Gegužės 28 d., pirmadienį, 18 val., Nacionalinėje M. Mažvydo bibliotekoje, (Konferencijų salėje, V a.) Lietuvos dailininkų sąjunga ir Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka kviečia į atvirą dokumentinio trumpametražių filmų ciklo „Įkvėpti laisvės“ premjerą.
Dar iki oficialaus Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio iniciatyvinės grupės susirinkimo 1988 m. birželio 3 d. Lietuvos dailininkų sąjungos (LDS) būstinėje rinkosi klubo „Istorija ir kultūra“ aktyvas.
Ten humanitarinių mokslų daktaras, filosofas ir rašytojas Arvydas Juozaitis perskaitė pranešimą „Politinė kultūra ir Lietuva“. Jame buvo pritarta pertvarkos idėjoms, pasmerkta komunistų partijos visvaldystė, demokratijos užuomazgų slopinimas.
Dailininkai tapo vienais iš fundamentalaus istorinio įvykio iniciatorių, aktyviai prisidėjusių prie tolesnės Sąjūdžio raidos. Vadovaujant tuometiniam pirmininkui Broniui Leonavičiui, LDS pirmoji iš kūrybinių organizacijų išstojo iš TSRS dailininkų sąjungos, tad LDS indėlis į kultūrinės laisvės formavimą itin reikšmingas, o organizacijos nariams laisvės sąvoka giliai įsirėžusi į kūrybinę ir asmeninę patirtį.
Pirmame trumpo metražo dokumentinių filmų „Įkvėpti laisvės“ cikle pristatomi nusipelnę Lietuvos kūrėjai, LDS nariai, aktyviai veikę Sąjūdžio laikotarpiu. Filmuose pateikiamos jų mintys apie laisvę, nepriklausomybę, ano meto įvykių prisiminimai, kvestionuojama laisvo žmogaus sąvoka.
Patirtimi ir įžvalgomis dalijasi buvęs LDS pirmininkas (1987–1992), Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio iniciatyvinės grupės narys, Vyriausybės kultūros ir meno premijos laureatas (2008) grafikas Bronius Leonavičius; Vyriausybės kultūros ir meno premijos laureatas (2003) fotomenininkas Rimantas Dichavičius; Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatas (2002) grafikas Arvydas Každailis. Siužetuose rodomos ir ištraukos iš archyvuose saugomų įrašų, istorinių dokumentų nuotraukos.
„Įkvėpti laisvės“ – tarsi savotiška reminiscencija, išsauganti istorinį dokumentinį turinį ir apmąstanti jį iš laiko perspektyvos. Ciklas skirtas ne tik dailininkų bendruomenei, bet ir plačiajai visuomenei. Kviečiame visus kartu padiskutuoti apie kūrybinę laisvę, pasidalyti patirtimi ir prisiminimais istorinių įvykių kontekstuose.
Projekto iniciatorė ir vykdytoja Lietuvos dailininkų sąjunga. Filmo autorius Žilvinas Žusinas. Renginys atviras ir nemokamas.
Įtariu, kad nebus pakalbintas VL. kurio AJ taip nemėgsta, nes su savo “Istorine klaida” (suprask: nepriklausomybės siekimas) ir plyta rankose ant tų pačių Mažvydo bibliotekos laiptų jis mosavo prieš vieną iš laisvės vedlių…
Net ir genijai klysta. Turiu galvoje ABU Tamstos minimus asmenis.
Kad daryta klaidų – akivaizdu, ir dar ilgai jų padariniai bus „srebiami”.
Ar kiekvienas to meto žingsnis buvo vien tautos interesų gynimo padiktuotas? Deja.
Ar už tai galima kaltinti? Gal. Bet ir kažin. Žiūrint, kodėl buvo daromos klaidos – ar iš garbės troškimo, iš savo naudos siekimo, ar patirties, žinių nepakako (o iš kur jų galima buvo turėti, kai be reikiamos parengties žengiama į geopolitinių kovų areną, į laisvą rinką, apie kurią tik mitų buvome prisiklausę?)
O ką – klaida ne istorinė?
nesupratau? Nepriklausomybės paskelbimas?
Įdėkite filmą į youtube.
Sąjūdis organizacine prasme radosi iš trijų diskusinių būrių, kurie Vilniuje veikė jau nuo 1987 metų spalio. Diskusijos pavadinimu “Istorija ir kultūra” vyko Žinijos draugijos salėje, jas vedė Br. Genzelis ir R.Ozolas. Aplinkosaugos klausimais diskusijos vyko MA salėje, “Žemynos” klubo vardu. Literatūros, meno, filosofijos, komunikaciniais (TV ir radijo) klausimais diskusijas vedė “Kultūros barų” redakcija, jos vyko “Literatūros ir meno rūmuose” (dabartinėje prezidentūroje). Ypač aktyvūs dalyviai buvo dailininkai, iš filosofų kritiškai reiškėsi Šliogeris. 1987 m. gruodį vyko Dailininkų sąjungos suvažiavimas, kuriame dalyvavo LKP CK pirmasis sekretorius Griškevičius, tačiau dailininkai jau jo dalyvavimo nepaisė ir tiek atvirai ir aršiai (perestroikiškai) kritikavo komunistų santvarką, kūrybinės laisvės varžymą, kad, regis, iš dailininkų suvažiavimo parvykęs namo tą naktį Griškevičius ir mirė. Tad Sąjūdžio organizacijos gimimu 1988 metų birželio 3 d. buvo apvainikuotas visas tas daugiau negu pusmetį minėtuose trijuose būriuose vykęs diskusijų procesas, kiti radęsi, ypač gamtosauginiai, to meto iššūkiai.