daryti tikrai ne Landsbergis, bet dabar viską daro būtent jis…todėl jis ir yra didžiausias iš visų.

    Atsakyti
  4. Rasa says:
    prieš 6 metai

    Gerbiamas Antanai Terleckai, stiprios jums sveikatos. Valio!!!

    Atsakyti
  5. !!! says:
    prieš 6 metai

    Šaunuolis esi ANTANAI,išlik toks iki galo,sukaupk jėgas ir įkrėsk savo Antanukui beržinės košės(ko dar ne vėlu)…matomai su bloga kompanija susidėjo vaikis…

    Atsakyti
    • Tadas says:
      prieš 6 metai

      Kodel jo brolis igrustas i bagadielnia karsinciu vilniuje????

      Atsakyti
      • !!! says:
        prieš 6 metai

        Nesupratau,pakomentuok…

        Atsakyti
        • Žemyna says:
          prieš 6 metai

          Žmogus užduotį vykdo. Tik kodėl Alkas nepermeta to į specialiai tam skirtą nepageidaujamų dėžutę? Kad ten išsilietų. Juk mūsų tikslas nėra apkartinti žmogaus gimtadienį.

          Atsakyti
  6. Nuoroda says:
    prieš 4 metai

    Lietuvos laisvės lygos įkūrėjui – Antanui Terleckui 95
    – voruta.lt/lietuvos-laisves-lygos-ikurejui-antanui-terleckui-95/

    Atsakyti
  7. Nuoroda says:
    prieš 4 metai

    • Mirė Antanas Terleckas
    – respublika.lt/lt/naujienos/lietuva/kitos_lietuvos_zinios/mire-antanas-terleckas/

    Atsakyti
  8. 2023 VASARIO 16 says:
    prieš 4 metai

    Lenkiame galvą, mirus LIETUVOS PATRIOTUI, pasipriešinimo okupacijai ir valdžiažmogių melui, kovos už LAISVĘ simboliui.. PAGARBA už per visą gyvenimą nueitą sunkų, bet garbingą kelią.. Tebūnie jam lengva Lietuvos žemelė!

    Atsakyti
    • Aleksandras Stabrauskas says:
      prieš 4 metai

      Garbė tautai didžiavyrių turėti

      Atsakyti

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Naujienos iš interneto:

SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • Bartas apie J. Vaiškūnas. Kas bijo tautos žodžio apie šeimą?
  • Kažin apie Kaune atkurtas prieš 400 metų išnykęs tauras – vienas įspūdingiausių Europos žvėrių
  • Ką gi apie J. Vaiškūnas. Kas bijo tautos žodžio apie šeimą?
  • Naivus klausimas apie J. Vaiškūnas. Kas bijo tautos žodžio apie šeimą?

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Atsinaujinus programėlė KOVAS – nuo šeimos plano iki gyvūnų išvykimo krepšio  
  • Uteną kviečia pažinti žaidžiant – mieste laukia 80 atradimų
  • Vilnius suskambės studentų chorų balsais – koncertuos daugiau kaip 400 dainininkų
  • S. Tumėnas. Pulkininkas Edmundas Čapas: namai – ir JAV, ir Lietuva

Kiti Straipsniai

Šviesiame biuro archyve lentynose sudėtos kartoninės dokumentų dėžės ir segtuvai

Metų pabaigos tvarka biure: kaip susitvarkyti popierinius dokumentus, kad kitąmet jų nereikėtų ieškoti

2026 10 30
Virtualiai atkurta Vilniaus senienų muziejaus salė su eksponatų stalais ir puošniais skliautais

Po 170 metų virtualiai atgimsta pirmasis viešasis Lietuvos muziejus

2026 10 30
Spalvingos abstrakčios tapybos fragmentas iš parodos „Egzodo spalvos“ plakato

Klaipėdoje – pirmą kartą Lietuvoje rodomi išeivijoje sukurti Adomo Galdiko paveikslai

2026 10 22
Motiejaus Valančiaus rankraštiniai įrašai senojoje knygoje

M. Valančius iš arti: senųjų knygų paraštėse atsiveria mažai pažintas vyskupo pasaulis

2026 10 11
Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataras Aloyzas Sakalas

Seime bus pristatyta A. Sakalo 95-mečiui skirta paroda „Laisvės troškimas“

2026 10 07
Jonas Žemaitis-Vytautas Lietuvos karininko uniforma

KGB sudaryta Jono Žemaičio-Vytauto baudžiamoji byla

2026 10 05
Buvę Statybininkų kultūros rūmai ir Antano Vivulskio projektuotos Švč. Jėzaus Širdies bažnyčios piešinys

Sovietiniuose mūruose įkalinta A. Vivulskio šventovė

2026 09 29
Lietuvos Respublikos Prezidentas K. Grinius savo darbo kabinete Prezidentūroje. Kaunas, 1926 m.

Paroda „Neramūs 1926-ieji“ įtraukta į Lietuvos pirmininkavimo ES Tarybai programą

2026 09 27
Rūtos Jusionytės paveikslas „Princesė ir slibinas“

Rūtos Jusionytės paroda „Karalaitė ir slibinas“ iš Paryžiaus atkeliauja į Kauną

2026 09 25
Knygų skirtukų parodos ekspozicija Burbiškio dvaro istorijos muziejuje

Burbiškio dvare gėlės pražydo knygų skirtukuose

2026 09 24

Skaitytojų nuomonės:

  • Bartas apie J. Vaiškūnas. Kas bijo tautos žodžio apie šeimą?
  • Kažin apie Kaune atkurtas prieš 400 metų išnykęs tauras – vienas įspūdingiausių Europos žvėrių
  • Ką gi apie J. Vaiškūnas. Kas bijo tautos žodžio apie šeimą?
  • Naivus klausimas apie J. Vaiškūnas. Kas bijo tautos žodžio apie šeimą?
  • ži/y/nija apie J. Vaiškūnas. Kas bijo tautos žodžio apie šeimą?
Kitas straipsnis
Vaikų žaidimai lauke reikalingi ir žiemą | Pixabay nuotr.

Ir neatsargus pasivažinėjimas rogutėmis gali baigtis trauma

Sekite mus Feisbuke

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

Alkas.lt su Jūsų parama – už lietuvišką Lietuvą!

ket testai | fs25 mods | Refinansavimas | iPhone 16 Pro Max | gta 5 mods | DARBO SKELBIMAI | termogaminiai.lt

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Horoskopai
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai