Lietuvių kalba – valstybinė kalba, kurios išskirtinė reikšmė įtvirtinta mūsų šalies Konstitucijoje, tad kodėl viešojoj erdvėje vis dažniau matome angliškus o ne lietuviškus užrašus? Net sovietinės okupacijos laikais viešieji užrašai pirmiausia buvo rašomi lietuviškai ir tik po to pateikiami rusiškai.
Ar Lietuvos valstybei atstovaujančios Valstybinė lietuvių kalbos komisija ir kalbos inspekcija neturėtų griežčiau elgtis užtikrindamos valstybinės lietuvių kalbos teises mūsų šalyje?
Apie visą tai ir ne tik Alkas.lt vyr. redaktorius Jonas Vaiškūnas kalbasi su Valstybinė lietuvių kalbos komisijos pirmininku (VLKK) Audriu Antanaičiu.
Susiję straipsniai:
- A. Antanaitis: Ar lietuvių kalba turi ateitį? (video)
- A. Antanaitis. Lietuvių kalba – vakar, šiandien, rytoj (video)
- A. Antanaitis: Valstybinė kalba negali klestėti be ją saugančios politikos
- A. Antanaitis apie valstybinės kalbos politiką: Svarbiausia – švietimas (video)
- A. Antanaitis. Laikas keisti pagrasomąjį toną pristatant VLKK politiką visuomenei (video)
- A. Antanaitis: Galite patikėti? Lietuvių kalba – nebeprestižinė!
- A. Antanaitis paskirtas Valstybinės lietuvių kalbos komisijos pirmininku (video)
- A. Antanaitis apie tai kas gali ir turi užtikrinti lietuvių kalbos ateitį? (video)
- G. Deksnys: Ar lietuvių kalba – paveldas ar tiktai įrankis? (video)
- „Savaitės pjūvis“ apie „liaudies respublikas“ ir valstybinę kalbą (video)
- J. Vaiškūnas. Ar Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga apgins valstybinę kalbą? (video)
- Rasos šventės dieną Seime bus bandoma paminti lietuvių valstybinę kalbą (tiesioginė transliacija, nuotraukos, video)
- Visuomenininkai ragina Seimo narius nepalaikyti prieš valstybinę kalbą nukreiptų įstatymo projektų (video, tiesioginė transliacija)
- Prasidėjo dešimtasis nacionalinis lietuvių kalbos konkursas „Švari kalba – švari galva“ video)
- Valstybinės lietuvių kalbos statuso atkūrimo 30-mečiui skirtoje konferencijoje aptarti lietuvių kalbos politikos klausimai (video)
- „Pokalbiai su Audriu Antanaičiu“: Ar Justinianas Didysis rastų bendrą kalbą su Vytautu Didžiuoju? (audio, video)
- „Pokalbiai su Audriu Antanaičiu“: Аpie naująjį internetinį leidinį rusų kalba „Novaja gazieta – Baltija” (video)
- D. Razauskas apie lietuvių kalbos vertę (I) (video)
- Lietuvių kalbos draugijos skaitymuose – apie lietuvių kalbą visuomenėje ir mokykloje
- A. Antanaitis: Globalumas – tai vaikiškos provincialumo ligos apraiškos naujajame pasaulyje
- V. Sinica. G. Kirkilo buldozeris per valstybinę kalbą
- D. Mikulėnienė. Valstybinė lietuvių kalba: lūkesčiai ir rūpesčiai
- L. Vyšniauskienė. Nelegalai nori keisti mūsų kalbą
- J. Vaiškūnas: Kalba yra stipriausias mūsų tapatybės pagrindas
- „Pokalbiai su Audriu Antanaičiu“: Ko siekia „Talka: už Lietuvos valstybinę kalbą“? (audio)
- J. Vaiškūnas. Ar Kirkilo delegacija Lenkijoje užstatys mūsų žemę, kalbą ir valstybę? (video)
- „Talka kalbai ir tautai“: Turime pažymėti Vietovardžių metus ir leisti visiems gerai išmokti lietuvių kalbą
- D. Razauskas apie globalizacijos iššūkius lietuvių kalbai (video)
- A. Antanaitis: Būkime patys verti savos kalbos
- A. Antanaitis. Ar tikrai kalbos norminimu rūpinasi tik lietuviai?
Ačiū už pateikta prasmingas mintis.Liūdnoka ir tai,kad šiuometinėje Lietuvoje lietuvių kalbos atžvilgiu vyksta kalbinis reiškinys – atžanga.Tad, sparčiai kuriama,deja, nauja lietuviška naujakalbė,kuri iš esmės naikina dabartinę bendrinę lietuvių kalbą,čia visų pirma Lietuvoje plačiai plintančios anglomanijos padariniai.Kodėl tai vyksta?
– švietimo ir mokslo sistemos veikla grįsta,deja, globalizmo ir kosmoplitizmo ideologija,kuri nuvertina lietuvių kultūros,ypač kalbos,reikšmę,neauklėja jaunosios kartos tautinių vertybių dvasioje;
– pagrindinė didžioji Lietuvos žiniasklaida -įskaitant ir Visuomeninį transliuotoją LRT- yra užteršta kalbiniais anglicizmais ; laidos kultūros , publicistikos-politikos apžvalginėmis temomis bei muzikinės vokalinės programos turi mažai sąsajų su lietuviškumu;
-kolkas Lietuva neturi patriotiško ,su mažom išimtim, tautiškai mąstančio politinio ,akademinio,kultūrinio elito,o visuomenė daugeliu atveju yra abejinga viskam kas lietuviška, nesugebanti valstybiškai mąstyti.
Išvada: 1/ būtina nedelsiant iš pagrindų keisti švietimo ir mokslo programų turinį,o auklėjimo plotmėje ypatingą dėmesį skirti patritinėms vertybėms; atsisakyti ,,Pasaulio lietuvio” sąvokos; 2/sukurti veiksmingą šviečiamąją programą skirta visuomenei; 3/ suteikti ženkliai didesnę valstybės organizacinę ir finansinę paramą VLKK ir jos Kalbos inspekcijai.
Gerbiamas Antanaiti, komunistai parėjo, tik vadinasi kitaip. Ir šūkalioja, kad rusai atjoja. Ir šis šūkis jiems tarnauja kaip dūmų uždanga. Lygiai taip kaip ir 50 metų buvę okupantai, naujieji pradėjo naikinti tautos tapatumą. Kalba šitam naikinimo procese – svarbiausias bokštas. Jūsų ir bendraminčių laukia svarbūs darbai. Tvirtybės.
Labai reikalingas, protingas ir teisėtas interviu. Šaunuoliai, vyrai lietuviai!
GERBIAMAS AUDRIAU ANTANAIT! TAMSTA TURI IR REIKŠMINGAS PAREIGAS, ir PRIEIGĄ PRIE ALKO! LAIKAS SKELBTI LIETUVIŲ KALBOS PRANAŠUMUS KITŲ KALBŲ ATŽVILGIŲ!!
O TIE PRANAŠUMAI TAI SENIAUSIOS ŽEMĖJE LIETUVIŲ KALBOS DĖKA PADARYTI GLOBALINIAI ATRADIMAI – GEOFIZIKOJE, ASTRINOMIJOJE, HIDROLOGIJOJE, LINGVISTIKOJE ir t.t. ir t.t. PIRMYN Į KOVĄ SU SVETĖMYBĖMIS!!!!
„„Ankstesnį savo postą uždarau – panašu, kad nesutikrinau istorinių duomenų, nors turėjau tai padaryti. Turbūt, jeigu tuo metu būčiau dirbusi Vyriausybėje, skaičius mokėčiau atmintinai. Bet nedirbau ir nemoku, tad paskubėjau. Klaidinti neturiu teisės, todėl postą ištrinu“, – parašė I. Šimonytė.“ Tai citata iš šios dienos „Lietuvos ryto“. Klausimas: kas tas „postas“???
Kaip koks – premjerės! Šimonytė jį uždaro – apsieis Lietuva ir be jo!
O čia apie rytojaus ryto LTV programą:
Išaiškėjo, kodėl Lietuvai nekaip sekasi.
Pasirodo, lietuviams trūksta intelekto, o intelekto žmogui prideda… keiksmažodžiai.
Pakalbėti apie tai rytoj ryte mūsų nacionalinė LTV į savo Labo ryto laidą pakvietė psichologę. Ji paaiškins, kodėl keiktis būtina.
O aš, nedėkinga, piktinausi, kad Loreta Vaicekauskienė stumia į mūsų bendravimo žodyną vulgarybes, keiksmažodžius, esą, tai normali, tautos vartojama kalba. Dabar, ką sutikus ar paskambinus, sveikinsiu jį Fak jū, Eik tu… ar pan. (Ar gal Matj tvoju geriau veiktų) – Dėl to žmogaus ir savo proto mankštos.
Žinoma, ne kiekvienas praeities šešėlis supras keikimosi svarbą, bet pažangus jaunimas nedels imtis kelti savo intelekto lygį. Juk paprasta – kuo žemiau nuleista kalbos, bendravimo kultūra, tuo aukštesnis intelektas!
Kuo daugiau keiksmažodžių žmogelis vartos, tuo didesniu silpnapročiu (lietuviškai – debilu) taps. Jei silpnapročiui duosi riestainio skylę ir pasakyti, kad tai gerovės valstybė, jis patikės. Visai nesvarbu, kad gerovės valstybės dar niekur pasaulyje nebuvo, nėra ir nebus. Tokia f… sąsaja su svaiginančiu užmoju gali būti tema moksliniam darbui. Dovanoju šią temą būsimam Nobelio premijos laureatui.