Lapkričio 5 d. Lietuvos nacionalinis muziejus (LNM) pristatys virtualią parodą-kompiuterinį žaidimą „Vilniaus senienų muziejus: praeities šventovė“. Po 170 metų lankytojai vėl galės pasivaikščioti po pirmąjį viešąjį Lietuvos muziejų, apžiūrėti istorines vertybes ir net pasikalbėti su jo įkūrėju grafu Eustachijumi Tiškevičiumi.
1856 m. Vilniuje visuomenei duris atvėręs Senienų muziejus buvo vienas svarbiausių Lietuvos istorinio paveldo pažinimo ir išsaugojimo židinių. Jo įkūrėjas grafas Eustachijus Tiškevičius siekė sukaupti ir visuomenei pristatyti Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės istoriją liudijančias vertybes.
Muziejus telkė istorikus, archeologus, kolekcininkus ir kitus praeitimi besidominčius žmones. Jo įkūrimas tapo svarbiu Lietuvos muziejininkystės raidos įvykiu, o pats muziejus – dabartinio Lietuvos nacionalinio muziejaus ištakomis.
Atkurta XIX amžiaus muziejaus aplinka
Virtualioje parodoje pagal istorinius šaltinius atkurta Vilniaus universiteto bibliotekos Pranciškaus Smuglevičiaus salė, kurioje XIX a. veikė Senienų muziejus.
Lankytojai pateks į trimatę istorinę aplinką, galės laisvai vaikščioti po muziejų, apžiūrėti eksponatus ir susipažinti su jų istorijomis.
LNM generalinė direktorė Rūta Kačkutė pabrėžia, kad šis sumanymas leidžia bent iš dalies sugrąžinti tai, kas buvo prarasta per Lietuvos istorijos lūžius.
„Ne viską, ką praradome per istorijos lūžius, galime susigrąžinti“, – sako muziejaus vadovė.
Pasak jos, šiuolaikinės technologijos suteikia galimybę atkurti išardytas istorines erdves ir iš naujo pažinti svarbią Lietuvos kultūros istorijos dalį.

Ką slėpė Senienų muziejaus rinkiniai?
Virtualioje parodoje bus galima išvysti daugiau kaip 100 istorinių vertybių – archeologinių radinių, meno kūrinių, skulptūrų, monetų, knygų ir kitų eksponatų.
Tarp jų – daugiau kaip 2800 metų senumo Egipto moters mumija ir jos sarkofagas, kuriuos 1860 m. muziejui padovanojo grafas Aleksandras Branickis.
Šiuolaikiniai tyrimai atskleidė, kad mumifikuoti palaikai priklausė vyresnei nei 50 metų, maždaug 149 cm ūgio moteriai. Sarkofago hieroglifų įrašai ją įvardija Amono dainininke.
Kitas įdomus eksponatas – iš Eustachijaus Tiškevičiaus rinkinio kilusi stiklinė vadinamoji „ašarinė“. Šviesiai žalias indelis buvo rastas šalia žmogaus skeleto dabartinės Baltarusijos teritorijoje.
XIX a. manyta, kad tokie indeliai galėjo būti skirti gedinčių artimųjų ašaroms rinkti. Šiandien šis radinys įdomus ir kaip ano meto mėginimų aiškinti senovės laidojimo papročius liudijimas.

Ypatingą vietą muziejaus istorijoje užima Kernavėje rasta bronzinė statulėlė, kadaise laikyta lietuvių griaustinio dievo Perkūno atvaizdu. Senienų muziejaus eksponatų sąraše ji buvo pažymėta pirmuoju numeriu.
XIX a. ši statulėlė tapo vienu senosios lietuvių kultūros simbolių. Tačiau vėlesni menotyrininkų tyrimai leido pasiūlyti kitokį jos kilmės aiškinimą – manoma, kad tai galėjusi būti XVI–XVIII a. sietyno puošybos detalė.
Šis pavyzdys atskleidžia, kaip laikui bėgant keičiasi senovinių daiktų aiškinimas ir kaip archeologiniai radiniai prisideda prie tautinės savimonės formavimosi.
Rusijos valdžios išblaškytas Lietuvos paveldas
Vilniaus senienų muziejaus istorija neatsiejama ir nuo skaudžių Lietuvos praeities įvykių.
Po 1863–1864 m. sukilimo Rusijos imperijos valdžia ėmėsi griežtų represijų, pertvarkė muziejų ir išvežė reikšmingą jo rinkinių dalį.
Tyrėjų vertinimu, į Maskvos Rumiancevo muziejų galėjo patekti apie 10 tūkst. meno, istorijos ir numizmatikos vertybių. Didelė šio paveldo dalis iki šiol nėra sugrąžinta Lietuvai.
Apie išblaškytą Lietuvos kultūros paveldą ir jo atkūrimo galimybes Lietuvos nacionalinis muziejus kalbėjo ir šių metų pavasarį surengtoje tarptautinėje konferencijoje.
Ne mažiau svarbios išlieka Lietuvos pastangos susigrąžinti išvežtas kultūros vertybes.
Virtualios parodos kuratorius Tadas Šėma pažymi, kad skaitmeninėje erdvėje galima bent simboliškai vėl suburti dalį kadaise išblaškytų muziejaus rinkinių, kurių originalai šiandien saugomi skirtingose įstaigose, taip pat ir už Lietuvos ribų.
Lankytojus pasitiks pats muziejaus įkūrėjas
Naujoji paroda nėra įprasta virtuali ekskursija. Ji sukurta kaip kompiuterinis žaidimas, kuriame lankytojas pats renkasi, kur eiti, ką apžiūrėti ir kurias istorijas pažinti.
Vienas įdomiausių sumanymo sprendimų – galimybė pabendrauti su skaitmeniniu grafo Eustachijaus Tiškevičiaus personažu.
Tyrinėdamas muziejų, lankytojas atras klausimus, kuriuos galės užduoti jo įkūrėjui. Šis papasakos apie muziejaus steigimą, senienų rinkimą ir domėjimąsi Lietuvos praeitimi.
Istoriniam personažui balsą suteikė aktorius Rimantas Bagdzevičius.

Virtualios parodos sumanytojas ir žaidimo kūrėjas Povilas Vincentas Jankūnas tikisi, kad toks istorijos pažinimo būdas sudomins ir tuos, kurie paprastai nesilanko muziejuose, tačiau mėgsta kompiuterinius žaidimus.
Skaitmeninės technologijos vis dažniau padeda atskleisti praeitį naujais būdais. Apie jų teikiamas galimybes tyrinėjant senąjį Lietuvos paveldą jau rašyta ir „Alkas.lt“ skelbtoje žinioje apie archeologijos vakarus.
Dar iki oficialaus pristatymo LNM virtualioji paroda sulaukė tarptautinio dėmesio – ji buvo atrinkta į 2026 m. BLON animacijos ir vaizdo žaidimų šventės „Aware Game Awards“ konkursinę programą. Tai buvo vienintelis Lietuvos kūrėjų darbas šioje programoje.
Lapkričio 5 d. – nemokamas pristatymas Vilniuje
Virtualios parodos „Vilniaus senienų muziejus: praeities šventovė“ pristatymas vyks lapkričio 5 d. Vilniaus universiteto bibliotekos Pranciškaus Smuglevičiaus salėje (Universiteto g. 3, Vilnius).
Nuo 15 iki 17 val. lankytojai galės patys išbandyti žaidimą ir pasivaikščioti po atkurtą XIX a. muziejų.
17 val. prasidės oficialus parodos pristatymas ir susitikimas su jos kūrėjais. Jie papasakos, kaip buvo atkuriama istorinė muziejaus aplinka ir kokiais šaltiniais remtasi.
Nuo lapkričio 5 d. virtualų muziejų bus galima nemokamai atsisiųsti į kompiuterius su „Windows“ operacine sistema. Žaidimas taip pat pristatomas „Steam“ platformoje.
Parengta pagal Lietuvos nacionalinio muziejaus pranešimą.













